| | |
| Author | Message |
|---|
 |  2016-11-26, 18:09 | |
| |
| | | |
| | 2016-11-26, 18:17 | |
| Apsukęs kelis ratus biuro kėdėje, vyras užvėrė nešiojamojo kompiuterio ekraną ir suraukė antakius. Svilinančiu žvilgsniu pervėrė ant stalo gulintį kalną popierių bei ėmė atsainiai juos vartyti. Bent keliskart mintyse pasitikrino, ar vis dar tebemoka suskaičiuoti iki penkiasdešimt, ir įsitikino, kad trūksta trisdešimt šeštojo bei keturiasdešimt devintojo puslapių. Taip, savaime suprantama, būti negalėjo. Nors apie likusius Claudius namus to pasakyti negalėtum, darbo kambaryje vyravo tvarka. Už šio kambario slenksčio vyras tapdavo pedantu - niekas čia negalėjo būti judinama be jo žinios. Kiekvienas daiktas, ar tai būtų tušinukas, ar lipnus lapelis, čia turėjo savo vietą. Ir, akivaizdu, du dingę dokumentų puslapiai buvo jau nebe savo vietoje. Todėl nenuostabu, kad jis ne juokais susinervino.
- Reina, ateik čia! - garsiai, iš paskutiniųjų besistengdamas nešaukti, prabilo ir nekantriai pirštais pabarbeno į ąžuolinio stalo paviršių. Jeigu ir mergina nežinos, kur prapuolė dokumentai, tai, dievaži, Claudius privers ją iššniukštinėti kiekvieną smulkiausią šių namų kampelį, kol jie atsiras. |
| | | |
| | 2016-11-26, 18:29 | |
| Reina visuomet buvo pasitempusi. Glotniai sušukuoti, nors šiaip neklusnūs plaukai, visuomet raudonai padažytos lūpos. Nors visuomet turėjo būti pasiruošusi atsiliepti kai Claudius skambindavo ar kviesdavo, jos rūbai visuomet buvo nepriekaištingi, nagai nulakuoti ta pačia raudona spalva (tai nesikeitė jau bene penkiolika metų). Ji pati kartais nesuvokdavo kaip viską spėja, tačiau turbūt tiesos yra žodžiuose - kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji. O Reina tikrai sukosi kaip bitutė. Jei reikėdavo, ji nešdavo Claudius drabužius į valyklą, jei reikėdavo, pasirūpindavo jo kava ir laikraščiu. Nors dirbo čia ne per seniausiai, tačiau jau buvo spėjusi tapti jo patikėtine visais klausimais. Būtent todėl čia ir gyveno - tam, kad būtų pasiekiama dvidešimt keturias valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Vergovė? Taip. Tačiau ji jai buvo naudinga. O kai kažkas Reinai de la Valencia buvo naudinga, ji galėdavo kentėti labai ilgai. Būtent dėl to nuo šešiolikos viską depiliuodavo.
Oriai įžingsniavusi į kambarį, su dokumentų dėklu prispaustu prie krūtinės, Reina pasipuošė tipine Holivudine šypsena. Perlo baltumo dantys suspindėjo, nors jos akys ir nesišypsojo.
- Jeigu jūs dėl tų puslapių, tai reikėjo juos pataisyti, prisimenate? - kilstelėjusi antakį moteris kilstelėjo dėklą. Jos kalboje jautėsi nežymus akcentas. Nors kitiems jis buvo vos girdimas, tai buvo baisi Reinos gėda, kurią ji bandė kaip įmanoma geriau užmaskuoti.
Priėjusi prie stalo Reina įsegė reikiamus dokumentus į jų vietas ir pasilenkusi pataisė Claudijaus kaklaraštį. Vėl nusišypsojusi kiek pakreipė galvą.
- Drabužiai parnešti iš valyklos, šuo iš kirpyklos. Organiškos daržovės jau pas virėją, pomidorai tie, kurie jums patiko, o ne tie.. Kaip išsireiškėtė?... Guminiai. Taip pat ant lovos padėjau kostiumą jūsų susitikimui rytoj. Tamsiai mėlyna jums tinka labiau nei juoda. |
| | | |
| | 2016-11-26, 18:47 | |
| Tarpduryje išvydęs moterišką figūrą, savo žudantį žvilgsnį nukreipė į jos akis. Kad ir kaip norėtų visada turėti prie ko prikibti, Claudius negalėjo skųstis šios merginos darbu. Pastaroji visad atlikdavo tai, kas buvo pasakyta. Visad pakviesta pasirodydavo. Visad išpildydavo net pačius idiotiškiausius vyro norus. Tačiau net menkiausią ačiū išspausdavo retai. O kam? Kai su darbuotojais elgiesi kaip su žmonėmis, jie labai greitai išlempa ir suprastėja darbo našumas. Claudius visuomet laikėsi nuostatos, jog geriau, kai jo bijo ir nekenčia, negu laiko sau lygiu. Netgi dabar, vyras neketino pripažinti savo žioplumo. Juk, žinoma, dar šįryt atidavė sekretorei taisyti tuos pačius dokumentus, dėl kurių "dingimo" dabar kone ruošėsi kelti skandalą.
- Puiku, - Reinai įsegus popierius į vietas ir pataisius vyro kaklaraištį, šis tesugebėjo išspausti vieną žodį. Abejingai išklausęs merginos, Claudius linktelėjo. - Gerai. Tau į elektroninį paštą persiunčiau tris sutartis, noriu, kad jas atspausdintum. Ir dar, kitą savaitę man reikės sakyti kalbą. Kažkokios įmonės metinės ar kokia ten nesąmonė. Tą kalbą, žinoma, reikia parašyti, - sausai išdėstė nurodymus ir pakilo iš savo vietos. Pasitvarkė švarką ir įmetė dokumentų šusnį į vieną iš stalčių. Tuomet nužvelgė Reiną ir mestelėjo akį į laikrodį. - Ar šiuose namuose yra ko nors greitai užkąsti? - šiurkščiai paklausė, mintyse užsidėdamas pliusiukus prie visų darbų, kuriuos per pastarąsias valandas jau spėjo padaryti. Galva buvo pilna įvairiausių dalykų, tad nenuostabu, jog Claudius šį bei tą ir pamiršdavo. Žinoma, nepripažino ir to, kad kai kuriuos dalykus jau reikia pradėti užsirašinėti. Neva, pasitikėjo savo šlubuoti bepradedančia atmintimi. |
| | | |
| | 2016-11-26, 18:59 | |
| Įsivaizduokite kad žaidžiate šachmatais. Kiekvienas ėjimas, net ir pats menkiausias, gali privesti prie pergalės, jeigu ėjimą apgalvosite. Tačiau tiesiausias kelias pergalės link yra ne tik žinoti kokie ėjimai yra tinkami jums, bet ir tai, kokius ėjimus yra numatęs jūsų priešininkas. Ir jeigu sugebėsite numatyti tai, ko jis pats dar net nesugalvojo - jūs neabejotinai laimėsite. Reinos ir Klaudijaus santykiai buvo tarsi šachmatai. Reina bandydavo nuspėti jo ėjimus, o jis, pats nežinodamas kad žaidžia, likdavo patenkintas moters darbu būtent dėl jos nuojautos. Žinodama apie renginį ir spėdama, kad jam reikės kalbos, Reina buvo ją jau paruošusi. Žinodama kad jis nevalgė pietų, o pusryčiams spėjo išgerti tik kavos su kruasanu, valgį jam jau buvo paruošusi.
- Virėja buvo pasiėmusi laisvą pirmą dienos pusę, todėl užkąsti jums paruošiau aš. Ne taip gurmaniškai, tačiau maistas jau paruoštas. Nebent jūs norėtumėte palaukti, kol Izabelė grįš ir jums kažką paruoš? - kilstelėjusi antakį, lyg kažką prisiminusi Reina krenkštelėjo.
- Kalba irgi jau parašyta. Mačiau dienotvarkėje kad esate pakviestas, turiu paruošusi kelis variantus. Ir tai ne įmonės metinės, tai ligoninės naujojo sparno atidarymas. Prisimenate, jūs aukojote pinigų? - kilstelėjusi antakį, nesulaukusi atsakymo Reina suskubo pratęsti. - Vienoje kalboje jūs kalbate apie viltį, o kitoje apie meilę artimui. Saldu, gražu, jums beliks išsirinkti. |
| | | |
| | 2016-11-26, 19:28 | |
| Nenuostabu, kad jį tenkino, jog Reina savo darbą atlieka nepriekaištingai. Juk darbas - tai visas vyro gyvenimas, o ilgus metus puoselėtas verslas buvo jo plikomis rankomis statyta imperija. Claudius norėjo būti geriausias, norėjo būti numeris vienas, o tam reikėjo, kad viskas vyktų idealiai. Net menkiausios klaidelės vesdavo Jaeger iš proto. Todėl visada turėti savo pašonėje Reiną prilygo jausmui, kai loterijoje laimi aukso puodą. Vienintelis dalykas, kuris vyrą nervino, buvo tas, kad niekad nerado priežasties jos apšaukti, supeikti ar pavaikyti tiek, kad nuvarytų nuo kojų.
- Tiks ir tai, ką paruošei, - sumurmėjo, galvoje pasižymėdamas, kad gerokai papurtytų virėją, jog laisvus pusdienius pasiima be jo žinios. - Prisijungsi? - dalykiškai pasiūlė, sustodamas prie durų. Nors šiaip buvo despotas, laikėsi tam tikrų etiketo taisyklių. Tarkim, kad ir šios - praleisti moterį išeiti pirmą. Išgirdęs, jog kalbos jau parašytos, Claudius suraukė antakius. Teisingai, kažkada pinigų jis aukojo... Šitoks poelgis jam visiškai nepatiko, tačiau kažkoks debilas biure primygtinai rekomendavo šitaip kilniai pasielgti, mat bus atkreiptas žiniasklaidos dėmesys ir Jeager žurnalų puslapiuose mirgės kaip stebuklingas gerietis. - Sakai, apie viltį ir meilę artimui? Kas gali norėti klausyti tokio šlamšto? Tai kvailas akių dūmimas.. - šaltu balsu šnekėjo, jau mintyse rinkdamasis, kurią kalbą galėtų sakyti. Beviltiškas reikalas rinktis iš dviejų nesąmonių, bet tą vis tiek kažkada teks padaryti. Žinoma, parašydama dvi kalbas Reina pasielgė labai profesionaliai, bet Claudius būtų žymiai dėkingesnis, jei ji būtų parašiusi tik vieną. Juk, šiaip ar taip, į šį reikalą rimtai nežiūrėjo ir pasakytų bet ką, ką mergina pakištų panosėje. |
| | | |
| | 2016-11-26, 19:37 | |
| Pasiekusi virtuvę Reina nuo kabliuko nukabino stilingą juodą prijuostę ir ją užsikabino ant kaklo. Stipriai suveržusi kaspinėlį nugaroje, moteris atsistojo prie orkaitės ir pasilenkusi ją atidarė. Specialiai pasinaudojo visais savo privalumais - šiaip ar taip, itin aptemptas sijonas puikiai įrėmino jos seksualius apvalumus, kurių dalis buvo genai, o dalis - puikiai parinkti aukštakulniai ir alinantis darbas sporto salėje. Reikėtų paminėti, kad Reina mokėjo rengtis taip, kad vyrams patiktų. Kad ir dabar - rodos, atrodė oficialiai, tačiau marškinukai buvo prasegti viena saga per daug, todėl tam tikru kampu galėjai matyti juodą nėriniuotą liemenėlę, apglėbiančią jos stangrias tamsios odos krūtis. Aukštakulniai paryškino jos kojas - buvo solidūs, juodi, smailūs, tačiau vos centimetru per aukšti, kad tiktų vaikščioti visą dieną. Tas pat ir su makiažu - ji laviravo ant ribos tarp dieninio ir vakarinio. Jos akis puošė pravedimai ir netikros blakstienos, lūpos visada raudonos, veidas tobulai sukontūruotas. Ji negalėjo sau leisti atrodyti prastai.
Iš orkaitės ištraukusi pašilusius suktinukus, sudėjo juos į dvi lėkštes. Šalia patiekė salotų ir guacamolės su kukurūzų miltų traškučiais pamirkymui. Įpylusi dvi taures raudono vyno, padėjo maistą priešais vyrą ir atsisėdo priešais.
- Ta kalba kuri atliks, puikiai tiks dar vienam renginiui. Kadangi pastebėjau, kad jūs jau senokai niekam neaukojote, dalį sumos, kurią skiriate tokiems projektams, paaukojau homoseksualų krizių centrui. Statistikos rodo, kad su jūsų firma bendradarbiauja per mažai LGBTQ projektų. Žmonės kalba, kad jūs jiems patrauklus kaip vyras, tačiau nepatinkate kaip asmenybė. Tai padės pritraukti klientūros. Manau, kad kalba apie meilę artimui puikiai tiktų.
Į rankas pasiėmusi įrankius, Reina atsipjovė gabalėlį burito į įsidėjo į burną. Sukramčiusi kilstelėjo antakį ir šakutę, įspėdama viršinininką.
- Beje, dariau pagal savo skonį, todėl maistas labai aštrus. Sakykite, jei jūsų skoniui bus per aštru. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:02 | |
| Dideliais, tvirtais žingsniais nukeliavęs į virtuvę, Claudius atsisėdo prie stalo. Akimis permetė visą patalpą ir galiausiai pažvelgė į Reiną. Stebėjo kiekvieną jos veiksmą, žinoma, neleisdamas pro akis prasprūsti ištobulintoms tamsiaplaukės formoms. Na, savaime suprantama, juk jis buvo vyras ir negalėjo išlikti apatiškas, kai prieš nosį sukiojasi itin žaivinga mergina. Palaukęs, kol de la Valencia atsisės, paėmė įrankius ir pažvelgė į lėkštėje išrikiuotą maistą. Neblogai. Jeigu ir taip neužkrautų Reinos darbais, mielai ją pasamdytų dar ir maistui gaminti. Dabartinė virėja, nors ir gamino skaniai, vyrui nepatiko tiesiog iš principo.
- Paaukojai be mano žinios? - Claudius padėjo įrankius atgal ant stalo ir nuplikė merginą žvilgsniu. Šis tamsiaplaukės ėjimas buvo labai apgalvotas ir tikrai galėjo pagerintį vyro reputaciją, bet jis tiesiog nekentė, kai veikiama jam už nugaros. Na, žinoma, jis šiek tiek dramatizavo, tačiau jautėsi turįs tam teisę. - Kodėl taip svarbu yra patikti žmonėms? Nei aš jų pažįstu, nei jie patys man patinka, - pasiskundė, vėl imdamas šakute knibinėti maistą ir tvarkingai, rodos, net beveik ritmiškai dėtis jį į burną. Akimirką tylėjo, besimėgaudamas puikia vakariene. Dar šiek tiek gurkštelėjo vyno ir atsiduso. - Ne, neaštru, - sausai tarstelėjo ir įsidėjo į burną kąsnį. Kramtė lėtai, lyg apie kažką mąstydamas, lyg net nematydamas nieko aplink. - Ar kitą savaitę turiu susitikimų? - iš niekur nieko paklausė, vėl skvarbiai pažvelgdamas į Reiną ir vos pakreipdamas galvą į šoną. Pats savo darbotvarkės įsiminti net nesistengė - tai buvo merginos užduotis. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:10 | |
| Pasimuisčiusi kėdėje, Reina susikėlė koją ant kojos. Pėdos buvo siaubingai pavargusios po visos dienos ant kojų ir dar su aukštakulniais, tačiau moteris leisdavo sau atsipalaiduoti tik tada, kai likdavo viena. Labai jau norėjosi tuos nepatogius batus nuspirti į kampą, tačiau ji susilaikė. Žinojo, kad taip elgtis nedera, o ir Klaudijui tai nepatiktų.
- Taip, paaukojau be jūsų žinios. Jūs sakėte, kad reikia kažkur tuos pinigus panaudoti, todėl nusprendžiau, kad tai bus geras ėjimas. Sietlo LGBTQ bendruomenė šėlsta, Klaudijau. Gana greitai vyks paradas. Sutariau, kad kalbėsite ir jame. Tiesa, jis dar tik už kelių mėnesių, tačiau ten bus daug žurnalistų, reporterių. Jūsų buvimas ten reikštų labai labai daug. - į burną įsidėjusi gabalėlį suktinuko su mėsa, pupelėmis ir salotomis, Reina sukramtė ir viską užgėrė raudonuoju vynu. Niekada iki susipažinimo su Klaudijumi tokio brangaus gėrimo negerdavo, todėl kiekvieną kartą prisimindavo tą merginą Puerto Rike, kuriai prabangus gėrimas būdavo alus už du dolerius.
- Tiesa, jeigu dar sutiktumėte tame parade praeiti ir taip parodyti savo palaikymą.. Na, net neabejoju, kad jūsų pajamos ženkliai išaugtų. Tiesa, yra spėlionių dėl jūsų orientacijos, todėl aš siūlyčiau pasirodyti su moterimi. Keli bučiniai, keli apsikabinimai, jos ėjimas šalia.. Patogu jums, niekam nekyla jokių abejonių, o dienos gale pinigai kapsi jums į sąskaitą.
Suvalgiusi dar gabalėlį aštraus suktinuko, Reina palaimingai atsiduso. Tai buvo vienas iš kelių dalykų, kurie nukeldavo ją atgal į gimtinę - aštrus naminis maistas. Tiesa, jai pasirodė keista, kad Klaudijui jis pasirodė ne per daug aštrus. Net jai reikėjo vis užsigerti vynu.
- Jūs visada turite susitikimų, Klaudijau. Tačiau jei norite, galiu juos atšaukti ar perkelti. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:31 | |
| Pjaudamas suktinuko gabalėlį, Claudius viena ausimi klausėsi merginos. Veide atsispindėjo šioks toks nepasitenkinimas, tačiau vyras laikėsi nepradėjęs burbėti. Nenorėjo sau susigadinti vakarienės, todėl stengėsi kuo ramiau reaguoti į tai, kad jo pinigai sukiojasi be jo žinios. Ir jam dar nelabai patiko tai, kad turės dalyvauti tame parade. Tačiau negalėjo prieštarauti. Reitingai kils, proporcingai augs ir sąskaitos banke. Juk dėl to skųstis kaip ir negalima.
- Kitąkart, kai priiminėsi tokius sprendimus, pasitark su manimi, - šaltai atsakė ir sukišo į burną salotas. Sekundę ramiai kramtė, žvelgdamas į tamsiaplaukę ledinėmis akimis. - Ypač norėčiau į kokius paradus sakyti kalbų mane įkiši. Manau, turiu tam teisę? - griežtai šnekėjo, galiausiai ištuštindamas lėkštę. Tada paėmė į ranką vyno taurę ir pasirėmė į kėdės atlošą. Ramiai gurkšnodamas, jis akimirką kažką svarstė. - Norėčiau pasiimti keletą laisvų dienų, - prabilo, lėtai tardamas kiekvieną žodį, tarsi juos apgalvodamas. - Noriu sutvarkyti kelis asmeninius reikalus. Jeigu gali, atlaisvink man bent tris dienas kitoje savaitėje. Tas, kur susitikimai mažiau svarbūs, - viską sušnekėjęs, Claudius pabaigė taurėje buvusį vyną. - Gali ir sau pasiimti laisvadienį, - išspaudė dalykišką šypsnį, rodos, net pats nepatikėdamas savo gerumu. Juk šiaip leisdavo Rainai ilsėtis tik savaitgaliais ar švenčių dienomis. Tačiau po tiek, kiek mergina dėl jo padarė, Jaeger jautė šiokią tokią pareigą menkai atsidėkoti. Na, prabilo tas uždžiūvęs ir apkerpėjęs sąžinės balsas. Claudius ramiai atsistojo ir pripildė judviejų taures vynu. Tuomet vėl padėjo subinę ant kėdės ir tingiai spoksojo į Rainą. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:39 | |
| Reina puikiai žinojo, kad pasielgė rizikingai nepasitarusi su Klaudijumi dėl to parado. Tačiau tuo pačiu žinojo, kad jei jis nebūtų toks šaltas ir griežtas, bent jau dėl to padėkotų, nes tiek jis, tiek jo piaro skyrius puikiai suprato, kad toks veiksmas, kokį čia padarė Reina reiškė staigų ne tik pajamų, bet ir mėgiamumo procento kilimą. O tai buvo neįtikėtinai svarbu tokiam nemaloniam žmogui kaip Claudius Jaeger. Pabaigusi valgyti, Reina pakilo nuo kėdės ir paėmė jų abiejų lėkštes. Sudėjusi jas į indaplovę, atsisėdo atgal į kėdę ir gurkštelėjo vyno.
- Žinoma. Tiesiog nepasitariau, nes jūs buvote labai užsiėmęs, o tokių, kuriems verkiant reikia pašnekėti parade - labai daug. Kadangi susisiekiau su jais pačiu laiku, jūs šnekėsite pats paskutinis. Tai reiškia, kad visi jūsų kalbą prisimins geriausiai, o ir nereikės sėdėti ir klausyti valandos laiko kalbų, kurios eis prieš jus. Beliks tik pereiti prospektą kartu su gėjais ir tiek.
Gurkštelėjusi vyno, jausdama, kaip mintys darosi kažkokios apsiblaususios ir drumzlinos, tarsi kas nors ant jų būtų papylęs smėlio, Reina krenkštelėjo ir kreivai šyptelėjo. Pasilenkusi per stalą, švelniai nuvalė Klaudijaus lūpų kamputį, kuris buvo išteptas padažu. Vėl atsilošusi linktelėjo.
- Perkelsiu susitikimus iš penktadienio, ketvirtadienio ir trečiadienio į pirmadienį ir antradienį. Taip gausis šiek tiek ilgesnis savaitgalis. - gurkštelėjusi vyno, balsui galvoje klykiant, kad tai bloga mintis, Reina vis dėlto išdrįso paklausti.
- Jūs niekada neprašote laisvų dienų. Ką veiksite? |
| | | |
| | 2016-11-26, 21:04 | |
| Gurkšnodamas vyną, Claudius akimis lydėjo besisukiojančią merginą. Truputį išgėrus galvoti jau darėsi sunkiau, tad vyras tik atsilošė kėdėje ir nusprendė, jog šįvakar prie savo darbastalio nebegrįš. Sočiai pavalgęs tikrai nebeturėjo noro spoksoti į kompiuterio ekraną ir maudytis šusnyse popierių.
- Gerai, tiek to. Sudalyvausiu, - pavartė akimis, nebesileisdamas į tolimesnes diskusijas. Tokia jau ta verslininko darbo kaina - turi patikti žmonėms, kad sulauktum klientų. Žinoma, mieliau Jaeger sėdėtų savo darbo kambaryje ir nelįstų į viešumą, tačiau taip pinigai į sąskaita neplaukia. Ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris jam nepatiko darbe. Reinai grįžus prie stalo ir pasakius, kad atlaisvins kelias dienas, Claudius linktelėjo. Tiesa, merginos klausimas išmušė iš vėžių. Nustebęs vyras kilstelėjo antakius ir net palinko arčiau stalo. Raina niekad neuždavinėdavo asmeninių klausimų, už ką jis buvo savotiškai dėkingas, tad šįkart jautėsi kiek priblokštas. O priversti Claudius sutrikti nebuvo taip jau lengva. - Šeima, Reina. Tie žmonės kartais prisimena, kad aš egzistuoju, - ramiai atsakė, stengdamasis užmaskuoti balse esantį suglumimą. Dirstelėjęs į rankinį laikrodį, vyras atsiduso. Dienos prabėgdavo per greitai. Kartais atrodydavo, kad 24 valandų paroje yra per mažai. - Jau baigei visus darbus? Prie popierių šiandien grįžti neketinu, norėčiau šiek tiek išgerti ir atsipūsti, - susakė viską, taip savotiškai pakviesdamas ir merginą prisijungti. Šiaip ar taip, jau nebeįsivaizdavo savo gyvenimo be Reinos, esančios šalia kiekviename žingsnyje. |
| | | |
| | 2016-11-26, 21:12 | |
| Klaudijui užsiprašius laisvų dienų ir leidus jai atsipūsti, Reina puikiai suprato, kad to nepadarys. Tiesiog tą laisvą dieną praleis rašydama kalbas, tvarkydama popierius, sudarinėdama dokumentus ir pildydama viršininko dienotvarkę. Jai tikrai nebuvo kada ilsėtis, ji dirbdavo net savaitgaliais. Būtent dėl to kiekvienas darbas būdavo padarytas. O ir šiaip, ką ji būtų veikusi, jei būtų nedirbusi? Jos visa šeima gyveno Puerto Rike, draugų ji turėjo vos kelis, tačiau ir tuos pačius ne Sietle. Vienintelis jos tikslas, vienintelė jos veikla buvo darbas. Ir ji neturėjo kada ilsėtis.
Gurkštelėdama dar vyno moteris įdėmiai klausėsi. Klaudijus niekada nieko apie save nepasakodavo, tačiau galbūt tik todėl, kad ji niekada jo neklausė? Buvo akivaizdu, kad jos smalsumas vyrą išmušė iš vėžių, tačiau tai visai jai patiko.
- Šeima? Nežinojau, kad su ja palaikote ryšius. Jums niekada niekas neskambina, be to, per šiuos metus niekada apie juos net neužsiminėte.
Klaudijui pareiškus, kad jis nori išgerti, Reina linktelėjo. Puiku, tai pastūmės viską jai tinkama linkme. Šiaip ar taip, jis ja pasitikėjo, buvo pats metas imti judėti kita kryptimi. Tačiau jos planas buvo ne vynas. Pakilusi nuo kėdės, moteris atidarė spintelę, iš jos ištraukė butelį tekilos, apelsiną ir cinamono.
- Mielai, tačiau galbūt jūs nieko prieš viską padaryti kiek kitaip? Man atrodo to nusipelnėte po to, kiek daug dirbate.
Nelaukdama atsakymo moteris paėmė iš lentynos du stikliukus ir patraukė į svetainę. Įsitaisiusi ant kilimo prie židinio, parietė kojas po savimi ir pripildė abu stikliukus sklidinai. |
| | | |
| | 2016-11-26, 21:30 | |
| Claudius vengė užsiminti apie savo asmeninį gyvenimą. Tai buvo jautri tema, kurią jis visad stengdavosi apeiti. Apskritai, vyras stengėsi nepainioti asmeniškumų į darbą. Šie du dalykai jam buvo tarsi atskiri pasauliai - absoliučiai nesusyję ir jokiu būdu netapatinami. Todėl Reinos smalsumas jį šiek tiek suerzino. Tačiau šįkart Claudius to neparodė. Nenorėjo, kad tamsiaplaukė žinotų silpnąsias jo vietas.
- Jie neskambina į mano darbinį telefoną, - paaiškino ir atsiduso. - Ir tau labai pasisekė, kad neturi atsiliepinėti į tuos įkyrius skambučius, - Jaeger vos kilstelėjo lūpų kamputį ir taip pat atsistojo. Žvilgtelėjęs į merginos paimto butelio etiketę, jis linktelėjo ir patraukė į svetainę. Irgi atsisėdo ant kilimo, prieš tai nusivilkdamas švarką ir numesdamas jį ant vieno iš fotelių. Atsilaisvino kaklaraištį bei prasegė porą marškinių sagų. Pagaliau galėjo užskaityi darbo dieną kaip baigtą ir skirti bent porą valandų savo malonumui. Tą vyras sau leisdavo itin retai ir stengdavodi tokias akimirkas tinkamai išnaudoti. - Kodėl niekad nematau, kad po darbo kur nors išeitum? - kiek prikimusiu balsu pasiteiravo. - Juk žinai, kad nelaikau tavęs čia visą parą, - dar pridūrė, nė pats deramai nesuvokdamas, kodėl apie tai kalba. Jam gi nelabai rūpėjo, ką Reina veikia su savo laisvalaikiu, tiesa? Claudius paėmė vieną stikliuką į ranką ir vos pakreipė galvą, nužvelgdamas savo sekretorę. Vyras net pats deramai nesuvokė, kaip ši sugebėjo šitaip prie jo prisikasti ir užsitikrinti sau tokią svarbią vietą jo darbe ir, išties, gyvenime. Jei Reina staiga dingtų, dievaži, viskas tiesiog imtų palaipsniui griūti. |
| | | |
| | 2016-11-26, 21:40 | |
| Pakišusi kojas po savimi tarsi geiša, moteris palenkė galvą, leisdama plaukams užskristi ant akių ir gražių bruožų veido. Kadangi buvo spėjusi paimti ir peilį, papjaustė apelsiną ir praplėšė pakelį su cinamonu. Nusišypsojusi paaiškino.
- Namuose mes nenaudojam druskos ir citrinos, naudojam cinamoną ir apelsiną. Kur kas skaniau ir atskleidžia tikrąjį tekilos skonį. Tiesa, jeigu geri pigų birzgalą, tai gali užkąsti nors ir ikrais, nuo to tikrai ji skanesnė nepasidarys.
Tyliai nusijuokusi, tarsi norėdama parodyti kaip tai daroma, Reina ant rankos paviršiaus papylė eilutę cinamono ir paėmė į laisvąją ranką stikliuką su tekila. Kilstelėjusi ją taip, tarsi sakytų "į sveikatą", moteris nulaižė cinamoną, vienu mauku išgėrė tekilą ir viską užbaigė riekele apelsino. Pirštu nusivaliusi lūpų kamputį, Reina nusišypsojo. Akivaizdžiai atsipalaidavo.
- Darbai niekada nesustoja, Klaudijau. Kai tu eini miegoti, aš ruošiuosi kitai dienai, skalbiuosi drabužius, juos lyginu, darausi manikiūrą ar dar kokią procedūrą. Rašau kalbas, darau darbus, kurie užtrunka ilgiau ir žinau, kad jų padaryti nespėsiu. Kai darbai būna baigti, o keltis reikia penktą ryto, likusias keturias valandas norisi skirti miegui.
Nors pavadino jį "tu", o ne "jūs", Reina nujautė, kad jis neprieštaraus. Šiaip ar taip, kaip gali oficialiai kreiptis į tą, su kuriuo geri tekilą? Pagaliau nusispyrusi savo aukštakulnius ir numetusi juos ant kilimo, Reina pripildė jų stikliukus tekilos.
- Kodėl nenori bendrauti su savo šeima? Aš bet ką atiduočiau, kad galėčiau su saviškiais bent kartais pasimatyti. |
| | | |
| | 2016-11-26, 22:00 | |
| Stebėdamas merginą, Claudius padarė tą patį - ant rankos užsibėrė cinamono, o į kitą paėmė apelsino riekelę. Tuomet greitai nulaižė cinamoną ir užsivertė stikliuką. Nuleidęs pastarąjį žemyn, užkando apelsinu ir padėjo stikliuką atgal ant kilimo. Ištiesė kojas prieš save ir minutėlę bukai spoksojo į sieną. Šiek tiek sutrikęs klausėsi, ką mergina veikia po darbo, ir susiraukė. Tai buvo absoliučiai ne jo reikalas, bet Claudius vis tiek nesuvokė, kodėl ji lieka čia. Juk buvo jauna, žavinga, galėjo bent retkarčiais išlįsti kažkur pasilinksminti, susitikti su draugais. Nejaugi vyras pernelyg užkraudavo Reiną darbais? Tačiau tokią pat mintį nuvyjo šalin. Betrūko dar ir to, kad suabejotų pats savim.
- Žinoma, kad nesustoja, bet laisvadieniai tau skiriami ne be reikalo. Pavargęs darbuotojas dirba nekokybiškai. Nenoriu, kad darytum klaidas, - nors kalbėjo rimtai, tačiau nebuvo pernelyg griežtas. Galų gale, juk atsisėdo tam, kad atsipalaiduotų, o ne toliau suktų galvą dėl darbo. Sulaukęs dar vieno klausimo apie šeimą, vyras papurtė galvą. - Tu jų nepažįsti. Be to, grįžus namo, tenka būti nuoširdžiam, o po šitiek metų versle pamiršau, kaip tai atrodo, - kiek smagesnis šypsnis žybtelėjo Claudius veide. Vyras buvo akivaizdžiai atleidęs vadeles ir nebesistengė būti griežtu viršininku. Dabar jis - po darbų pavargęs ir poilsio norintis žmogus. Paėmęs butelį, Claudius pripildė abu stikliukus ir tykiai atsiduso. |
| | | |
| | 2016-11-26, 22:08 | |
| Išgėrusi dar vieną stikliuką, Reina jautė kaip kūną užplūsta šiluma, kaip smėlis, kuriuo buvo apipiltos mintys po didelės taurės vyno, pasidaro dar sunkesnės. Šiaip ar taip, nors ji ir neplanavo pasigerti pati, buvo akivaizdu, kad būtent link to jie ir linksta. Pripildžiusi jų taures tekila, stebėdama kaip butelio liko tik pusė, Reina kreivai šyptelėjo ir papurtė galvą.
- Aš visada dirbu gerai. Kad ir kiek darbo užkrausi, kad ir kiek kalbų reikės rašyti, aš tiesiog rasiu tam laiko. - supratusi kaip tai gali skambėti, Reina kilstelėjo pirštą ir įsakmiai papurtė galvą. - Tačiau tai ne iššūkis. Nebent nori, kad imčiau kažką dirbti savo išvaizdos sąskaita.
Išgėrusi dar vieną stikliuką tekilos ir pasirūpindama, kad Klaudijus neatsiliktų, Reina įdėmiai jo klausėsi. Pasirodė keista, kad jis, visiškai nieko apie ją nežinodamas, nebando jos nieko paklausti, pakamantinėti. Negi jam visiškai neįdomu koks yra žmogus, su kuriuo jis praleidžia bene visą savo laiką?
- Šeima yra šeima, Klaudijau. Nieko nėra ir negali būti svarbiau. - rankoje laikydama apelsino riekelę, Reina ja nuplovė tekilos skonį ir šyptelėjo. - Beveik viską ką uždirbu siunčiu jiems. Tai mažiausia ką galiu padaryti. Tačiau tavo atveju šeima šalia. Gali su jais susitikti, leisti laiką. Tai neįkainojama.
Apsižvalgiusi, Reina ant staliuko pamatė cigarečių pakelį ir žiebtuvėlį. Tikėdamasi, kad Klaudijus neprieštaraus, moteris įsikando vieną nuodingą pagaliuką ir jį prisidegė, išpūsdama dūmus link lubų. Pametėjo pakelį Klaudijui, jei ir jis norėtų. |
| | | |
| | 2016-11-26, 22:27 | |
| Vienas stikliukas, kitas ir Claudius pajuto, kaip kūnas pamažu sušyla, o šypsnis vis dažniau randa kelią į veidą. Jis pasuko galvą į merginą ir ramiai jos klausėsi. Keista buvo taip lyg niekur nieko šnekučiuotis, tačiau vyras negalėjo pasakyti, kad nemalonu. Jis niekad nesidomėdavo kitais žmonėmis, jų gyvenimais, šeimomis ir panašiais dalykais. Nematė tam prasmės, nematė, kaip tai galėtų jam duoti naudos. Juk visąlaik tik to ir siekė - gauti kažkokios naudos, pagerinti kažką sau. Tik dabar suvokė, jog visiškai nepažįsta žmogaus, su kuriuo gyvena po vienu stogu. Bet Claudius pernelyg to vis tiek nesureikšmino. Dabar galbūt ir buvo smalsu, tačiau ryte jis vėl užsivilks kostiumą ir taps tuo pačiu despotu, kokiu buvo visados.
- Labai savim pasitiki, - trumpai pakomentavo ir dar linktelėjo, lyg pats sau pritardamas. Tuomet paėmė stikliuką ir vėl atliko tą pačią procedūrą - užbarstė cinamoną, nulaižė jį, išgėrė ir suvalgė apelsino skiltelę. - Kodėl tau nepasiėmus atostogų ir nenuvykus susitikti su šeima? - kilstelėjęs antakį pasiteiravo ir gūžtelėjo pečiais. Juk tą Reinai galėjo leisti. Jeigu jos nebus savaitę ar dvi, niekas neturėtų numirti, sprogti ar sudegti. Vyras galbūt visko ant savo pečių užsikrauti ir negalėjo, bet nebuvo idiotas ir kurį laiką sugebėtų išsiversti be merginos. Galų gale, netgi rastų ką nors, kas tamsiaplaukę pavaduotų. Savaime suprantama, kad niekas kitas neatliktų visų darbų taip idealiai, bet Claudius galėtų pakentėti. Reinai padavus cigarečių pakelį, vyras vieną išsitraukė ir prisidegė. Atlošęs galvą išpūtė dūmų kamuolį viršun ir vos šyptelėjo. |
| | | |
| | 2016-11-26, 22:36 | |
| Išgėrusi dar vieną stikliuką tekilos, Reina pripildė juos abu sklidinai beveik iš karto. Butelis tuštėjo, jų liežuviai ėmė atsirišti. Ir jokių planų galvoje nebeliko, Reina tiesiog elgėsi taip, kaip elgtųsi su draugu.
- Išvažiuoti ir palikti tave savaitei vieną? Arba dar, neduok Dieve, dviems? Gi tu išeitum iš proto, išlipus iš lėktuvo rasčiau keturiasdešimt praleistų skambučių, dvigubai tiek elektroninių laiškų ir dar tuziną žinučių. Tu nebežinotum nei kada tau kur reikia išeiti, nei kokiuose renginiuose apsilankyti. O į darbą turbūt išeitum su vieno kostiumo švarku ir kito apačia, nes jie tau visi vienodi. Be to, tu manęs sugebi pasigesti tada, kai būnu duše.
Tyliai nusijuokusi, Reina papurtė galvą. Žinojo, kad Klaudijus nenori pasirodyti kaip despotas ir leidžia jai išvykti, tačiau tai nebuvo nei jos, nei jo planuose. Dievaži, viskas tikrai sugriūtų, jei ji pasiimtų atostogų ir dingtų iš eterio savaitei. Suprasdama, kad jis vis dar nėra pilnai atsipalaidavęs, Reina pakilo iš savo vietos ir persėdo Klaudijui už nugaros. Praskėtusi kojas ir jas padėjusi vyrui iš šonų, ilgais pirštais švelniai prilietė vyro pečius.
- Tu visada toks įsitempęs, tarsi viso pasaulio našta slėgtų tavo pečius. Bet gi neslegia. - šyptelėjusi, neklausdama leidimo, Reina ėmė švelniai masažuoti jo pečius ir kaklą. - Be to, esu aš. O tu visada toks piktas, toks įsakmus. Negi kartais nesinori būti tiesiog žmogumi? |
| | | |
| | 2016-11-26, 23:00 | |
| Merginos juokas prajudino ir patį Claudius. Šis kiek žvaliau šyptelėjo ir papurtė galvą. Na taip, ji buvo teisi. Kai tik Reina atsirado, vyras galėjo bent dalį darbų numesti nuo savo pečių ir visiškai pamiršo, ką reiškia būti savarankiškam. Aišku, niekad to garsiai nepripažino, bet pats puikiai viską žinojo.
- Bet ar tu nepavargsti? Lyginti mano drabužius, lakstyti į skalbyklą, vaikyti virėją ir šiaip palaikyti šį namą tebestovintį? Juk ne to tikėjaisi, ateidama pas mane dirbti, tiesa? - šiek tiek abejodamas paklausė. Gi taip ir buvo - Reiną jis įdarbino kaip sekretorę, kuri turėjo tik tvarkyti jo dokumentus ir darbotvarkę, o ne ir jį patį aprūpinti. Vis dėlto, mergina labai greitai tapo itin svarbia Claudius asistente. Savo darbštumu ir imlumu ji sėkmingai užsitarnavo dabartinę poziciją. Akimirką kažką užsigalvojęs, vyras nė nepajuto, kaip Reina atsidūrė jam už nugaros. Jis šiek tiek nustebo, tačiau nedrįso prieštarauti. Netgi patenkintas atsiduso, kai tamsiaplaukė ėmė masažuoti jam kaklą ir pečius. - Ne, nesinori, - sumurmėjo, užmerkdamas akis. - Jeigu visad būčiau elgęsis kaip žmogus, dabar čia nebūčiau, - kuo rimčiausiai paaiškino, tačiau iškart po to kone sumurkė, besimėgaudamas masažu. Švelnūs ir be proto tikslūs Reinos prisilietimai tikrai padėjo atsipalaiduoti. - Manai, kad per daug kankinu tave? - paklausė, galiausiai pravėręs akis ir kiek pasisukdamas į merginą. Jis smalsiai kilstelėjo antakį ir šyptelėjo. Kadangi dabar Claudius buvo pakankamai gerai nusiteikęs, net neapsvarstė galimybės, kad viršininko prisibijodama Reina atsakys nenuoširdžiai. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
