Loftas

Guest Guest

2017-10-07, 17:12

First topic message reminder :

Guest Guest

2017-11-23, 19:24

Pats Dominic nebuvo tas asmuo, kuris į savo gyvenimo peripetijas veltų asmenį, kuris net deramai peilio nemoka laikyti, jog sugebėtų save apsiginti. Ne, vištos pjaustymo tobulais griežinėliais negalima laikyti geru peilio valdymu. Tai, jog vyras susidėjo su Alex galėjo reikšti daugiau problemų tiek jai, tiek jam pačiam. Juk jam dabar reikės saugoti ne vien savo nukaršusią subinę, tačiau ir pasirūpinti, jog moteris būtų saugi. Freudenberger jau nesugebėjo apsaugoti vienos moters, kuri jam reiškė daugiau, nei visas pasaulis, o jei taip nutiktų ir antrą kartą, jis turbūt galutinai netektų sveiko proto likučių. O patikėkit, iki to jam tikrai mažai trūksta. - Yeah, turbūt tai „pilnos subinės“ sindromas, tačiau man nereikia saldintis savo gyvenimo papildomu gabalėliu torto. – gūžtelėjęs pečiais Dominic pabaigė valgyti pirmąją įdarytą papriką ir griebėsi antrosios. Pats nejautė, koks iš tikrųjų alkanas buvo. Turbūt po gyjimo proceso tai atsiliepė jo skrandžiui, kadangi kūnas išnaudojo visą energiją, kuri buvo saugojama rezerve ir dabar ją tiesiog reikėjo „pasipildyti“. - Tada tu apsigyventum virtuvėje, kadangi aš valgau dideliais kiekiais. Tik perspėju, kad vėliau tavęs neištiktų šokas, - sukrizenęs vyras gurkštelėjo alaus ir „netyčia“ numetė gabaliuką maisto Kebabui, kuris net sudrebėjo iš jaudulio bei ėmė iškart lapnoti jį nuo žemės. Baigęs savo mini puotą jis apsilaižė visą mielą snukutį ir vėl įsispoksojo į šeimininką, nors akių nenuleido ir nuo Alex, kadangi tikėjosi ir iš jos šiek tiek skanesnio kąsnelio. - Turiu pasakyti, jog tavo įdarytos paprikos tikrai skanios. O dabar, duok tą pyrago gabaliuką. Pabandysiu jį suvalgyti. – išgėręs visą likusį alų bei pabaigęs antrą papriką Dominic pasisuko į Alex, tarsi laukdamas paskutinio nuosprendžio. Jis tikrai labai nenorėjo valgyti to pyrago, tačiau ji stengėsi, todėl turėjo parodyti, jog vertina tai. Iš kitos pusės, galbūt netgi patiks. Tiesa, vyras tuo labai abejojo, tačiau verta pamėginti.

2017-11-23, 19:52

Alex jau dabar svarstė, kad po tokių įvykių jai reikėtų pradėti treniruotis. Bent tam, kad sugebėtų apsiginti fiziškai. Su galiomis galėjo padirbėti ir vėliau. Nes realiai ką dabar galėtų padaryti, tai su aukštakulniu užminti užpuolikui ant kojos ir spirti jam į vyriškąjį organą, kas tik dar labiau užpuoliką įsiutintų. O jei tai būtų mistinė būtybė, greičiausiai toks bandymas apsiginti tik prajuokintų. Reed nuo tos minties net nusipurtė. - Aš manau, kad priimsiu tavo pasiūlymą padėti man treniruotis, - staiga tarusi moteris žvilgtelėjo į Domą, ieškodama jo veide reakcijos. Peteris žinojo, kad jo dukra sveika, gyva ir susitikinėja su Dominic, todėl pavojus jai tikrai padidėjo kelis kartus. O dar ta žinutė...visa tai nieko gero nežadėjo, todėl jai reikėjo mokytis savarankiškai save apsaugoti, kadangi Domas kiekvieną sekundę su ja nebus. - Tokiu atveju tada reikėtų iškart gaminti penkis skirtingus patiekalus ir užšaldyti, kad nereikėtų į virtuvę temptis lovos, - nusijuokus Alex pabaigė savo papriką ir gurkštelėjo tamsaus alaus. Alkoholis, nors ir nestiprus, padėjo moteriai tvarkytis su vis dar juntama įtampa ir šio vakaro emocijomis. Kada Domas baigė valgyti, Reed surinko jųdviejų lėkštes bei įrankius ir sudėjo į kriauklę plovimui, - juk žinai, kad neprivalai jo valgyti? - kilstelėjus antakius mėlynakė atpjovė trikampėlį nuo pyrago ir jį dar padalino pusiau. Žinoma, Alex vertino tai, kad nemėgstantis saldumynų Freudenberger, ketino paragauti jos kepinio, tačiau neketino jo versti suvalgyti daugiau nei jis norėjo. - Prašom, - padėjus mini lėkštutę su tokiu pačiu mini gabalėliu pyrago priešais Domą, žvilgtelėjo į Kebabą, - Na jau ne, drauguži, šiandien gavai pakankamai, - primerkus akis Alex alkūnėmis pasirėmė į barą, stovėdama priešais vyrą, tik kitoje baro pusėje. - Na? - stebėdama Domą su maža šypsena pasiteiravo jo nuomonės.

Guest Guest

2017-11-23, 20:39

Išgirdęs moters žodžius Dominic žvilgtelėjo į Alex, tačiau jo veide nebuvo galima įžvelgti jokios emocijos. Kitaip nei veidas, akys žvelgė į ją susirūpinusios. Jam teko labai ilgai ir labai daug treniruotis, jog jis viską išmoktų ir sugebėtų profesionaliai žudyti. Žinoma, Reed neturėjo mokytis to, ko ir vyras, tačiau jei jie turėjo reikalų su antgamtinėmis būtybėmis, buvo pravartu žinoti kaip nužudyti tokius padarus. Taip, tai skambėjo žiauriai ir moteris turbūt nesugebėtų net prieš musę rankos pakelti, ką jau kalbėti apie žmogų, tačiau tame ir buvo esmė – didžioji dalis Rodriguez dirbančių asmenų nebuvo žmonės. Ir jie nebus patiesti nuo vieno moteriško smūgio. Tai juos tiktai paskatins. Jie eis ir kovos tol, kol kvėpuos arba net ir nekvėpuos, jei jie turės reikalų su vampyrais. - Nori pradėti treniruotis dėl savo sugebėjimų ar nori pradėti treniruotis, jog galėtum apsiginti? – Dominic turėjo to paklausti, kadangi tiksliai nežinojo ar Alex nori pradėti naudotis savo galiomis. Vyras neturėjo pasirinkimo, jį sužeisdavo ir jis gydavo, tai nepriklausė nuo jo noro ar nenoro. Moteris, kita vertus, turėjo pasirinkimą. Ji galėjo savo galias naudoti arba jas slopinti. - Aš esu šviežio maisto mėgėjas, todėl su užšaldytais gaminiais manęs neapgausi. Ir jei reikės, aš nupirksiu lovą, kad galėtum miegoti virtuvėje. – tarstelėjęs vyras parodė dantis, plačiau nusišypsodamas. Jis tikrai mėgo erzinti Alex, o tai, kad netiesiogiai pasakė, jog jai teks gyvent virtuvėje, tai tik įrodė. Žvilgsniu nusekęs moterį, Dominic pasirėmė abiejomis rankomis į stalą, kai priešais jį buvo padėtas gabalėlis pyrago. Suraukęs antakius jis tarsi jį analizavo žvilgsniu. Pasiėmęs šakutę jis atsignybė mažą gabalėlį pyrago bei įsidėjo jį į burną, lėtai kramtydamas. - Aš tikrai nesu pyragų ir jokių kitų saldumynų gerbėjas. Nežinau, koks turėtų būti obuolių pyrago skonis, tačiau jis geras. Nesakau, jog valgyčiau jį kiekvieną dieną, tačiau jis...valgomas? – kilstelėjęs antakį Freudenberger stengėsi neįžeisti Alex kulinarinių sugebėjimų, tačiau jis tikrai buvo prastas asmuo, kuris galėtų vertinti maistą, o ypatingai saldumynus.

2017-11-23, 21:10

Kada Domas uždavė jai klausimą, moteris akimirkai sustingo žiūrėdama jam į akis ir galvodama, kuris variantas atitiko jos priežastį "kodėl". Tiesą sakant, Alex nusprendė, kad nori treniruotis fiziškai dėl to, nes jai buvo baisu. Rodriguez žmonės, tiksliau jos tėvas, sugebėjo perverti Domą metaliniu strypu, o jis buvo praktiškai nemirtingas. Tai ką kalbėti apie ją? Taip, ji turėjo galias, kurios ekstra atveju greičiausiai padarytų tą patį, ką padarė su vampyru, bandžiusiu ją nudėti, tačiau Reed nežinojo kaip tai kontroliuoti ir ar tikrai, šimtu procentų, ji sugebės jas kažkaip iššaukti. Tuo pačiu Alex ir neketino pripažinti, kad bijo. Bent jau garsiai. Galbūt tai padės jai pačiai apgauti save. - Ir dėl to ir dėl to, - pagaliau atsakius Alex gurkštelėjo alaus, nes kažkodėl jos burna po tokių minčių kaip mat išdžiuvo, - vienaip ar kitaip, jau esu įtraukta į savo tėvo radarą, todėl nenoriu jaustis bejėge, jeigu teks su juo netikėtai susidurti, - paaiškinus moteris nužvelgė Domo veidą. Ji žinojo, kad jam tai nė trupučio nepatiks, bet turėjo suprasti, kad Reed galvojo logiškai. Jeigu mokės bent dalį kovos menų ir apsišvies ties silpniausiomis tam tikrų būtybių vietomis, jai pačiai bus saugiau. - Ir tada galėsim susišnekėti per atstumą, - nusijuokus Alex papurtė galvą iš jų absurdiškumo, - bet tada ir šoksiu pati sau. Na, ką jau padarysi, reikės pasistatyti veidrodį prie lovos, - prikandus lūpą apsimestinai atsiduso. Ji lygiai kaip ir Domas mėgo erzintis. - Kadangi tokie žodžiai sklinda iš deserto nevalgančio žmogaus, priimsiu juos kaip komplimentą, - nusijuokus moteris atėmė iš vyro šakutę ir pati atsikneibus pyrago, įsidėjo gabaliuką į burną, jį mikliai sukramtydama ir kūno svorį perduodama kairiai savo pusei, nes tą akimirką tingėjo apeiti barą ir atsisėsti ant kėdės kaip normalus žmogus.

Guest Guest

2017-11-23, 21:57

Dominic buvo iš dalies nepatenkintas. Jis nežinojo per kiek laiko Alex sugebės išmokti jai į galvą kalamus naujus dalykus ir jis tikrai nežinojo ar ji įsigilins bei išmoks apsiginti. Vieniems žmonėms tokie dalykai duoti iš prigimties, Freudenberger buvo to pavyzdys, tačiau tokiems žmonėms kaip moteris, tai turėjo būti ganėtinai sudėtinga. Vis tiek, tai nebuvo naujos kulinarijos pamokos arba siuvimas dygsniuku, kad ir kaip kvailai tai skambėtų. Tai buvo savigynos pamokos ir Alex galbūt netgi teks rankose laikyti peilį arba ginklą. Arba kelis. Moteriai, kuri neskatina smurto ir jo nepropaguoja tai turėjo būti ganėtinai sudėtingas žingsnis. Tai išvis turėjo būti labai palaužiantis žingsnis, kadangi ji turėjo perlipti per save ir savo įsitikinimus. Bent jau taip galvojo Dominic. - Tu su juo netikėtai tikrai nesusidursi. Jis turbūt suplanuos jums susitikimą. Su manimi jis gali elgtis kaip paskutinis šiukšlė, tačiau abejoju, jog ir su tavimi elgsis panašiai. Tai visgi tavo tėvas. Jo viduje turėjo likti bent kažkoks jausmas dėl savo vienintelio vaiko. – gūžtelėjęs pečiais tarė vyras, tačiau net ir pats netikėjo tuo, ką pasakė ir tai buvo galima įžvelgti jo skeptiškame žvilgsnyje. Dominic tikrai norėjo tikėti, jog Peteris negalėtų sužaloti savo kūno ir kraujo, bet iš kitos pusės...tokiais vyrais kaip jis nebuvo galima pasitikėti. Freudenberger buvo toks pats, kaip kad Peteris, galbūt netgi blogesnis tam tikru požiūriu. Jis žinojo, kaip veikia tokio asmens mąstysena. - Ne, dėl šokio mes suorganizuosime vietą mano kambaryje, tačiau kitu metu tau teks praleisti virtuvėje. – dar kartą patraukęs moterį per dantį Dominic nežymiai šyptelėjo. Jis jautėsi, lyg dar tik būtų pradėjęs tai daryti ir tikrai neketino pasiduoti erzinimo kovoje. - Aš tikrai nesu asmuo, kuris moka sugalvoti gerus komplimentus, teks prie to priprasti. – sukrizenęs vyras kilstelėjo antakį, kai Alex atėmė iš jo šakutę, tačiau tik papurtė galvą šyptelėjęs, kai ji griebėsi valgyti pyragą.

2017-11-23, 22:57

Pliusas šioje situacijoje buvo tas, kad bet kas, ką vyras jai pasakys arba parodys, liks jos atmintyje, todėl prireiks tik daug praktikos, kad visus veiksmus moteris pilnai perprastų. Alex jau buvo peržengusi tą ribą, kada jai teko atimti gyvybę. Žinoma, tai buvo netyčinis variantas, kuris buvo atliktas jos galių pagalba. Kaip Alex jausis, kai į rankas paims ginklą, bus visai kitas reikalas. Be to, moteris neketino žudyti be reikalo. Jai to reikėjo dėl savigynos. bent jau taip ji ketino save guosti, kai ateis tas kertinis taškas, dėl kurio reikės kažkam atimti gyvybę. Bet viskas po truputį, dėl to jai reikėjo pradėti treniruotis bent jau kovos menų. - Domai, jis paskambino man tam, kad pamatyčiau tave pervertą ir prikaustytą prie šaligatvio. Ar tu tikrai manai, kad jam rūpi jo dukra, kurios jis niekada gyvenime nematė? - žiūrėdama į vyrą atsakė. Alex tikrai nenorėjo tikėti, kad jos tėvas toks bjaurus ir žiaurus padaras, tačiau po to, ką matė prieš aštuonias valandas, kažin ar buvo galima tikėtis kažkokios diplomatijos. - Ir apskritai, net jei ne mano tėvas, tai kažkas kitas. Jei ne mano per stebuklą įsijungusios galios, aš jau būčiau negyva, - nusukus žvilgsnį nuo Domo perbraukė sau per veidą delnais. Vien prisiminus tą vampyrų išpuolį, oda pašiurpdavo. Alex suprato, kad greičiausiai ir pačiam Domui nepatiko girdėti tokius dalykus, tačiau tiesa buvo ta, kad jam ir pačiam bus ramiau, kai žinos, kad moteris nėra visiška bejėgė. - No way, hose, - nusijuokus Alex papurtė galvą, - jei jau ketini pririšti mane prie virtuvės, tuomet pats turėsi joje pasilikti, jeigu norėsi šokio, - parodžius liežuvį gūžtelėjo pečiais. Ji irgi neketino pasiduoti tokioje absurdiškoje erzinimo kovoje. Matėsi, kad jiems abiems tas patiko. Net ir ketvirtą valandą ryto. - Aš nesu tas asmuo, kuris mokėtų juos tinkamai priimti, tad...- nusišypsojus Alex pabaigė Domo pyrago gabaliuką ir paėmus lėkštę su desertine šakute nunešė prie kitų indų, kuriuos netrukus pradėjo plauti.

Guest Guest

2017-11-24, 21:41

- Taip jis elgėsi tam, jog pagąsdintų. Turbūt numanė, jog imsi mane įkalbinėti, jog nepersekiočiau jų ir neimčiau suvedinėti su jais sąskaitų. – gūžtelėjęs pečiais Dominic lyg ir liūdnai šyptelėjo. Jis puikiai perprato Peterio planą, kuris bent jau iki dabar ėjosi gana puikiai. Moteris iš tikrųjų Freudenberger bandė įtikinti, jog jam tokio gyvenimo nebereikia ir tiesiog nuo visko atsiriboti, tačiau jis negalėjo. Su šiandienos užpuolimu jis suprato, jog Rodriguez bus jo paskutinis darbas, kurį jis atliks. Galbūt vyras ir neliks gyvas, tačiau padarys taip, jog lengviau ir ramiau gyventi galėtų Alex. - Tu teisi. Dėl tos pačios priežasties turi išmokti kontroliuoti savo galias, nes gali būti, jog ginklų ir kovos menų neužteks. Rodriguez armiją daugiausia sudaro asmenys, kurie net nėra žmonės. Vienintelis būdas juos sustabdyti, tai juos tiesiog nužudyti. Kito kelio nėra, nes jei ne tu juos, tai jie tave. – tarstelėjęs Dominic pats nežymiai pasitrynė akis. Jis vis dar norėjo miegoti, nes tų kelių valandų, kurias jis praleido miegodamas jam tikrai neužteko. Ką jau kalbėti apie Alex – ji turbūt aplamai nemiegojo. - Kaip matau su tavimi susitarti neišeis, - atsidusęs vyras papurtė galvą nežymiai nusišypsodamas. Jie abudu buvo užsispyrę ir turbūt nenusileisdavo niekam, todėl jų santykiai tik bus dar labiau komplikuoti. Nors Freudenberger vis dar jautė gniuždančią trauką moteriai. Vadinasi viskas buvo gerai. Nusižiovavęs jis nežymiai pasirąžė. Po maisto ir alaus jį suėmė dar viena miego banga, todėl jis būtų tikrai nieko prieš nueiti pamiegoti. - Kaip gerai, jog ties komplimentai mes su abu sucks. Big time. – sukrizenęs jis pasirėmė smakrą su kaire ranka ir stebėjo indus plaunančią Alex. Tai galėjo būti jo kasdienybė. Jis tikrai galėjo prie to priprasti. Kad kas nors kartu gyvena su juo. Dalinasi jo erdve.

2017-11-24, 22:05

Išklausius Dominic Alex susimąstė. Jis tikrai daugiau nusimanė apie tokius žmones ir apie tą pasaulį nei ji pati, todėl viskas buvo kaip ir logiška. Tačiau ties ta idėja, kad vyrui reikėjo sustoti, jeigu jis norėjo normalaus gyvenimo su ja, ji savo nuomonės nepakeitė. Alex savomis akimis matė vyrą tokį sužalotą ir daugiau gyvenime tokio vaizdo nenorėjo regėti. Ir moteriai buvo be proto baisu, kad Freudenberger nepaklausys ir tuos šmikius medžios vienas. Tokiu atveju ji tikrai jį prikels iš numirusiųjų ir pati prilups už tai, kad neklausė. Žudymas, ginklai, kovos menai...ir kada jos gyvenimas pasidarė toks komplikuotas? - Kada galėsime pradėti treniruotis? - pasiteiravo kada Domas turės laiko, prie kurio pati galėtų prisiderinti su savo pamišusiu ligoninės grafiku. Alex net nenutuokė kaip ji jausis į rankas pasiėmusi pistoletą, bet tokios apsaugos šiame negailestingame mieste būtinai reikėjo. - I ain't your mama, - gūžtelėjus pečiais moteris nusijuokė, pacituodama J. Lopez hitą, nors tiesa buvo ta, kad Alex pagamins ką tik vyras norės, jam tik tereikės sugalvoti ką. Su pasibaigusiu juoku, moteris baigė gerti ir savo alų, todėl paėmė abu tuščius butelius ir padėjo juos prie šiukšlinės. - Manau išgyvensim tuo klausimu, - nusišypsojus Alex žvilgtelėjo į Domą, kuris stebėjo kaip ji plauna indus. Reed jautėsi stebėtinai ramiai ir jaukiai. Prie tokios kasdienės buities ji tikrai galėjo priprasti ir dabar labiau norėjo miegoti Domo lovoje, o ne savoje, kas buvo keista, nes savo lovą ji dievino. - Mes daug svarbesniuose dalykuose visiškai ne sucks, - pakilnojo antakius ir nusijuokus sudėjo lėkštes bei įrankius džiūti ir užsukus čiaupą, nusivalė rankas rankšluosčiu. Tada pasiėmus Kebabą į rankas, nes tas sėdėjo prie jos kojų tikėdamasis, kad iš lėkštės iškris koks padažo lašelis, priėjo prie Domo ir ištiesė jam laisvą ranką, - O dabar, vyrai, einam miegoti, nes man jau eina 28 aštunta nemigos valanda ir bijau, kad tuoj pradėsiu haliucionuoti ir gaudyti įsivaizduojamus vienaragius, - nusijuokė pakštelėdama į Kebabo šlapią nosį.

Guest Guest

2017-11-24, 22:42

Žinojo, jog Alex nenusileis tuo klausimu ir iš dalies ji buvo teisi. Jam tikrai reikėjo ramybės, normalaus gyvenimo neskubant bei nesižvalgant per petį. Dominic pats to norėjo, tačiau bijojo pradėti kažką keisti. Jis buvo gan konservatyvus žmogus, todėl kardinalūs pasikeitimai jį šiek tiek gąsdino. Nu gal ne šiek tiek, tačiau nuo kažko juk reikėjo pradėti. Vyras manė, jog pabaigęs visus reikalus su Rodriguez jis tikrai pasitrauks, nors kita jo pusė tik pasijuokė iš tokių jo norų. Ir visgi, Freudenberger buvo užsispyręs bei tikėjosi, jog tai pavyks įgyvendinti. - Jei norėsi, galėsime pradėti tai kuo greičiau. Visgi, būtų geriau, kad bent jau minimaliai apsigintum, jei tavo tėvas pasirodytų, kol manęs nebus. Tai jį bent jau minimaliai pristabdytų. – tarstelėjęs jis pats nelabai tikėjo tuo, ką pasakė, tačiau turėjo atrodyti užtikrintas. Abejojo, jog Alex galėtų pratempti ilgiau nei dvidešimt minučių, kadangi suprato, jog jos tėvas tikrai buvo žymiai stipresnis ir turbūt galėjo vienu smūgiu ją patiesti ant žemės. Dar kiek nežymiai pratampęs raumenis vyras dirstelėjo į Kebabą, kuris taip mielai susirangė Alex rankose, kai ši jį paėmė. Kilstelėjęs vieną antakį, Dominic žvilgtelėjo į išdaviką, kuris apsimetė, kad šeimininko net nepastebi. - Tas išdavikas visada pasirenka asmenis, kurie bent daugiau parodo dėmesio. – susiaurinęs žvilgsnį Freudenberger nesusilaikė nesukrizenęs iš šuns „aš tavęs nepažįstu“ veido išraiškos. Galiausia suėmęs moters ranką jis pakilo laiptais į viršų bei atsigulė į lovą. Žinoma, Kebabas įsitaisė abiem prie kojų. Dominic apsivijo viena ranka Alex liemenį bei prisitraukė ją arčiau, nežymiai atsidusdamas. Užmerkęs akis jis jau po kelių akimirkų ramiai miegojo, pirmą kartą nesijausdamas vienišas.

Guest Guest

2017-11-26, 23:34

Kai moteris atsidūrė Dominic automobilyje, vyras ramiau atsiduso. Nors paskutiniu metu nerodė aplamai jokių emocijų, dabar bent jau jautėsi geriau. Tiesa, kelias akimirkas jam teko susikaupti ir suimti save į rankas, kai Alex užmigo, kadangi jis net nesugebėjo pamatyti automobilio raktelių spynoje, koks užsigalvojęs ir keikiantis save buvo. Tvirtai rankose suspaudęs automobilio vairą, Freudenberger kelis kartus giliai įkvėpė ir galiausia pajudėjo iš vietos. Ne vien Alex šita vieta primins košmarą. Vyras šįvakar čia išgyveno košmarą antrą kartą. Kai grįžo į savo loftą, Dominic jautėsi minimaliai saugiau. Vis tik, viskas baigėsi. Viskas pagaliau baigėsi. Ant rankų nešdamas miegančią moterį jis nežymiai šyptelėjo aplink besisukinėjantį Kebabą, kuriam atrodė tuoj užpakalis atitrūks nuo vidurio kūno, taip smarkiai jis vizgino uodegą ir džiaugėsi. Sunkiai, tačiau užkilęs į antrą aukštą vyras paguldė Alex į lovą bei ją užklojo, palikdamas ant naktinio stalelio apelsinų sulčių bei lengvų užkandžių, jei ši atsikeltų anksčiau, nei jis spės būti šalia jos ir užsimanys valgyti. Nusileidęs į svetainę, vyras pasiėmė savo nešiojamąjį kompiuterį, atsivertė jį ir įsižiūrėjo į kelis užsakovų laiškus, kuriuos gavo ir kelias sekundes tiesiog sėdėjo susiėmęs už galvos bei spoksodamas į ekraną. Galiausia, sunkiai atsidusęs, jis parašė savo informatoriui, kuris bendravo su didžiąją dalimi Dominic užsakovų, jog atšauktų bet kokius darbus ir kad aplamai informuotų juos, jog vyras trumpam nutraukia savo veiklą ir nežino, kada grįš. Žinoma, tikėjosi, jog sulauks dėl to neigiamos reakcijos, tačiau šiuo metu tai buvo geriausią, ką Freudenberger galėjo padaryti. Dėl Alex. Pakilęs nuo sofos jis uždarė kompiuterį, išjungė savo darbinį telefoną bei persibraukęs ranka veidą nuėjo į dušą. Dar kelias akimirkas įsižiūrėdamas į savo pavargusį veidą, Dominic paleido vandens srovę bei nusirengęs palindo po lediniu vandeniu. Ant kūno buvo likęs tiktai kitų bei jo kraujas, žaizdos jau buvo spėjusios sugyti, todėl nusiplovęs kraują jis pasijautė geriau. Išlipęs iš dušo jis perbraukė ranka per kelių dienų barzdelę, tačiau dar nesiskuto. Apsirengęs savo mėgstamas treningines kelnes, su kuriomis vaikščiodavo namuose bei apsirengęs trumparankovius marškinėlius, išėjo iš vonios bei pasidarė sau kavos.

2017-11-27, 00:06

Atsijungusi nuo pasaulio Alex pirmas penkias valandas nieko nejuto, nesapnavo, apskritai net nesujudėjo. Tačiau kada apsivertusi ant šono pajuto pernelyg švelnius audinius, prasibudino ir blausiai pramerkė vieną akį. Jeigu ne Kebabo snukutis prie pat jos nosies, ji nebūtų supratusi, kad buvo ne namie, tačiau pajutusi kurtinantį galvos skausmą nuo miego ir maisto trūkumo, ši stipriai užsimerkė apsikabindama keturkojį, bet jo nesuspausdama. Reed dar galėjo justi šuns lyžtelėjimą, o po to vėl pasinėrė į miego karalystę. Tik šį kartą ją pradėjo kamuoti košmarai, kurie iškreipė jos kankinimų prisiminimus. Moteris juos išgyveno vis iš naujo ir kadangi ji nesugebėjo prabusti, jie tęsėsi be pabaigos, it pasaka be galo. Alex nešaukė, tiesiog muistėsi lovoje arba stipriai spaudė antklodę iki kol pabaldavo krumpliai. Moteris pramiegojo dvi paras nei karto neprabusdama. Paskutinę parą ji regėjo labai įdomią viziją, kuri padėjo jai baigti sapnuoti košmarus. Toje vizijoje dievas, pasivadinęs Marcus, papasakojo jai apie šios galias ir kaip jas treniruoti, apie tai, kad ji buvo svarbi vis labiau artėjančiam karui ir kad Reed turėjo pasirinkimą- arba prisijungti prie dangaus rūmų arba būti juose įkalinta, kadangi žinojo per daug ir galėjo būti panaudota demonų kaip ginklas. Ji turėjo savaitę laiko apsispręsti, ką norėjo daryti. Po tokios vizijos, moters košmarai baigėsi ir sekančias penkiolika valandų ji miegojo kaip kūdikis. Prabudus vidury dienos, Alex pramerkė akis ir įsižiūrėjo į lubas, bandydama susivokti, kas po ištrūkimo įvyko. Ji suprato, kad buvo pas Domą lofte, prisiminė kaip kažkuriuo momentu rado Kebabą prie savęs, o tada...tada tamsa ir ta keista vizija, kuri sutapo su jos tėvo pasakytais žodžiais. Atsisėdusi lovoje Alex pasitrynė akis ir apsidairė- nei Domo, nei Kebabo namuose nebuvo, todėl ji nusprendė, kad šie lauke. Šyptelėjus nuo tos minties, pabandė atsargiai atsikelti iš lovos ir kai koja nusileido ant jos sportinio krepšio, kuriame buvo sudėti reikalingiausi, tik tuo momentu suprato, kaip be proto ilgėjosi Domo ir norėjo jį negyvai užbučiuoti. Susiradus reikiamus drabužius ir pasiėmus prausimosi priemones, Alex nupėdino į dušą, kuriame atsargiai nusimaudė, atsikratydama sudžiuvusiu krauju. Nužvelgusi savo sužalotą kūną, mintyse pasidžiaugė, kad bent ant veido buvo tik vienas įbrėžimas ties kairiuoju antakiu. Po gero pusvalandžio išlindus, pasitepė žaizdas bei mėlynes skirtingais gydomaisiais tepalais, kuriuos, kaip spėjo, buvo palikęs Domas, apsirengė. Tuomet susukusi ilgus plaukus į netvarkingą kuodą, išlindo iš vonios. Paklojus lovą labai lėtai nulipo laiptais, nes visą kūną vis dar maudė, o ir energijos buvo mažai, todėl sekanti jos stotelė buvo virtuvė. Radusi dvipusių sumuštinių ir apelsinų sulčių, juos greitai sudorodama. Nors dar buvo alkana, nenorėjo per daug apkrauti skrandžio, todėl suvalgė vieną obuolį ir pasidarė žalios arbatos. Tada nupėdino prie lango, žvelgdama į besileidžiančią saulę, o po to pamatydama, kad grįžta Dominic su Kebabu pašonėje. Moteris net nejautė kaip jos veide atsirado šypsena, o nugarą nupurtė malonus šiurpuliukas. Alex jautėsi taip, lyg matytų vyrą pirmą kartą ir ji kažkodėl nervinosi nežinodama ką reikės pasakyti. Kaip pradėti pokalbį po tokių įvykių?

Guest Guest

2017-11-27, 00:27

Kadangi moteris miegojo tikrai gana ilgai, Dominic jai netrukdė, todėl kelias paras pasitenkino sofa ir Kebabu pašonėje, kadangi šuo lakstė tai į miegamąjį bei miegodavo su Alex, tai nusileisdavo į pirmą aukštą ir susirangydavo ant vyro pilvo ar kojų. Per tas kelias paras jis gavo daugybę pranešimų iš savo informatoriaus, jog dauguma užsakovų siaubingai pasiutę, nes šie pasitiki tiktai Freudenberger ir kitiem tokių darbų perleisti nenori, bet vyras buvo gana griežtas ir it su kirviu nukirto – jis nebedirba. Jie turėjo su tuo susitaikyti. Juk ne jis vienas užsiima tokiais darbais, buvo žymiai daugiau žmonių, kurie buvo paskyrę visą savo gyvenimą tam. Po paskutinių įvykių Dominic nusprendė, jog tai bus jo darbo pabaiga. Galbūt kažkas jį persekios ir stengsis grąžinti į juodąją rinką, tačiau kažin ar tai baigsis tam asmeniui gerai. Todėl paskutinias dvi dienas vyras nelabai ką veikė, tiesiog bandė per ligoninės vadovą gauti kokių nors darbo pasiūlymų. Kadangi šis buvo geranoriškas Freudenberger atžvilgiu, nors jis ir buvo rakštis subinėj, tačiau jis padėjo ir davė kelis gerus pasiūlymus, tačiau bėda ta, kad būtų reikėję kraustytis, o vyras dar nežinojo ar to tikrai nori. Pasakęs, jog darbo pasiūlymą apsvarstys jis baigė pokalbį su ligoninės vadovu bei žvilgtelėjo į lakstantį kieme Kebabą. Kadangi tikėjosi, jog išėjo tik porai minučių, po dvidešimties Dominic gailėjosi, jog neužsimetė striukės. Tas velnio šuo net neketino grįžti namo. Todėl praėjus pusvalandžiui vyrui vos ne jėga teko jį vilkti iki namų, nes Kebabas vis dar norėjo apuostyti kiekvieną jo kelyje pasitaikiusį šūduką. Tiesiogine to žodžio prasme. Atrakinęs lofto duris jis praleido šunį, kuris įlėkė į namus it vijurkas ir iškart ėmė sukinėtis aplink moterį. Pakėlęs akis ir pats Dominic išvydo jau prabudusią Alex bei trumpai šyptelėjo, nusispirdamas sportbačius. - Ką miegančioji gražuolė? Nori valgyti? Turiu spagečių. – mostelėjęs ranka virtuvės link Freudenberger priėjo prie moters, ją tvirčiau apkabindamas. Jis tą norėjo padaryti, todėl dabar, kai niekas tam netrukdė, vyras tą ir padarė.

2017-11-27, 19:01

Kol Domas su Kebabu sėkmingai lipo laiptais viršun, Alex baigė gerti savo žalią arbatą ir padėjo puodelį ant baro kaip tik tuo momentu, kai lofto durys prasivėrė ir pro jas įlėkė tikrų tikriausias fejerverkas, kuris vadinosi Kebabu (Alex vis dar negalėjo patikėti, kad Domas sugebėjo taip pavadinti savo augintinį) ir ėmė šokinėti apie jos kojas. Moteris vos pritūpus pasisveikino su keturkoju ir tą akimirką, nors jos kūną ir puošė sumušimai, ji vėl spindėjo ta pačia ramybe ir džiaugsmu. Šunys daro stebuklus. Jap. Ne Kalėdų Senelis, o šunys. Žinot tą momentą, kai galvoje susidėlioji sakinius, kuriuos nori pasakyti tam tikram žmogui, tačiau vos jį išvydus, visos mintys išgaruoja it puode per ilgai virintas vanduo? Taip dabar pasijautė ir moteris- kada Domas nusimovė sportbačius ir šyptelėjo. Alex giliau įkvėpė ir stengėsi nuraminti savo pašlijusius jausmus. Jautėsi lyg pirmą kartą įsimylėjus paauglė. Get it together, woman. Vos tik Freudenberger rankos apsivijo jos kūną, Reed panardino nosį jo krūtinėje apsikabindama vyrą per liemenį. Be aukštakulnių ji jautėsi per daug žema jo ūgiui. Pasirėmus smakru į jo kietą it plienas krūtinę, Alex suraukė antakius. Aišku, ne piktai, labiau jau mielai, kaip sutrikęs vaikas. Miegančioji gražuole? - Kiek laiko miegojau? - iškart paklausė, nes ji pati vis dar juto šiokį tokį išsekimą ir tikrai prireiks poros dienų, kol atgaus visas jėgas. Jai atrodė, kad miegojo daugiausiai penkiolika valandų. - Užkandau prieš jum grįžtant, bet vėliau jų tikrai neatsisakysiu, - šyptelėjus Alex akimirką patylėjo, analizuodama Dominic, kurio spėjo taip stipriai pasiilgti. Tuomet pasistiebus pasiekė jo lūpas ir sujungė juos švelniam bučiniui. Iš tiesų Reed nežinojo ar pirmiausiai jo atsiprašyti už tai, kad buvo įtrauktas į tą jovalą per jos tėvą, ar papasakoti ką sužinojo apie savo egzistenciją.

Guest Guest

2017-11-27, 20:53

Pats vyras jautėsi daugiau mažiau susijaudinęs. Na gerai, jis sugebėjo kontroliuoti savo emocijas, tačiau vis tiek Dominic tai irgi priminė pirmą kartą, tarsi jie būtų susitikę. Tiesa, tokiu atveju jis tikrai būtų susirūpinęs, kodėl Alex atrodo taip, tarsi būtų patekusi į kokią nors automobilio avariją, tačiau ne tame buvo esmė. Nors vyras vis dar save keikė, jog dėl jo kaltės moteriai teko iškentėti tokias kančias, Freudenberger džiaugėsi, jog ji gyva. Gyva ir yra jo lofte, kur šis galėjo ją apsaugoti ir ja pasirūpinti. Tiesa, rūpinimusi dabar užsiėmė Kebabas, kadangi jis iki pasiutimo laižė Alex rankas, sukinėjosi ratais it prisuktas žaisliukas ir netgi inkštė bei urzgė iš to džiaugsmo, jog ji jį glosto bei į jį kreipia dėmesį. Bent įsivaizduojat, kaip jam sunku buvo dvi paras lįsti prie miegančios Alex ir nesulaukti nė menkiausio dėmesio. Taip, Kebabas galėjo netgi įsižeisti, tačiau to nepadarė, atvirkščiai, dabar sukinėjosi aplink moters kojas ir nedavė jai ramybės, kol šeimininkas pats prie jos nepriėjo. - Miegojai dvi paras. Ar bent kiek pailsėjai? – tarstelėjęs Dominic žvilgtelėjo į moters veidą, suimdamas jį abiem delnais bei įsižiūrėdamas į šios akis, tarsi bandytų atsakymą iš jų išskaityti. Perbraukęs vienos rankos nykščiu per Alex skruostą jis nežymiai šyptelėjo, o kaip moteris pasistiebė, priglausdama savo lūpas prie jam priklausiusių, Freudenberger instinktyviai apglėbė jos liemenį rankomis, nežymiai kilstelėdamas jos kūną nuo žemės, jog šiai nereiktų stiebtis ir taip truputį pagilindamas bučinį. Buvo galima jausti, jog vyro elgesyje kažkas lyg ir pasikeitė. Galbūt buvo galima jausti tai, kad Dominic Alex tikrai rūpi, tačiau jis to neišreiškė žodžiais. Jis buvo tas tipas, kuris geriau viską parodys veiksmais, o ne penkias valandas kalbės apie moters nesveikai gražias akis.

2017-11-27, 21:36

Moteris tikrai būtų apsikabinusi keturkojį ir jį negyvai nuvarginusi, jeigu būtų sugebėjusi išlaikyti akis atmerktas bent minutei. Deja, po tokio išsekimo jos organizmui reikėjo išsijungti ir "pasikrauti". Greičiausiai todėl Kebabas ir neklausė savo principų (o juos jis tikrai turėjo), ir jautė, kad moteriai nėra gerai, dėl ko džiaugėsi dabar ją matydamas vertikalioje padėtyje. Tik šuneliui reikės atleisti, nes vienintelis vyras, kuris šiuo momentu turėjo jos širdį, buvo Domas. Išgirdus, kad miegojo dvi paras, Alex iš nuostabos pravėrė lūpas. Gerai, turbūt viskam gyvenime būna pirmas kartas. Tik kodėl ji vis dar jautėsi nepailsėjusi? Ai, tiesa, nes dvi savaites normaliai nemiegojo ir negavo progos pavalgyti kažką kitą be vandens ir kažkokios įtartinos košės. - Wow, - nervingai nusijuokus Reed tankiai pamirksėjo akimis lyg negalėdama patikėti tokia naujiena, - sunku pasakyti, bet bent jau šiuo momentu nebijau, kad užmerkus akis nukrisiu, - gūžtelėjus pečiais moteris pabandė pajuokauti ir nusišypsojo. Kada Domas ją kilstelėjo nuo žemės ir prailgino jų bučinį, šviesiaplaukė galėjo justi šiokį tokį pakitimą jo elgesyje. Jis buvo švelnesnis ir rūpestingesnis? Lyg bijotų ją sulaužyti. Alex suprato, kad vyras greičiausiai patyrė pragarą žemėje, kada sužinojo kame reikalas ir, kad ji tikrai negalėjo išsiųsti jam žinutės, sakydama, kad viskas baigta. Stipriau apglėbusi vyrą per kaklą bei pečius, leido savo lūpoms išreikšti jausmus, kurių šiuo metu žodžiais negalėjo suregzti. Kada pritrūko oro, Reed užlenkė kojas per kelius ir priglaudė savo kaktą prie Domo kaktos, giliau įkvėpdama, - galvojau, kad niekada tavęs nepamatysiu, - tarstelėjo pusgarsiu, užmerktomis akimis, - man taip gaila...aš taip atsiprašau, kad per mane buvai įveltas į mano tėvo žaidimus...- atsimerkus apgailestaujančiu žvilgsniu žvelgė į vyrą, - ir turėjai sugrįžti į tą vietą, - nuoširdžiai atsiprašius Freudenberger, ėmė nervingai kramtyti apatinę lūpą. Tiek Rodriguez, tiek Peteris jai nepatingėjo priminti, kad Dominic niekada į tą vietą negrįš, nes ten buvo kankinamas, kai buvo mažas. Jie į detales nesileido, bet tokios informacijos moteriai buvo gana, kad suprastų kaip sunku jam turėjo būti. Ir dėl to save kaltino. Ne tik, kad vyras buvo įveltas į jos šeimos reikalus, bet dar ir turėjo grįžti į tą vaikystės košmarą.

Guest Guest

2017-11-27, 21:55

- Tiesą sakant, nesistebiu, jog tiek laiko miegojai. Stebiuosi, jog dabar prabudai, kadangi maniau, jog miegosi ilgiau. Vis tiek labai ilgą laiko tarpą negavai normalaus poilsio ir maisto, tavo organizmas išsekęs. – tarstelėjęs Dominic vos kilstelėjo lūpų kampučius. Jis tikrai džiaugėsi, jog Alex prabudo, tačiau tą pačią akimirką vėl norėjo nuvaryti ją į lovą. Jis pats anksčiau, kai dar nesuprato, kaip veikia jo galios, pramiegojo daugiau ar mažiau keturias paras po vieno iš rimtesnių sužalojimų. Tąkart tikrai jautė, jog mirs. Be to, tada jo galios dar „neveikė“ taip, kaip kad veikia dabar, joms reikėjo stimulo, jog pradėtų kažką daryti. O tas sužalojimas joms ir buvo stimulas pradėti veikti. Aplamai, pačiame Freudenberger veide buvo galima matyti šiokį tokį pasikeitimą. Jis neatrodė pastoviai apie kažką mąstantis ar įsitempęs. Jei Alex būtų atkreipusi dėmesį, tai jo mobilusis telefonas gulėjo išjungtas ant stalo, kas tikrai nebuvo būdinga vyrui, kadang jis visada su savimi nešiodavosi mobilųjį ir visada tikrindavo į jį ateinančią informaciją. Jis netgi galvojo pasikeisti kortelę, kadangi šiuo metu jo telefonas buvo skirtas grynai darbo reikalams, o kadangi tuo darbu jis daugiau nusprendė nebeužsiimti, tai Dominic reikėjo pakeisti ir telefono numerį, jog daugiau nesulauktų darbo pasiūlymų. - Čia aš greičiau turėčiau tavęs atsiprašyti, jog per mano darbą tau teko iškentėti visa tai. Juk pirmas pradėjau tą karą tarp savęs ir Rodriguez. – atsitraukęs vyras žvilgtelėjo į moters veidą, apibėgdamas jį žvilgsniu, tačiau jos ant žemės vis dar nenuleido. Tačiau kiti Alex žodžiai privertė jo veidą kelioms sekundėms apmirti ir jis keistai žvilgtelėjo į moterį. - Apie ką tu kalbi? Tai paprastas apleistas namas. Nieko ypatingo. – gūžtelėjęs pečiais Freudenberger nuleido ją ant žemės, apsimesdamas, jog jos žodžiai tikrai nepadarė jam kažkokio poveikio. Atsidusdamas Dominic nežymiai šyptelėjo, stengdamasis nepersukti atmintyje aiškiai įsirėžusių vaizdinių iš tos psichiatrinės ligoninės.

2017-11-27, 22:25

- Tiesą sakant prabudau, nes regėjau labai keistą dalyką ir aš vis dar nesu įsitikinus ar ten buvo sapnas ar realybė, - pripažinus Alex atsiduso, neketindama tokios informacijos slėpti, tačiau moteris nežinojo nuo kurio galo pradėti apie tai kalbėti. Ir toks informacijos kiekis vertė jos galvą sudilgčioti iš skausmo. Nežymiai prisimerkus Alex stebėjo Domo veidą, klausydama jo žodžių. Negi ji teisingai išgirdo? Jis galvoja, kad tai jo kaltė...Nežymiai šyptelėjus moteris papurtė galvą ir kada atsidūrė ant žemės, suėmė Dominic ranką ir nuėjo su juo prie sofos, ant kurios tuoj pat prisėdo, perkeldama kojas per vyrui priklausančias taip jį lyg ir uždarydama po savo ilgom kojom. - Jeigu ir nebūčiau sutikus Rodriguez, mano tėvas būtų mane suradęs, nes jis norėjo, kad prisijungčiau prie kažkokio karo, - suraukus antakius Alex alkūne pasirėmė į sofos atlošą. - Sužinojau, kad esu pusiau angelė, kadangi jis buvo archangelas ir kadangi jis įsimylėjo mano mamą, buvo ištremtas į žemę ir liko be valdžios. Tai paskatino jį pasikeisti, tad jis nebuvo kažkieno apsėstas. Jis buvo...savim, - sunkiau atsidusus Alex įtraukė ranką į megztinio rankovę taip, kad nesimatė jos pirštų, - jis sakė, kad mano galiose slypi kažkoks raktas, kuris gali padėti jiems laimėti karą prieš angelus, todėl jis bandė jį atrakinti, - stebėdama savo kojas, ant kurių ties abiejų šlaunų ta pačia vieta buvo vientisas įbrėžimas, Alex nežymiai atsiduso ir suspaudė lūpas. Skausmas jos galvoje, kada Peteris bandė įsiveržti į jos giliausiai mintis, buvo žiauresnis nei visi Rodriguez fiziniai kankinimai, - jis sakė, kad jeigu mane nužudytų žmogaus mirtimi, aš tiesiog prisikelčiau. Vienintelis ginklas, kuris gali mane visam laikui nužudyti yra tas durklas, kurio iš tavęs norėjo demonas, ir dar panašus tokie septyni ginklai, - paaiškinus moteris pažvelgė į Domą. - Todėl net nedrįsk savęs dėl to kaltinti...aš turėčiau tau dėkoti, kad mane laiku suradai, nes...- padarius pauzę vėl nusuko žvilgsnį į koridoriuje bežaidžiantį Kebabą, - aš būčiau privertusi jį mane nudėti, - kiek tyliau tarus, Alex įkvėpė oro, nes, rodėsi, kad tas prisiminimas ją dusino. Domas turėjo suprasti Alex norą mirti, kada buvo kankinama, nes pats patyrė, ko gero dar žiauresnes kankynes. - Aš žinau ką jie darė su tais vaikais, kurių tarpe buvai tu, - suėmė jo delną savuoju, - neversiu tavęs apie tai kalbėti, nes įsivaizduoju, kad tai pergyventi yra sudėtinga, - nykščiu perbraukus per jo plaštaką atsiduso. Ji net nenorėjo įsivaizduoti kiek visko Domas turėjo ištverti dar būdamas mažas. - Bet tai nekeičia fakto, kad tave myliu, - trumpam sustabdžius savo nykštį suvokė, ką ką tik pasakė. A-ou. The cat is out of the bag.

Guest Guest

2017-11-27, 23:03

- Koks tas keistas dalykas? Visi mes sapnuojam keistus dalykus. Aš labai dažnai sapnuoju skraidančius ponius ir rožines avytes, - bandydamas pajuokauti vyras dirstelėjo į Alex, vos šyptelėdamas. Jis sakė tiesą. Dominic kartais sapnuodavo neįtikėtiniausius dalykus. Juk toks kaip jis tikrai negalėtų sapnuoti vienaragių ir ponių, tačiau juos sapnavo. Žinoma, dar dažnesniais atvejais vyras sapnuodavo kokius nors erotinius sapnus, bet juk apie tai nesigirsi pirmai sutiktai merginai. Ji tikrai pagalvotų, kad tu iškrypėlis arba koks nors prievartautojas. Klausydamasis kiekvieno moters žodžio, Dominic visą informaciją dėjosi sau į galvą. Tiesa, jis jautėsi dar sumaučiau, nei prieš tai, kai sužinojo, jog Peteris nebuvo apsėstas jokio demono. Jei jis būtų apsėstas, galbūt būtų galima paaiškinti, kodėl jis jį nužudė, tačiau šiuo atveju Freudenberger vis dar jautėsi, kad ir minimaliai, bet kaltas dėl to, jog atėmė iš Alex tėvą. Kad ir koks jis siaubingas padaras buvo, jis buvo jos tėvas ir galbūt be Rodriguez vadovavimo jis būtų pasikeitęs. Kad ir kaip tai banaliai skambėtų, vyras norėjo tikėti, jog taip būtų nutikę. Turbūt norėjo dėl jo mirties jaustis kaltas, tačiau nesijautė. Dominic norėjo tą jausmą kaip nors iššaukti, tačiau jam nesisekė, nes ir kiek jis bandė save įkalbėti, jog padarė negerai, jo sąžinė buvo rami. - Kas yra tavo galiose, kas galėtų padėti laimėti karą? – kilstelėjęs vieną antakį Freudenberger paklausė, suprasdamas, jog turbūt į tai atsakymo negaus, kadangi galimai pati Alex to dar nežinojo. Juk jai tai pasakė jos tėvas, o tiksliai taip ir neatskleidė, kas slepiasi moters galiose, kad jos padėtų demonams laimėti karą. Be to, jei ne Rodriguez, galimai kiti demonai sieks moters ir jos ieškos, jei žino, jog ji naudinga karui. Išgirdęs tai, jog Alex žino apie ten kankintus vaikus, vyras tik nežymiai suspaudė lūpas, nusukdamas žvilgsnį bei įsižiūrėdamas į savo rankas, kurios ramiai gulėjo ant jos kojų. Moters delnas, supynęs judviejų pirštus, nepalengvino to, ką dabar jautė Dominic, tačiau tai minimaliai sustabdė pasklidusį skausmą jo viduje. Jis vis dar jautė skausmą, tai prisimindamas. Tačiau kiti jos žodžiai privertė Dominic žvilgtelėti į moters veidą. Jo paties veido išraiška šiuo klausimu buvo neįskaitoma, tačiau jis ilgai, pernelyg ilgai žiūrėjo į Alex, bandydamas per naują suvirškinti informaciją. - Aš tave taip pat myliu. – buvo galima suprasti, kad tokius žodžius Freudenberger siaubingai sunku pasakyti, bet iš žvilgsnio buvo galima žinoti, jog vyras nemeluoja. Tiesa, tokį dalyką pasakyti visada baisu, tačiau jis bent jau išdrįso pagaliau tai pasakyti.

2017-11-27, 23:37

- Sapne pasirodė dievas, vardu Marcus, - kiek primerkus akis patikrino save ar gerai prisiminė. Vis gi reikėjo laiko, kad Alex teisingai atsirinktų informaciją savo smegenyse, kurios veikė pernelyg greitai net ir dabar, kada ji nebuvo pilnai atsigavusi. - Jis patvirtino tai, ką man sakė Peteris ir papasakojo kaip tas galias pasiekti besitreniruojant, - paaiškinus mintyse atgamino visą su dievu kalbėtą dialogą, - jis sakė, kad turiu savaitę apsispręsti ką ketinu daryti- ar jungtis prie jų pusės ar būti uždarytai į dangaus rūmus, kadangi man atminties ištrinti jie negali, - atsidusus pagalvojo, kad iš šono toks dalykas greičiausiai skambėjo juokingai. Galbūt tai nebuvo vizija, gal tai tik Alex iškreipta vaizduotė? Bet viskas tame sapne buvo pernelyg tikra ir po to, jos košmarų nebeliko, vadinasi jai Marcus kažkaip padėjo. Ji pati tikrai nesugebėtų taip sukontroliuotį tą siaubą, kurį teko iškęsti prieš pora dienų. - Telekinezės pagalba galiu nužudyti bet kurią mistinę būtybę ir apsaugoti žmones nuo jų žalos..ar apsėdimų, kažkas tokio, - kada galvą vėl persmelkė skausmas, Alex pirštų galais pasitrynė smilkinius. Ji nežinojo ar tai buvo faktas, kad jos galva negalėjo sudoroti tiek daug naujos informacijos ir šoko, kada organizmas buvo nusilpęs, ar tai buvo kokie nors praėjusios vizijos efektai. Bet kuriuo atveju tai moterį erzino. - Ar taip gali būti? Ar čia tiesiog pernelyg realus sapnas? - tikėdamasi, kad Dominic ką nors apie tokius dalykus nusimanė paklausė. Juk jeigu tai buvo tiesa, jis turės jai padėti treniruotis. Kai Domas ganėtinai ilgai į ją žiūrėjo lyg bandydamas įsitikinti, kad gerai ją išgirdo, Alex atlaikė jo intensyvų žvilgsnį. Tiesa buvo ta, kad tas "myliu" išsprūdo netikėtai, tačiau natūraliai ir tai buvo visiška tiesa, nes kad moteris mylėjo Dominic, jau žinojo tada, kai padėjo jam sugyti po jos tėvo siurprizo. Tiesa, kalbant apie Peterį, Alex visiškai Dominic nekaltino, nes jos tėvas jai seniai buvo žuvęs ir moteris nenorėjo su juo turėti nieko bendro. Tuo labiau po tokių jo kankinimų. Bet kuriuo atveju, Alex tikrai nesitikėjo to paties išgirsti iš Domo. Ji galbūt ir nujautė, kad jis jaučiasi taip pat, bet išgirsti tų jausmų garsiai, ji nesitikėjo ir tikrai nebūtų to reikalavusi. Bet kada jis atsakė tuo pačiu, dabar buvo Reed eilė į jį užsižiūrėti ir suvirškinti tą informaciją. Atrodė, kad jos širdis tuoj iššoks iš krūtinės, o kojomis perbėgo malonus šiurpas. Šyptelėjus viena lūpų puse, Alex padėjo savo megztiniu dengtą užpakalį ant Domo kojų, - ar dėl to tavo telefonas jau valandą neskamba? - Taip, Alex atkreipė dėmesį, kad vyro telefonas gulėjo ant spintelės ir buvo nejudinamas, o į kompiuterį neatėjo jokių laiškų, tad suėmus jo skruostus į savus drungnus delnus, jį pabučiavo, į tą bučinį sudėdama protu nesuvokiamą meilę.

Guest Guest

2017-11-27, 23:59

Klausydamas moters pasakojimo, Dominic sunkiai galėjo suvokti visą gaunamą informaciją ir jei būtų jo valia, būtų tiesiog pasakęs, kad jam reikia pertraukos. Jis negalėjo pasakyti ar tokie padarai kaip „dievai“ egzistuoja, nes pripažinkim, tokiame pasaulyje, kokiame gyveno Freudenberger, būtų tikrai nenuostabu, jog kažkur egzistuoja dievybės, apie kurias jis nė velnio nežino. - Negaliu tau atsakyti į šitą klausimą, nes niekada nebuvau sutikęs dievo ar dievybės. Tačiau nenustebčiau, jei jie egzistuotų, nes be mūsų ir demonų bei vampyrų egzistuoja dar velniai žino kiek antgamtinių būtybių. Galiu pabandyti gauti informacijos apie tai, tačiau jei jie slepia savo buvimo vietą ar egzistenciją, juos surasti bus tikrai sudėtinga. Čia tau ne Rodriguez, kuris akivaizdžiai mėto savo pėdsakus, jog jį būtų galima susekti. – tarstelėjęs vyras persibraukė ranka per savo plaukus, o vėliau pasikasė kelių dienų barzdelę ant smakro. Nors ir baigė savo oficialų darbą, jis visada galėjo sužinoti dalykus, kadangi tai nereiškė, jog jis nebebendrauja su žmonėmis, kurie tiek metų jam padėjo dirbti samdomo žudiko darbą. Jis aplamai nebuvo tas žmogus, kuris apie savo jausmus kalbėtų. Dominic ne vien tiktai buvo sudėtinga jausmus išreikšti, tačiau juos ir pasakyti žodiniu pavidalu, todėl tai, jog jis pasakė žodį iš „m“ raidės, buvo tikrai didelis žingsnis jo gyvenime. Jis tai pačiai savo buvusiai mylimąjai to nebuvo pasakęs, kadangi privengė to žodžio ir apskritai to sakinio, kuris reiškė meilę kitam asmeniui. Visgi, turbūt po tiek metų vyras suprato, jog reikia kažką keisti iš pagrindų ir pirmas žingsnis buvo darbo metimas, o antras – pagaliau pasakymas garsiai bei vokaliai, jog Freudenberger kažką myli. Taip, jam bus sudėtinga, taip, jis tikrai to nekartos penkis kartus į dieną ir taip, jis vis dar ne visada rodys savo emocijas, tačiau tai bent jau buvo pirmas žingsnis link to. - Mano telefonas neskleidžia jokio garso dėl to, jog aš nebedirbu. Ir nežinau ar dirbsiu. Tiesa, ligoninės vadovas man pasiūlė kelias darbo vietas kitose vietose, tačiau pasakiau, kad dar pagalvosiu apie jo pasiūlymą. – tarstelėjęs Dominic apsivijo rankomis moters liemenį, kai viena ranka iš lėto nuslydo jos šonu, sėdmeniu žemyn bei pasiliko gulėti ant pusiau apnuogintos šlaunies.

Sponsored content

» Loftas
» Loftas