Loftas

Guest Guest

2017-01-27, 14:53

Come inside:

2017-01-27, 18:16

Tyli naktis švelniai gobė savo šydu stikliniais langais pasidabinusią patalpą, kol reti, paskutiniai saulės spinduliai, išpranašavę kaip visada puikų Romos orą, pasislepė tarp aukštų namų fasadu. Paskendęs prieblandoje loftas atrodė dar jaukesnis todėl Gabrielis neskubėjo uždegti šviesų, leido tamsai skverbtis vidun, niokoti karštį ir diskomfotra neretai aplankantį gyvenant išvien langais apdėliotame bute. Tingus kūnas patogiai ilsėjosi ant odinių sofų kol akys kaip visuomet klaidžiojo miesto šviesų begalybėje; Gabrielis žinojo jog šiandien grįš mama, todėl jau prieš gerą porą dienų sugalvojo su ja pasidalinti savo gyvenimo detalėmis, kurias netikėjo jog kažkam kada nors išduos. Buvo keistai smagu stebėti savo augimą; plėtimąsi pirmą kartą jam naudinga linkme, o kadangi mama buvo vienintelis artimas žmogus, žmogus kuris nepaisant visko visuomet palaikydavo Gabrielio sprendimus, vaikinas nusprendė pasakyti mamai tikruosius savo jausmus net jei nuo to nukentėtų judviejų besalygiškai tvirtas ryšys. Saulei visai panirus už horizonto, Gabrielis dar kartą nekantriai žvilgteli į laikrodį tarsi jis galėtų pasakyti kada Amethista grįš namo.

Guest Guest

2017-01-27, 18:39

Pasikeitusi ne tik laiko juosta, bet ir klimatas kuris esant Amerikoje šiuo metų laiku stingdė moters kūną, kai šaltis reguliariai prasiskverbdavo ir apgobdavo jos kaulus savo nesibaigiančia vėsa bei negailestingai pašiaušdavo kiekvieną odos lopinėlį. Gimusi žiemą, tačiau užaugusi vasarą primenančiame laikotarpyje Amė tarsi chameleonas - sugebėjo prisitaikyti prie visko ir nepaisant to kiek vargo patirtų, tai panaudoti geriems tikslams ir savo ateičiai. Iškėlusi lagaminą iš taksi automobilio paliko keletą banknotų atsiskaitydama už kelionę ir ištraukusi ilgąją jo rankeną ėmė stumti grindiniu. Kad ir kur, kad ir kiek toli nukeliautų, Amethista dievino savo namus ir į juos sugrįžti būdavo pats geriausias jausmas. Niekur kitur jos siela nedžiūgavo, kūnas taip gerai negalėjo pailsėti kaip jau metai iš metų vienintelėje ir pačioje geriausioje jos apstatytoje oazėje - namuose. Įėjusi į namą po savęs užrakino duris ir lagaminą saugiai parėmė į sieną. Nors Hallie ir veikli bei savo gyvenimą nuolatos įvairinanti moteris, iš jos aprangos niekada negalėjai daug nuspręsti. Šią akimirką smulkutis jos aukštakulnio kulnas vis paliesdamas garsus greit atmušantį grindinį sukūrė smulkų dunksėjimą, ir tai jau buvo užuomina namuose likusiam sūnui. Priėjusi šviesos šaltinio link, nusišypsojo vos akys susirado pasiilgtą žmogų. - Gabrieli..,- švelnus, rūpestingas moters balsas netrukus pasigirdo, o jį sušvelninantis atodūsis kaip mat pasivijo.

2017-01-27, 20:25

Tamsai pagaliau nugalėjus patalpą joje pasigirsta bruzdesys iš aukštų kulniukų keliamas garsas. Gabrielis skirtingai nuo kitų savo bendraamžių besąlygiškai mylėjo savo mamą; puikiai suvokė ką jai reiškė vienai užauginti sunkiai vietoje nusėdintį vaikiną, ką reiškė visą savo maištingos paauglystės laikotarpį atiduoti tik ką gimusiam kūdykiui, todėl dabar visuomet nekatriai laukdavo jos grįžtant iš bet kokių kelionių; laukė jos tarsi geriausios draugės. Vos išgirdęs savo vardą vaikinas bematant pakyla nuo sofos ant kurios taip patogiai stebėjo saulėlydį bei žengęs kelis žingsnius per kambarį apgobia motiną savo rankomis taip paskandindamas jos tokį trapų kūną švelniame apsikabinime. - Labas, mam. - Gabrielio lūpomis taip pat vos prasivėrus išsilaisvina lengvas atodūsis sekamas poros nuoširdų pasiilgimą bylojančių žodžių. Dar kartą giliai įkvėpęs Gabrielis paleidžia mamą iš glėbio leisdamas žvilgsniui nesąmoningai lakstyti seniai matytuose moters veido bruožuose. - Mam, labai laiku grįžai, aš noriu tau kai ką pasakyti. - dar tylesni žodžiai sekantys vienas po kito šį kartą išdavė nekantravimą ir nerimą kurio dabar buvo perpildytas ir šviesių akių žvingsnis.

Guest Guest

2017-01-27, 23:34

Tas pažįstamas jo kvepalų dvelksmas vos susiglaudus rūpestingam apkabinimui iš karto prikėlė Amės prisiminimus iš tų laikų, kurie rodos dar neseniai buvo tokie ryškus ir ką tik patirti. Savo praeities žygius Amethista vertino kaip patirtį, kurios dar turėjo tikrai ne tiek daug, kad galėtų juoktis rūpesčiams ir problemoms į akis, tačiau pakankamai, kad sugebėtų į tą pačią balą daugiau neįžengti. Švelnus jos delnas kelis kartus godžiai patapšnojo per sūnaus nugarą iki kol atėjo akimirka ir proga pažvelgti į seniai matytas Gabrielio akis ir nuspėti kas jose slypi. - Pasiilgau tavęs.. Tikrai? Tuomet įsitaisyk patogiai, tuoj atidarysiu vyno ir galėsim šnekėtis, kad ir visą naktį,- pavėlė lengvai Gabrielio plaukus ir subtiliai, nerūpestingai sukikendama nukulniavo prie lagamino. Jį pravėrusi ištraukė tamsaus skysčio butelį. - Prancūziškas, draugas someljė rekomendavo kaip vertą dėmesio..,-siauriems stiebeliams avalynės gale toliau aidint ir plačiai pasklindant namų erdvėje, rudos akys netrukus nužvelgė sūnų. - Kas atsitiko?,- pradėjo negalėdama ilgiau delsti, ir į dvi plačias bei daug talpinančias taures įpylusi tamsaus vyno, prisėdo, ant stalelio priešais padėdama ir stiklus.

2017-01-28, 00:52

Miestui už langų dabinantis vis daugiau šviesų Gabrielio šypsena netruko prisiderinti prie jų; skaisti, tyra ir svarbiausia nuoširdi šypsena apdovanojo seniai taip laimingai nesijautusio vaikino veidą, ją galėjai išvelgti ne tik lūpose, tačiau ir akyse kurios lyg vidurvasario laužai dėgte degė. Neilgai trukus vaikinas atsisėdo netoliese Amethistos, vaikinas nelabai mėgo vyną, tačiau dabar, mėginan pasakyti šį tą itin svarbaus Gabrielis paėmė taurę ir vos keliais gurkšniais ištuštino pusę jos turinio nuoširdžiai tikėdamas jog alkoholis padės apie tai lengviau kalbėti. - mmm, labai skanus vynas. - šiek tiek susiraukęs nuo alkoholio poveikio santuriai pameluoja apdovanodamas moterį dar viena skaisčia šypsena kol užduotas klausimas negražina nepaprasto nerimo ir troškimo nebūti užsiminus apie šią temą. - Am... čia apie mano santykius. - giliai įkvėpęs veik dusinančio kambario oro Gabrielis leidžia sau dar kartą gurkštelti vyno prieš pradedant kalbėti, buvo nepaprastai sunku visomis prasmėmis; stigma egzistuojanti šioje srityje buvo tokia milžiniška jog Gabrielis nebuvo įsitikinęs kokių plačių pažiūrų yra jo motina. - matai as amerikoj sutikau kai ką ir jau senokai... mūsų santykiai labai komplikuoti ir aš iš viso nežinau ar tai santykiai, bet tas žmogus daro mane labai laimingą ir aš norėjau jog tu žinotum. - padėjęs taurę vyno ant staliuko Gabrielis aplenkdamas visus įvardžius trumpai apsako situaciją bei apie ką jis norėjo pašnekėti taip desperatiškai. - ir.. tas žmogus yra vaikinas vardu Matthew. - daugiau nebeleidęs sau delsti ištaria Matthew vardą laukdamas blogiausio; net jei mama ir išmestų jį iš namų ar nuspręstų daugiau niekada nebekalbėti Gabrielis jautėsi tūkstančius kartų lengviau ir geriau negu prieš prabylant apie tai.

Guest Guest

2017-01-28, 20:24

Tamsiai kaštoninių plaukų, bei gražių, rudų akių savininkei pratusiai prie gero vyno ir dažniausiai pusiau sauso, raudono, pastarasis lauktai pamalonino gomurį savo netikėtai geru skoniu. Ragaudama žinoma neskubėjo, pradžiai visuomet gaudanti ant liežuvio visus įmanomus skonius, gėrimą paleisdavo į gerklės gilumą tik po kurio laiko. O ko iš viso gyvenime reikia skubėti.. kai sugebi apgalvoti žingsnius, kiekvienam pomėgiui gali būti skirtas visas pasaulio laikas. Pateliuskuodama taurėje vyną kelis kartus į įvairias puses, išjudino procesą, o po akimirkos padarė dar vieną, nedidelį gurkšnį sudrėkindama lūpas bei numalšindama kilusį norą. Gabrieliui pradėjus pasakoti, Amethista jo atidžiai klausėsi kiekvieną žodį kaip mat įsirašydama į atmintį. - Nerealu, kad patinka, nes šiaip vynu nedažnai mėgaujiesi,- jos šypsena parodė gestą, kad Amethista dėl to džiaugėsi tik labiau, nors tokio neriboto mąstymo, tolerancijos bei fantazijos esanti, moteris mielu noru kiekvieną vakarą prie vakarienės patiektų vis naują vyno rūšį, iš žinomo gamintojo kolekcijos, siekiant su sūnumi visus esamus ir kuriamus išragauti ir įvertinti. Kuo ramiausiai stebėdama, tokio būdo savybėmis ji ryškiausiai pasižymėjo, stebėjo sūnų tokį iš kailio besineriantį, G' surimtėjus ir pradėjus kalbėti, A' ir pati mažumėlę susirūpino, tačiau tai ilgai netruko. Vos žemu balsu nuspalvinti žodžiai nustojo skambėję, ir aidėję namų aplinkoje, Thorn lengvai atsiduso. Akmuo tikrai nuo širdies nusirito ir ne pats mažiausias, tamsiaplaukei jau spėjus šio bei to prisigalvoti, kas ją tikrai baugintų. Pastačiusi taurę ant stalo, Amė apėjo stalą ir atsisėdo prie Gabrielio. - Mielasis, vos man širdies infarkto neįvarei.. ,- sujungusi lūpas į ploną liniją išlenkė ramią, laimės pripildytą šypseną. Nuraminus mintis, jautė kaip širdis pradėjo džiaugtis jos gyvenimo džiaugsmui radus savąjį tokio paties jausmo kūrėją. - Ar jis su tavimi geras?,- dabar jau labiau surimtėjusi, tarė, bei užkėlė vieną koją pailsinti ant kitos, kūną remiančios kai žvilgsnio kryptis liko nepakitusi.

Sponsored content

» Loftas
» Loftas
» Loftas