|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-12-12, 20:41 | |
| Kai durys atsivėrė, Alphonse plačiai išsišiepė. Nužvelgė jau senokai nematytą merginą nuo galvos iki kojų ir nekviestas žengtelėjo vidun. Apsidairė, žvilgsniu tirdamas tvarkingą bei gražią aplinką.
- Nagi, Reina, ar taip yra sutinkami svečiai? - balsas skambėjo pašaipiai, smagiai. Capone pakėlė galvą, nužvelgdamas laiptais žemyn dundantį vyrą. Ar tai namų šeimininkas? Galų gale, Alfonsui nebuvo taip jau ir svarbu. Jis atėjo pasiimti to, kas vyro galva priklausė jam. O visa kita - tik nešvarios darbo detalės. - Galėtumėte, - kreipėsi į Jaeger su šypsena. Šalti gniaužtai suėmė Reinos ranką ir merginą buvo grubiai truktelėta į Alphonse. - Galėtumėte man atiduoti šitą... - pridūrė lediniais pirštais braukdamas per šiurpuliukų nusėtą tamsiaplaukės odą. Laikė ją virtai, praktiškai nepalikdamas galimybės ištrūkti. |
| | | |
| | 2016-12-12, 20:51 | |
| Kai Klaudijus nusileido į pirmą aukštą, moteris lengviau atsikvėpė, bet nebuvo ko, nes akivaizdžiai svečio ketinimai buvo baisūs, nepriklausomai nuo to ar namų šeimininkas viską matys ar ne. O jei Reina gerai pažinojo Alfonsą (o manė, kad pažinojo gana puikiai), tai jam būtų kur kas maloniau daryti kažką blogo kitiems stebint.
Krūptelėjusi vos Alfonsas ją prisitraukė prie savęs, Reina iš karto įsitempė. Buvo šlykštu net jausti jo rankas ant savęs, tačiau ką ji galėjo pakeisti? Kilstelėjusi delną, taip stabdydama Klaudijų, stipriai papurtė galvą.
- Nesipriešink. Bus tik blogiau. Jei ką nors darysi, jis nuskriaus mus abu. Viskas bus gerai.
Nežinodama ar labiau ramina ar save ar jį, Reina pilnomis ašarų akimis pažvelgė į mylimąjį ir virpėdama pasisuko į Alfonsą. |
| | | |
| | 2016-12-12, 21:16 | |
| Akivaizdžiai geros nuotaikos vyras nužvlegė siuntantį namų šeimininką. Labai gaila, kad jo įtūžis ir agresija nieko pakeisti negalėjo. Alphonse nesiimė jokių drąstiškų veiksmų - kišenėje gulintis ginklas ten ir pasiliko, o veide žibanti šypsena nesusitraukė nė per milimetrą. Capone grubiai suspaudė Reinos ranką ir mestelėjo grėsmingą žvilgsnį Jaeger pusėn. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas šioje situacijoje, kai Alfonsas parodė, jog jo ketinimai nėra gėri ir jų negalima sustabdyti.
- Nors žingsnelis į priekį ir kentės mergina. Jūs to, manau, nenorite, - vyras laisva ranka sučiupo tamsiaplaukės kaklą ir smarkiau spustelėjo. Nesmaugė, tačiau Reina turėjo pasijusti nemaloniai. - Mano kišenėje - Beretta pistoletas, - Alfonsas ištraukė ginklą, tačiau niekur jo nenutaikė. Tik parodė. - Užtaisytas. Bet jo panaudoti aš nenoriu, todėl siūlau susitarti. Jūs liksite stovėti ten, kur stovite, o mergina eis su manimi, - Capone patenkintas šyptelėjo. Pistoleto vamzdžiu visai nekaltai braukė per Reinos ranką ir galiausiai pasisuko durų pusėn. - Viso gero, pone Jaeger, geros jums dienos, - ramiu, mandagiu balsu ištarė ir mestelėjo pergalingą žvilgsnį siuntančio, tačiau nieko padaryti negalinčio Claudius pusėn. Tamsiaplaukę nusitempė prie automobilio ir įsodino priekinėje sėdynėje. Užsegė jai saugos diržą ir pats atsisėdo už vairo. Tylėdamas užkūrė variklį bei išrūko iš kiemo. |
| | | |
| | 2016-12-12, 23:22 | |
| Prireikė kelių valandų, kad Claudius nustotų siautėti, nurimtų ir suprastų, kas nutiko. O per tas kelias valandas vyras išniukštinėjo kiekvieną namų kampelį. Išnarstė kiekvieną kambarį, atidžiai apžiūrėdamas, kas juose yra. Ieškojo kažkokių kabliukų. Bet ko, kas duotų bent menkiausią supratimą, kas tas vyras ir ko jam reikėjo. Po varginančių, tačiau bevaisių paieškų, Claudius atsidūrė paskutinėje stotelėje. Vonios kambarys. Vieta, kurioje lankosi kas dieną, kurioje tikrai negali rasti kažko naujo. Galų gale, tas šniukštinėjimas tebuvuo nieko vertas užsiėmimas tam, kad pagaliau mintyse susidėliotų bent minimalų veiksmų planą. Jaeger negalėjo to taip paprastai palikti. Panašu, kad teks ieškoti dar vieno žmogaus.
Claudius žvilgsniu skenavo vonią, tualetą, kriauklę, šiukšliadėžę... ir tada sustingo. Paprastai šiukšliadėžėje būdavo panaudoti popieriniai rankšluosčiai, tuščios dantų pastos tūbelės ir ausų krapštukai. Bet tarp viso to beverčio šlamšto slėpėsi dar kai kas. Kai kas, kas užkabino vyro akį. Jaeger pritūpė, prisitraukdamas šiukšliadėžę arčiau savęs ir suėmė tą daiktą dviem virpančiais pirštais. Atsargiai pavartė jį rankose. Nėštumo testas. Du brūkšniukai. Be jo ir Reinos šiame vonios kambaryje nesilanko niekas. Todėl tai negali būti tarnaitės testas. Niekaip. Vadinasi... vadinasi šis priklauso Reinai. Ir yra sušiktai teigiamas. Claudius tuojau pat išmetė jį atgal į šiukšliadėžę, o pastarąją paspyrė po kriaukle. Vyras atsistojo, tuščiu žvilgsniu įsižiūrėjo į savo atvaizdą veidrodyje ir garsiai bei riebiai nusikeikė. |
| | | |
| | 2016-12-17, 23:48 | |
| Kol Reina pasiekė namus, ji buvo vos gyva. Ji gaudė kvapą, širdis ruošėsi iššokti iš krūtinės, ranka kraujavo, galva sukosi, vaizdas dinginėjo. Tačiau ji dėkojo visiems šventiems, kad kelias nebuvo toks nepakeliamai tolimas. Apsidairiusi ir Alfonso automobilio kieme nepamačiusi, Reina puolė prie durų ir puolė į jas belsti. Beldė sunkiai, kol galiausiai kumščiai galutinai nusviro, o moteris, vos galėdama pastovėti, atsirėmė į durų staktą. Jausdama kaip nuovargis ir didelis kraujo praradimas daro savo, moteris nagais įsikibo į durų rankeną ir sukaupė visas jėgas. Galiausiai durys atsidarė, o Reina, net nematydama kas už jų, suklupo ant kelių, nuvirsdama į priekį. Ji nebesugebėjo nulaikyti savo kūno, nebesugebėjo pastovėti.
Keista, kaip iš viso galėjo iki čia atbėgti, tačiau veikiausiai reikėjo tai prirašyti velniškam adrenalino gūsiui, kuris buvo ją užvaldęs. Tačiau taip greit kaip jis ją užplūdo, taip greit ir paliko. Sukritusi į priekį, visa kraujuota, pervargusi ir visiškai nebesiorientuodama aplinkoje, moteris užmerkė apsunkusius, tarsi švininius akių vokus. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:02 | |
| Vyras kalbėjo telefonu. Tą pastaruoju metu darė nuolat. Ir tai nebuvo su darbu susiję reikalai, toli gražu. Claudius kūrė planus, ieškojo išeičių, bandė surasti kelią pas merginą. Beveik nemiegojo, o jei ir užmigdavo, tuojau pabusdavo kamuojamas košmarų. Akivaizdžiai sulysęs ir pervargęs jis vis tiek dėjo visas pastangas. Tik tai tepalaikė Jaeger gyvą.
Išgirdęs isterišką beldimą į duris, vyras nutilo. Kažką sumurmėjo į ragelį ir padėjo telefoną ant darbo stalo. Greit nudundėjo žemyn ir negalvodamas atrakino duris. Vaizdas, kurį išvydo, toli gražu nebuvo tai, ko tikėjosi. Claudius suklupo prie tikrąja to žodžio prasme vidun įvirtusios merginos ir išsigandęs paėmė ją ant rankų. Dar kažkaip sugebėjo užtrenkti namų duris bei nunešė ją į miegamajį. Paguldė lovoje, nubraukė nuo veido prilipusias tamsių plaukų sruogas. Pro akis neprasprūdo sutvarstytos žaizdos, tačiau vyras stengėsi apie tai negalvoti. Tik nudundėjo žemyn ir grįžo su vaistinėle. Drebančiomis rankomis ėmė tvarkyti žaizdą ant Reinos rankos ir galiausiai pajėgė bent kuriam laikui pristabdyti kraujavimą. Širdis siaubingai kalatojosi, grasindama praplėšti krūtinę pusiau. Claudius nesuvokė, kas vyksta. Nesuvokė, ar tai realu. Jis priglaudė ausį prie Reinos krūtinės ir trupučiuką nurimo, išgirdęs, jog jos širdis tebeplaka. Sutrikęs apsidairė, apsigrabaliojo telefono, bet nerado nieko. Paliko kabinete.
- Iškviesiu greitąją, gerai? - sukuždėjo ir pasikėlė. Kojos pasidarė kažkokios sunkios. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:08 | |
| Reina jautė kaip ją neša, kaip staiga vėjas, taip skaudžiai kandžiojęs jos kūną, pagaliau jos nebeliečia. Ji užuodė namus, ji užuodė Klaudijų. Jautė jo rankas ant savo kūno ir tai buvo pirmasis prisilietimas per visą šį laiką, kuris nebuvo jai nepakeliamai šlykštus. Pajutusi ir lovą po savimi, Reina giliai įkvėpė, pagaliau nuramindama save, kad viskas gerai. Ji čia, ji su juo. Jie kartu. Ji gyva. Bent jau kol kas. Ir jis gyvas. Sugriebusi Klaudijaus ranką, taip neleisdama jam išeiti, Reina papurtė galvą. Atplėšusi sunkias akis, moteris kiek pasislinko į viršų, kad atsiremtų į lovos atkaltę. Jautėsi nepakeliamai pavargusi, tačiau kartu ir laiminga. Išspaudusi menką šypseną, moteris liežuviu suvilgė sulipusias lūpas.
- Ne. Negali. Jie klaus kas čia per žaizdos. - papurtė galvą. Žinojo, kad Klaudijus visų jų nematė, todėl meldėsi, kad jis nesugalvotų jos nurengti. Jis pamatytų žaizdas ant krūtų, ant rankų ir visai išeitų iš proto. - Viskas bus gerai. Aš tik pavargusi. Jis neleido išgerti tiek, kad tai būtų mirtinai pavojinga. - vėl užmerkusi akis, visomis išgalėmis stengdamasi skambėti logiškai, moteris nepaleido mylimojo rankos. Nė už ką nebūtų paleidusi. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:27 | |
| Reinai sučiupus jo ranką, vyras nesipriešino. Sustojo ir vėl atsisuko į merginą. Liūdnas žvilgsnis skenavo išblyškusį jos veidą, virpantį kūną. Claudius pasilenkė, lūpomis prilietė tamsiaplaukės kaktą ir apkabino ją. Giliai kvėpavo, gerdamas į save išsiilgtą Reinos aromatą. Glaudė sustirusį jos kūną prie savęs, pagaliau vėl galėdamas jaustis savo kailyje, namie. Juk vienas čia sau niekaip nerado vietos. Jaeger virpėdamas glostė šios petį, kai galiausiai kiek atsitraukė, kad galėtų matyti veidą. Vyro akyse degė išgąstis, didžiulė baimė. Dėl jos gyvybės, dėl to negimusio vaiko, kurio niekaip negalėjo išmesti iš galvos. Claudius susirūpinęs pažvelgė į jos drabužius.
- Tau reikia apsirengti kažką šilto... tu visa sustirusi, - sušnabždėjo, tik po sekundėlės deramai sureaguodamas į Reinos žodžius. - Ką? - išsigandęs vos susilaikė ne stryktelėjęs. - Ką jis tau darė? - jau garsiau paklausė ir nejučia sudrebėjo. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:34 | |
| Reina žinojo koks Klaudijus persigandęs. Kai atsimerkė, matė koks jis atrodo pavargęs, kokie maišai jam po akimis, koks jis sukūdęs. Buvo baisu žinoti, kad jos praeities klaida jos dabarčiai kainavo šitiek nervų ir sveikatos. Reina prakeikė pati save, negalėdama negalvoti - kas su ja negerai? Kodėl visą laiką atsiranda kažkas, dėl ko ji negali būti laiminga, dėl ko negali džiaugtis gyvenimu taip kaip visi kiti? Ar ji to nėra nusipelniusi dėl kelių praeities klaidų?
Vėl praplėšusi akis, matydama mylimojo veidą virš savęs, Reina išspaudė šypseną. Tai nepareikalavo tiek daug jėgų, nes moteris jautėsi tiesiog nepakeliamai laiminga. Kiekvienas žvilgsnis į Klaudijų jai primindavo kaip ji myli šitą vyrą.
- Nusiramink. Ar tau bus ramiau žinant ką jis man padarė? Ar ne geriau tiesiog... Nežinoti? -sudejavo, spausdama Klaudijaus ranką savo delne. Spaudė iš visų jėgų, tačiau Klaudijui tai veikiausiai atrodė kaip švelnus pasilaikymas už rankų. Suėmusi jo delną, priglaudė jį sau prie pilvo ir sukuždėjo. - Jauti? |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:42 | |
| Ir vėl ta pati panika, tokia puikiai pažįstama ir visa griaunanti. Claudius sunkiai nuryjo seiles bei prisivertė nurimti. Bent minimaliai. Kone desperatiškai laikėsi merginos rankos, bijodamas ją paleisti, bijodamas, kad ji vėl gali dingti. Niekada nebūtų patikėjęs, jog jo gyvenimas gali taip smarkiai nuo ko nors priklausyti, tačiau dabar jis savęs nebegalėjo įsivaizduoti be Reinos. Tarsi jiedu, kaip du atskiri elementai, egzistuoti niekaip nebegalėtų. Vyras tvirtai sučiaupė lūpas ir papurtė galvą. Jam reikėjo žinoti. Kiekvieną sušiktą smulkmeną. Kad galėtų tam išgamai padaryti tą patį. Bet Jaeger nebedrįso ginčytis ir atsiduso. Ne dabar. Gal kitąkart... Kai jo ranka buvo padėta ant merginos pilvo, Claudius sustingo. Giliai įkvėpė, galiausiai išspausdamas šypseną. Tokią pusėtiną. Pasilenkęs pabučiavo Reiną ir net nebesugebėjo suvokti, kaip jame sutelpa tiek daug meilės vienam žmogui. Dabar jau dviems.
- Pailsėk, gerai? - sumurmėjo, priglausdamas delną prie tamsiaplaukės skruosto. - Man reikia paskambinti... aš tuoj grįšiu, - dar patikindamas linktelėjo ir atsistojo. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:48 | |
| Jausdama kaip sunku darosi net kalbėti ir kokia sausa gerklė po viso to bėgimo prieš vėją, moteris tik nusišypsojo jam prilietus pilvą. Ji jautė, kad kūdikis gyvas, kad jam viskas gerai, kad jis vis dar čia. Ir Reina dėkojo visiems šventiems, kad jie su Klaudijumi galės dalintis šiuo stebuklu kartu. Taip, kūdikis niekada nebuvo jų planuose, jie tiek kartų pykosi ir taikėsi, o ir nebuvo santykių perkėlę į kokį nors aukštesnį lygį, tačiau tai nebuvo svarbu. Po šių kelių dienų Reinai buvo svarbu tik tai, kad jie gali būti kartu. Visa kita nublanko, tapo tik foniniu triukšmu.
Neturėdama jėgų ginčytis, Reina linktelėjo jam pasakius, kad tuoj grįš. Nebematė kaip jis išėjo, nes vos gavusi tylos minutėlę, mėgaudamasi šiluma, lovos minkštumu ir pagaliau gauta ramybe, Reina užsnūdo. Miegas nebuvo ramus, tačiau jo moteriai žūtbūtinai reikėjo. |
| | | |
| | 2016-12-18, 00:55 | |
| | Nuslinkęs į darbo kambarį, Claudius paskambino numeriu, kurį jau sugebėjo išmokti mintinai. Kalbėjo tyliu, prislopintu balsu, kad niekas neišgirstų, net Reina. Po penketo minučių padėjo ragelį ir lengviau atsiduso. Košmaras baigėsi. Lėtai sugrįžęs į miegamajį, vyras pasirėmė į durų staktą ir stebėjo miegančią mylimąją. Pagaliau ėmė rimti ir pats, pasidarė nepalyginamai lengviau. Visą tą laiką, kai Reinos nebuvo, šis jautėsi tarsi nuolat nešiotųsi nežmoniškai sunkų akmenį su savimi. Jis negailestingai spaudė vyrą, dusino ir kankino. Pagaliau Jaeger jautėsi naštą nusimetęs. Arba bent jau didžiąją jos dalį. Pamažu įslinkęs į kambarį, Claudius tyliai atsisėdo ant lovos krašto. Pasirėmęs stebėjo Reiną, bet įveiktas nuovargio užmigo ir pats. Pirmąkart per pastarąsias dienas Jaeger sugebėjo sumerkti akis, nes pagaliau jautė, jog žmogus, kurio jam taip gyvybiškai reikia, yra šalia ir yra saugus. |
| | | |
| | 2016-12-18, 01:00 | |
| Miegojo Reina ilgai. Tai nebuvo pats geriausias miegas, nes ji krūpčiojo ir dejavo, muistėsi ir verkė, tačiau nepabudo. Rodos, sapnuose vėl išgyveno visą tą siaubą, kurį teko patirti, visą tą beviltiškumą, pyktį, baimę, pažeminimą. Vis dėlto nors košmarai ir kankino, moteris išmiegojo geras dvylika valandų. Net pati neprisiminė kada paskutinį kartą tiek miegojo, tačiau vien iš jos veido matėsi, kad toks poilsis - tik į gera.
Pramerkusi sunkius vokus, Reina kilstelėjo ranką pasitrinti rankas, tačiau ją nudiegė skausmas. Sugrįžo visi vakar vakaro prisiminimai ir moteris tyliai sudejavo, vėl pabandydama pajudinti ranką. Nenorėdama daryti per daug stiprių judesių, tamsiaplaukė šiaip ne taip pasisuko į šalia gulintį vyrą ir nejučiomis nusišypsojo. Prisiglaudusi prie jo visu kūnu, sveikesne ranka apsikabino per liemenį ir veidą atrėmė į mylimojo krūtinę. Nenorėjo jo žadinti, todėl stengėsi elgtis labai švelniai. |
| | | |
| | 2016-12-18, 15:47 | |
| Pagaliau normaliai išsimiegojęs, Claudius sunkiai atplėšė akis. Kūnas buvo nutirpęs, sunkus, akivaizdžiai išsiilgęs deramo poilsio. Vyras tingiai nusižiovavo, tik po keleto akimirkų pastebėdamas prie jo prisiglaudusią Reiną. Švelniai šyptelėjęs, sunkiai permetė aptirpusią ranką per merginą ir pasimuistė. Turbūt pirmąkart gyvenime pramerkęs akis nepuolė žiūrėti į laikrodį, nešoko iš lovos kaip nutrenktas elektros ir neskaičiavo darbų, kurių nespės padaryti. Todėl, kad nebuvo darbo svarbesnio už tai, kaip Jaeger jautėsi šią akimirką.
- Labas rytas, - sukuždėjo, įbesdamas nosį į jos plaukus. Pirštais bėgiojo per Reinos nugarą, mintyse save įtikinėdamas, jog pagaliau viskas gerai. Pagaliau ji čia. Pagaliau nebereikia nuolat gyventi baimėje. |
| | | |
| | 2016-12-18, 15:53 | |
| Pajutusi, kad Klaudijus spurda ir bunda, moteris nejučiomis nusišypsojo. Vis dar atrodė neįtikima, kad ji čia, ir jis čia, ir jie abu gyvi, ir Alfonsas naktį neįsiveržė per duris ir neišsitempė Reinos. Glausdamasi prie Klaudijaus taip, tarsi nuo to priklausytų jos gyvybė, Reina mažais bučinukais nusėjo Klaudijaus krūtinę ir galiausiai kilstelėjo galvą, kad galėtų pamatyti mylimojo akis.
- Labas rytas, meile. - sukuždėjo. Neturėjo labai daug jėgų, todėl labai rėkauti negalėjo, tačiau to buvo gana. Kiek atsitraukusi, kad Klaudijui gulėti būtų patogiau, moteris padėjo galvą ant savo pagalvės ir vieną ranką pasikišo po ja. Pastebėjo, kad ji vis dar apsirengusi Alfonso drabužiais, todėl net nepagalvojusi apie visą kūną dengiančias žaizdas pašoko ir nusitempė megztinį ir marškinius. Nusirengusi ir džinsus, vėl ant savęs užsitempė antklodę ir papurtė galvą. - Atleisk. Buvau visai pamiršusi kad taip ir nepersirengiau. Nenoriu jo užuosti. |
| | | |
| | 2016-12-18, 18:07 | |
| Claudius pasimuistė ir pagaliau suvokė, jog ir pats nenusivilko. Drabužiai nemaloniai varžė, buvo šiek tiek nepatogu gulėti. Tačiau vyras greitai apie tai pamiršo ir toliau stebėjo merginą. Nors ir buvo užsimiegojęs, ant akių užsimetęs rūkas trikdė regėjimą, pro Jaeger žvilgsnį neprasprūdo tvarkingai uždėti tvarsčiai ant Reinos kūno. Ji nusivilko greitai, bet ne taip greitai, kad vyras nepastebėtų. Claudius pasikėlė į pusiau sėdimą poziciją ir tylėdamas spoksojo į sieną. Rikiavo mintis normalia tvarka, nenorėjo, kad jį apimtų isterija.
- Kas.. tai? - tyliai paklausė, turėdamas omeny visas sutvarstytas, paslėptas žaizdas. Claudius išropojo iš lovos ir atsistojęs ėmė sagstytis susiglamžiusius marškinius. Išrakinėjęs visas sagas, drabužį numetė ant žemės ir ėmė nervingai vaikščioti po kambarį. Pirmyn ir atgal. Skersai ir išilgai. - Iš kur? - sunkiai nuryjęs seilių gumulą mestelėjo dar vieną klausimą ir, sustingęs savo vietoje, pažvelgė į tamsiaplaukę. |
| | | |
| | 2016-12-18, 18:11 | |
| Reina, jei nebūtų buvusi tokia išsekinta, tikrai būtų pagalvojusi prieš nusirengiant. Tačiau galva neveikė taip gerai kaip turėjo, todėl moteris tik pasimuistė lovoje supratusi kokią klaidą padarė. Vis dėlto, gal taip ir geriau - Klaudijus sužinos dabar, iš karto, o ne pamatys po kelių dienų ir supyks kad ji nieko nesakė. Liežuviu suvilgiusi po miego sausas lūpas, tuo pačiu išduodančias ir tai, kad jos kūnas dehidratavęs, moteris lėtai, nelabai užtikrintais judesiais išlipo iš lovos ir priėjo prie Klaudijaus. Sugriebusi jo pečius, privertė jį nurimti ir sustoti vietoje, o tada - pažvelgti jai į akis.
- Ar tu klausi nes iš tiesų nori žinoti? Nes jei tikrai nori išgirsti - aš tau papasakosiu. Tačiau jei nuo to pasiusi ir padarysi ką nors kvailo... Na, tada nebus geriau nei man, nei tau. Apsispręsk. - atsiduso. Jausdama, kad stovėti nėra taip paprasta, Reina ir vėl prisėdo ant lovos. |
| | | |
| | 2016-12-18, 18:24 | |
| Jeigu Reina viską papasakos, vyras dar nebuvo tikras, ką darys su tokia informacija. Išvis, nebežinojo, ką apskritai darys. Pirmąkart gyvenime buvo įsivėlęs į tokią nesąmonę, todėl dabar jautėsi velniškai sutrikęs. Rankas sukryžiavęs ant krūtinės, Claudius nužvelgė merginą ir linktelėjo.
- Aš turiu žinoti, - sušnypštė per sukąstus dantis ir pasirėmė į sieną. Delnais brūkštelėjo per veidą, norėdamas nuo jo nustumti staiga vėl užspaudusį nuovargį. Jaeger troško kuo greičiau viską užbaigti. Užmiršti viską, kas įvyko, ir vėl normaliai gyventi. Tačiau to padaryti negalėjo, jei kažko nežinojo. Vyras vis tiek negalės naktimis sumerkti akių, kai ore kybos kažkoks klaustukas, niekad neatskleista paslaptis. Galų gale, su Reina jis visad buvo atviras. Norėjo ir to paties atgal. |
| | | |
| | 2016-12-18, 18:29 | |
| Supratusi, kad jokio kito pasirinkimo neturi, Reina linktelėjo. Jie susitarė, kad vienas su kitu bus itin atviri, kad nieko nebeslėps, viską pasakos. Todėl ji privalėjo tai padaryti, nors ir buvo įsitikinusi, kad nuo to Klaudijui tikrai nepasidarys geriau. Persibraukusi rankomis per plaukus, moteris giliai įkvėpė ir pravėrė lūpas.
- Kai jis sužinojo kad tau skambinau, pareiškė kad reikia mane pamokyti. Atsivežė į kažkokį dvarą ar tai pilį, apleistą, toli nuo centro. Pasakė, kad liksiu gyva, jei tik būsiu paklusni. - vyptelėjo. Tai net skambėjo absurdiškai. - Nusivedė mane į kažkokią salę, pilnutėlę vampyrų. Jie visi jo laukė, visi jam pakluso. - jausdama, kaip prisiminimai tarsi vėl iš naujo atveria žaizdas, moteris giliai įkvėpė ir ėmė lėtai šalinti pleistrus ir binto gabalėlius sau nuo kūno. Žaizdos nebekraujavo, tačiau buvo akivaizdu, kad jos gana naujos. Tik vienas įkandimas buvo kiek labiau užgijęs - tas, dėl kurio buvo atsakingas pats pagrobėjas. |
| | | |
| | 2016-12-18, 18:40 | |
| Claudius klausėsi merginos istorijos tylėdamas. Rodos, nė nejudėjo, nekvėpavo. Gėrė į save kiekvieną žodį, informaciją dorojo lėtai, įsisavino kiekvieną dalelę. Reinai nutilus, vyras dar kurį laiką tuščiai į ją spoksojo. Jo akys, rodos, nematė nieko. Tačiau ilčių paliktos žaizdos, kurias tamsiaplaukė parodė, privertė atsibusti. Jaeger akys išsiplėtė, šokas pavirto į isteriją ir jis prišoko prie Reinos. Pirštais braukė per skylutes, kuriomis buvo nusėtas merginos kūnas. Akis užkliuvo prie įkandimo ant kaklo. Šis neatrodė toks šviežias kaip kiti.
- O čia..? Šitas atrodo senesnis, - sunkiai ištarė. Balsas virpėjo, girgždėjo. Claudius tvirtai suspaudė lūpas ir vos atlošė galvą, kad matytų Reinos veidą. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
