|
| Author | Message |
|---|
 |  2017-01-02, 01:13 | |
| Reina nenorėjo, kad kas nors bandytų ją ištraukti iš duobės, kurioje ji buvo. Ji nenorėjo, kad kas nors ją išgelbėtų, kad parodytų kelią link to gyvenimo, kurį ji kažkada gyveno. De la Valencia-Lindstrom tiesiog norėjo turėti pakankamai jėgų, kad išgelbėtų save pati. Kad pasitikėtų tik savo jėgomis ir pati sau ištiestų ranką. Ji nebenorėjo pasitikėti Klaudijumi ar kuo nors kitu, kad ką išgelbėtų. Moteris turėjo prisiminti kaip išgelbėti pačiai save. Tamsiaplaukė tai buvo padariusi tiek daug kartų, negi negali to padaryti dar kartą? Suprasdama, kad gąsdina Klaudijų, moteris atsitraukė ir nežymiai nusišypsojo, pasistengdama, kad šypsena atrodytų įtikinamai.
- Tai ne tavo atsakomybė. Didžiausia mano klaida buvo manyti, kad turiu laukti, kol tu sugalvosi sprendimo būdą. Aš turiu sau padėti. Kol kas padėjau sau ne taip, kaip turėčiau. Bet aš išsikapstysiu. Visada išsikapstau. - linktelėjo, suimdama Klaudijaus ranką. Priglaudusi ją sau prie krūtinės, kurioje baladojosi ir nerimo Reinos širdis, tamsiaplaukė jau žiojosi kažką sakyti, tačiau buvo užčiaupta bučinio. Aiktelėjusi, moteris kelias akimirkas stovėjo išplėstomis akimis, kol galiausiai pasidavė. Reinos kūnas atsipalaidavo, akys užsimerkė, o lūpos pakluso širdžiai ir atsakė į bučinį. Pasistiebusi, moteris visu kūnu prisispaudė prie Klaudijaus, tarsi norėtų susilieti į vieną. |
| | | |
| | 2017-01-02, 17:51 | |
| Netekęs Reinos vyras suvokė, koks išties priklausomas nuo jos buvo. Visuomet save laikęs laisvu žmogumi, tokiu, kuriam nereikia kitų, jis patyrė savotišką šoką. Claudius negalėjo patikėti, kad nebesugeba gyventi pats su savimi. Ir tai, kad jam šitaip desperatiškai reikėjo šios merginos, Jaeger gąsdino. Tačiau šis suprato kodėl. Jausdamas Reinos besibaladojančią širdį, į bučinį klusniai atsakančias lūpas ir šilumą, sklindančią nuo prigludusio jos kūno, jis suprato, kodėl jaučiasi toks nuo jos priklausomas. Juk niekam gyvenime nepuoselėjo tokių nuoširdžių, tokių tikrų jausmų, kokius atidavė tamsiaplaukei. Claudius tyliai sau pasižadėjo ją išgelbėti. Net jeigu ji tos pagalbos ir atsisakys.
Rankomis apvijęs laibą Reinos liemenį, vyras tykiai atsiduso, leisdamas iškvėpimui atsimušti į jos lūpas. Pirštų galiukais braukė per grakščią merginos nugarą, tarsi norėdamas prisiminti kiekvieną stuburo linkį, kurį kadaise taip gerai pažinojo. Galiausiai Jaeger paleido jos lūpas. Kilstelėjo galvą ir įsižiūrėjo į dvi tamsias bei dideles Reinos akis. Vieną delną priglaudė prie šios skruosto ir menkai šyptelėjo. Lifte staiga įsižiebė šviesa ir jis griausmingai subruzdėjo.
- Regis, tuoj išeisim į laisvę, - sukuždėjo, tiesą sakant, net nebenorėdamas niekur iš šios mažos patalpos išeiti. |
| | | |
| | 2017-01-02, 17:58 | |
| | Liftui suburzgus, šviesoms įsijungus, o visai metalinei dėžei ir vėl pajudėjus, moteris atsitraukė nuo Klaudijaus. Pasisukusi į mygtukus prie durų, ji kelias akimirkas svarstė, dėliojo visus už ir prieš, mintyse, rodos, susirašinėdama visas priežastis padaryti arba nedaryti to, ką buvo sugalvojusi. Ji žinojo, kad daugelį problemų jai atnešė būtent emocijos, valdančios Reiną tarsi marionetę, tačiau jai nerūpėjo. Taip, ji vadovaudavosi širdimi, na ir kas? Stipriai nuspaudusi avarinio sustabdymo mygtuką, de la Valencia-Lindstrom šį kartą savo noru sustabdė sunkią metalinę dėžę su dviem įsimylėjėliais viduje. Lyg abejodama ar pasielgė teisingai, moteris pasisuko į Klaudijų ir kreivai šyptelėjo vos pamačiusi akis. Vienu žingsniu sumažinusi tarpą tarp jų, tamsiaplaukė ir vėl sujungė jų lūpas šokiui, tačiau šį kartą jau pilnai savo noru. Ir nežinojo ar čia buvo aistra, ar meilė, ar jų dviejų mišinys. Žinojo tik tai, kad dabar tai atrodė teisinga. Rankomis nuslydusi jo krūtine žemyn, moteris suėmė prabangaus Jaeger švarko kraštus ir nutempė drabužį žemyn, numesdama jį ant žemės. Bene iš karto tą patį padarė ir su marškiniais. |
| | | |
| | 2017-01-02, 18:22 | |
| | Reinai nuspaudus avarinio mygtuką, vyras nustebęs kilstelėjo antakius. Jis tarsi dvejodamas nužvelgė artėjančią merginą ir atsakė į bučinį. Kažkas galvoje kuždėjo, jog tai bloga idėja, bet Jaeger neklausė. Nė už ką nebūtų galėjęs nuo jos atsitraukti. Rankomis perbraukė per Reinos nugarą, pirštų galiukais surasdamas suknelės užtrauktuką. Šis drabužis merginai tiko tarsi antra oda, bet šįkart Claudius nusprendė, jog jis labai nereikalingas. Stebėdamas, kaip išties žavingai suknelė nukrenta nuo dailaus Reinos kūno, jis nejučia šyptelėjo. Jaeger pasilenkė, smulkiais bučinukais nusėdamas merginos žandikaulį bei kaklo linkį. Liežuviu braukė per lygią šios odą, jausdamas, kaip kiekviena ląstelė kone tvinkčioja dėl išsiilgto ir niekad nepamiršto skonio. Vyras giliai įkvėpė, vėl įsisiurbdamas į vos praviras tamsiaplaukės lūpas. Šįkart tą darė be jokio atsargumo, be menkiausios dvejonės. Jaeger liežuvis tyrinėjo jos gomurį, o rankos drąsiai slydo per pusnuogį kūną. |
| | | |
| | 2017-01-02, 18:29 | |
| Reina visą savo gyvenimą viską apskaičiuodavo. Net Klaudijaus firmą jai pavyko pavogti tik dėl to, kad viską buvo sumaniai ir protingai apskaičiavusi. Tačiau meilėje, tikroje, širdį daužančioje, rankas drebinančioje, gyvenimus griaunančioje meilėje, negali kliautis logika, šaltu protu ir apskaičiavimais. Jeigu iš tiesų myli, taip, kaip Reina mylėjo Klaudijų, o Klaudijus Reiną, tai tiesiog atlieki pasitikėjimo pratimą. Nutildai galvoje rėkiančią baimę, nutildai ir sveiką protą. Atsistoji ant krašto, atsuki mylimam žmogui nugarą, užsimerki ir krenti, tikėdamasis, jog būsi sugautas.
Jausdama koks Klaudijus susijaudinęs, de la Valencia ir pati suprato, kad jaučiama aistra verčia ją virpėti. Šiaip ar taip, toks ilgas sausros laikotarpis tokią aistringą moterį kaip Reina tikrai privertė pasiilgti sekso. O ypač sekso su Klaudijumi. Nekantriai nutraukusi ir vyro kelnes, moteris ranka perbraukė per sustandėjusią Jaeger lytį ir kreivai šyptelėjo. Reikia pripažinti - buvo pasiilgusi ne tik savo buvusio sužadėtinio, bet ir to, ką jis sugebėdavo jai padaryti lovoje. Klaudijui nusprendus, kad Reinos suknelė geriau atrodys ant žemės, moteris, jam atsegus užtrauktuką, nežymiai pajudino klubus ir leido prabangiam drabužiui nukristi ant žemės ir apnuoginti jos kūną. Apatiniai? Tokių niekas po šitokia suknele nesirengia. Likusi tik su aukštakulniais, pirmą kartą per metus net negalvodama apie po nėštumo likusius netobulumus, jos kūną išvagojusias strijas ir kelis randus, moteris, prieš puldama Klaudijų dar kartą bučiuoti, tiesiog nužvelgė jo kūną, kurio buvo taip išsiilgusi. Ir tas žvilgsnis pasakė kur kas daugiau nei galėjo pasakyti žodis ar bučinys. |
| | | |
| | 2017-01-02, 21:00 | |
| Claudius susijaudino greičiau nei įprastai. Ir visai nenuostabu, juk metus nebuvo su kita moterimi, juk buvo be galo išsiilgęs Reinos, jos kūno, jos prisilietimų. Vyras sulaikė kvapą, akimis vedžiodamas per apnuogintą merginos kūną. Jo netrikdė randai ir strijos. Jis mylėjo kiekvieną to kūno lopinėlį, kiekvieną odos plotelį, kiekvieną apgamą ar žymę. Ir tai, ką Claudius dabar jautė, nebuvo tik gyvuliškas troškimas pasimylėti pirmąkart per metus. Tai buvo ilgesys, didžiulis ilgesys mylimo žmogaus. Žmogaus, aplink kurį sukasi visas jo pasaulis.
Prisilietimas prie lyties privertė vyrą vos virptelėti. Jis giliau įkvėpė, atidžiai įsižiūrėdamas į Reiną. Jos žvilgsnis... suteikė vilties. Vilties, kad galbūt kažkas dar gali pavykti. Claudius pasilenkė, pabučiuodamas tamsiaplaukę, o rankomis nuslydo jos liemeniu, sustodamas ties klubais. Suėmė sėdmenis, švelniai spustelėjo juos tarp pirštų ir tyliai atsiduso. Neatsiminė, kada paskutinį kartą per pastaruosius metus jautėsi savame kailyje. Jaeger dabar aiškiai jautė besikalatojančią savo širdį, padažnėjusį kvėpavimą, iš jaudulio trūkčiojančius raumenis. Pirmąkart vyras jautėsi gyvas, o ne tik kažkokia niekieno nepastebima šmėkla. |
| | | |
| | 2017-01-02, 21:10 | |
| Reina, gyvendama su savo dabartiniu vyru, vengdavo prie jo persirenginėti. Jis mėgo komentuoti jos išvaizdą, jos sporto patobulintą kūną, strijas. Kartais apkabindavo ją iš už nugaros, rodos, švelniai ir mylinčiai, tačiau vietoje gražių žodžių jai į ausį sušnabždėdavo, kad kokia prasmė pirkti visus tuos brangius aliejus, turinčius sumažinti strijas, jeigu jie nė velnio nepadeda? Reina de la Valencia, visą gyvenimą mylėjusi savo kūną, ėmė vengti atvaizdo veidrodyje. Ne tik dėl to, kad jis primindavo viską, ko ji neteko, bet ir dėl to, kad netobulumai badė akis. Tačiau dabar, stovėdama priešais Klaudijų, kai jo akys bučiavo kiekvieną tamsiaplaukės kūno lopinėlį, moteris suprato, kad niekada nesijautė labiau geidžiama ir mylima. Ji puikiai žinojo, kad jis nemato strijų - mato kūną, kuris kažkada buvo pasirengęs išnešioti kūdikį, jų kūdikį. Reina žinojo, kad jis nemato randų, odos nelygumų, kad mato tik ją, jos jausmus, jos meilę.
Prigludusi prie Klaudijaus, tamsiaplaukė pirštų galiukais perbraukė per iššokusius jo šonkaulius, per randus, per visus netobulumus, kuriuos matė. Ji mylėjo jį visą, dievino šį vyrą, buvo atleidusi viską, kas nutiko. Jis jai buvo tobulas. Atsakiusi į jo bučinį, Reina pasistiebė, rankomis apsikabino vyro kaklą ir įsitempė, pajutusi jį savyje. Išleidusi malonumo kupiną aimaną, moteris nagais įsikabino į jo nugarą ir lūpomis perbraukė Klaudijaus skruostą, kaklą, palikdama raudono lūpdažio pėdsakus. Giliai kvėpuodama tamsiaplaukė atsitraukė ir pažvelgė jam į akis. Nenorėjo užsimerkti. Norėjo jį matyti. Norėjo žiūrėti į vyrą, kurį mylėjo labiau nei bet ką kitą pasaulyje. |
| | | |
| | 2017-01-02, 21:37 | |
| Vyras kiek garsiau nei įprastai iškvėpė orą, stipriau apglėbdamas Reiną rankomis. Švelniais, sukamaisiais judesiais judino klubus, kone sproginėdamas iš malonumo. Claudius nė sekundei nenutraukė akių kontakto, skvarbiu, mylinčiu žvilgsniu žiūrėdamas į merginą. Per tą laiką atskirai jis nė nebandė įsivaizduoti savęs su kita moterimi. Tai atrodė kažkas neįmanomo. Claudius nebuvo ypatingas romantikas, tačiau žinojo, jog pamilti galėjo tik vieną kartą. Ir jį jau buvo išnaudojęs. Reina tarsi išplėšė jo širdį ir išsinešė kartu su savimi, nesuteikdama galimybės jam dar kartą pajusti ką nors nuoširdaus kažkam kitam.
Jaeger tvirtai ją apkabino ir švelniai pabučiavo. Dar keletas judesių, keletas dūrių ir vyras pajuto, jog ilgai tverti nebegalės. Nežinia, kas prisidėjo prie to - ar pakankamai ilgai trukęs susilaikymas, ar viduje kunkuliuojantys jausmai. Claudius negalėjo per ilgai išlaikyti. Jis nunarino galvą, lūpas prispausdamas prie Reinos peties ir iškvėpė, leisdamas šiltam orui atsimušti į sukaitusią jos odą. Visą gyvenimą tvarkęs dokumentus, maigęs kompiuterio klaviatūros ar skaičiuotuvo mygtukus, Jaeger negalėjo apskaičiuoti tik vieno dalyko. Negalėjo išvesti formulės, kuri nustatytų, kiek daug apima jo meilė šiai moteriai. O jeigu ir bandytų, pailgame skaičiuotuvo ekranėlyje veikiausiai pasirodytų begalybės ženklas. Todėl, kad jo meilė buvo beribė. Nesiekianti jokios naudos, jokio atsako. Akla, galbūt net naivi. Tačiau niekada nesibaigianti. |
| | | |
| | 2017-01-02, 21:45 | |
| Reina kvėpavo tankiai, sunkiai, jausdama kaip nedidelė patalpa tampa kone per maža sutalpinti visą tą meilę, kurią Klaudijus ir Reina jautė vienas kitam. Tai buvo toks jausmas, apie kurį buvo galima rašyti knygas ir dainas, kurti filmus ir spektaklius. Jie išgyveno tiek daug, tiek kartų pasidavė, tiek kartų ir vėl kėlėsi, stojosi, rodos, nešdami visą pasaulį ant savo pečių, tačiau nepaisant visko, kas nutiko, jie nesugebėjo padaryti tik vieno vienintelio dalyko - nustoti vienas kitą mylėti. Reina ir Klaudijus skaudino vienas kitą, vadino paskutiniais vardais, žemino, pykdė, liūdino, tačiau jausmas, degantis širdyje, negalėjo būti išplėštas, išgyvendintas, sunaikintas. Reina bandė pamilti dar kartą, bandė rasti vyrą, kuris bent kiek galėtų prilygti Klaudijui, tačiau po metų praleistų atskirai tamsiaplaukė suprato - vienintelis vyras, kurį ji galėtų mylėti stipriau nei patį Klaudijų yra jos ir Klaudijaus sūnus.
Jausdama, kad pabaiga jau visai čia pat, net nežinodama, ar orgazmą pasiekė dėl stimuliacijos, ar dėl jausmų cunamio, ar dėl šių dviejų galių susidūrimo, moteris nagais dar stipriau įsikabino į Klaudijaus pečius ir iškvėpė orą kartu su gašlia aimana, taip akivaizdžiai parodydama, kad pasiekė malonumo viršūnę. Kelias akimirkas tiesiog bandydama atgauti kvapą, moteris galiausiai atsitraukė ir patraukė rankas nuo mylimojo. Žiūrėdama į jį, bandė išskaityti ką jis galvoja, tačiau nesugebėjo. Galiausiai tiesiog išdrįso paklausti.
- Tu manai, kad tai buvo klaida, tiesa? |
| | | |
| | 2017-01-02, 22:10 | |
| Vyras garsiai atsiduso, pagaliau pasiekdamas viršūnę. Baigęs jis dar kartelį greitosiomis pabučiavo Reiną ir menkai šyptelėjo. Pasilenkęs nuo žemės pasiimė apatinius, kuriuos staigiai užsitempė, ir ėmė sagstytis marškinius. Ramiai atitaikydamas sagutes kiekvienai skylutei jis kilstelėjo galvą ir nužvelgė merginą. Reinos klausimas sutrikdė. Claudius papurtė galvą ir nustebusį žvilgsį įsmeigė į ją.
- Tu gal juokauji? - suraukė nosį ir dar kartelį papurtė galvą. Atsidusęs, Jaeger įsilipo į kelnes ir užsitempė jas viršun. Tylėdamas sagstėsi diržą, turbūt net truputį pyktelėjęs ant merginos. Manė, jog daro viską taip, kad Reinai nebeturėtų kilti abejonių. - Nė už ką nemanyčiau, kad tai klaida. Kad ir kas nutiktų, - galiausiai atsakė ramiu balsu ir persimetė per ranką švarką. Žengtelėjo arčiau merginos, lūpomis prilietė jos kaktą ir atsiduso. - Nebent tu taip manai.. - sušnabždėjo, šiek tiek sunerimdamas. Juk dabar Reina buvo ištekėjusi, taip? Na ir kas, kad toje santuokoje niekas nebuvo paremta meile? Tai vis tiek buvo santuoka ir Jaeger dėl to jautėsi neryžtingai. |
| | | |
| | 2017-01-02, 22:17 | |
| Klaudijui atsitraukus, moteris nusekė jį akimis ir nuo grindų pakėlė savo suknelę. Į ją įlipusi, užsitraukė prabangų, pagal užsakymą siūtą drabužį iki pat krūtų ir suėmė jį rankomis, kad jis ir vėl nenuslystų kūnu. Priėjusi prie mylimojo, atsuko jam nugarą ir kilstelėjo antakį, pasukdama veidą jo pusėn.
- Gal galėtum? - krenkštelėjo, akivaizdžiai turėdama omenyje užtrauktuką. Kai šis buvo užsegtas, o suknelė ir vėl dailiai papuošė įdegusį Reinos kūną, moteris nežymiai papurtė galvą. - Ne. Džiaugiuosi, kad tave sutikau. Taip bus tik greičiau. - mąsliai ištarė, kelias akimirkas nesiteikdama konkretizuoti ką tik išsakytos minties. Nuleidusi akis, moteris giliai įkvėpė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Suprato, kad privalo tai padaryti. Žinojo, kiek daug jam tai reikš, todėl ir vėl prabilo.
- Aš noriu gražinti tau firmą. Pažadu, nieko nesugadinau, elgiausi su ja.. - moteris trumpam užsikirto. Šį žodį net ir po metų ištarti buvo sunku. Nurijusi gumulą gerklėje, Reina kiek kaltai šyptelėjo. - Kaip su kūdikiu. Visi darbuotojai savo pozicijose, atiduosiu visus pinigus, kuriuos uždirbau. Atlikau keletą pakeitimų tavo kabinete, bet sutvarkysiu viską taip, kaip buvo. Žinau, kad tai nekeičia fakto, jog pasielgiau siaubingai, tačiau tikiuosi, kad sugebėsi man atleisti. |
| | | |
| | 2017-01-04, 00:23 | |
| Firma. Ji buvo visas Jaeger gyvenimo darbas. Kruopščiai sudėliotas kūrinys, nuo pat pamatų pastatytas verslas. Ji vyrui atnešė milijonus, suteikė statusą ir atkreipė visuomenės dėmesį. Nenuilstanti pinigų mašina, savo pajėgumu sukelianti kitiems pavydą. Ši firma įrodė, kad Claudius ir sėkmė yra du neatsiejami dalykai. Vis dėlto, išgirdęs, jog mergina nori ją grąžinti, Jaeger pernelyg nenudžiugo. Taip, jis norėjo atgauti savo tikrąjį darbą, norėjo toliau auginti savo "vaiką", bet tai šįkart jam neteikė jokios laimės. Claudius norėjo atgauti kai ką kitą. Firma jam dabar buvo paskutinėje vietoje. Vyras dvejodamas nužvelgė Reiną ir atsiduso.
- Paklausyk, - ramiai ištarė, mąsliu žvilgsniu tyrinėdamas jos veidą. - Nei darbuotojų pozicijos, nei kabinetas, kuriame šiaip ar taip pasirodydavau tik kartą per pusmetį, nei apskritai ta suknista firma man nerūpi, - sausai išdėstė ir susiraukė. - Jeigu ji tau reikalinga, gali pasilikti. Kaip matai, neprapuoliau ir be jos, - Claudius šyptelėjo, nutylėdamas tą faktą, kad pagalbos ieškojo savo šeimoje. Galbūt tai ir neskamba taip jau tragiškai, tačiau vyras su jais nebendravo gan ilgai ir jautėsi sugniuždytas, jog jų akyse pasirodė kaip visiškas nevykėlis, praradęs savo paties verslą. Tikriausiai tėvui buvo nepakartojamai malonu ištiesti pagalbos ranką sūnui, kurio sėkme netikėjo net tada, kai pastaroji buvo gana akivaizdi. - Pinigai man dabar ne galvoje, Reina, - Jaeger dar sykį atsiduso ir nudelbė žvilgsnį žemyn. Jautėsi idiotiškai, kalbėdamas tokiu klausimu su moterimi, kurią iki skausmo myli. Claudius akimirką patylėjo, perfiltruodamas galvoje visus žodžius, visas ūžiančias bei žviegiančias mintis. - Mieliau susigrąžinčiau kai ką kitą, - kiek tyliau tarstelėjo ir pabandė viską užglaistyti šypsena. Tik kažin, ar pasisekė, mat pastaroji spinduliavo neįtikėtinai galingu liūdesiu bei savyje laikė skausmo trupinėlius. |
| | | |
| | 2017-01-04, 00:32 | |
| Reina nutylėjo faktą, jog žinojo, kad Klaudijus pagalbos nuėjo prašyti pas savo tėvą. Kaip ir kiekviena nesėkmingus santykius patyrusi moteris, Reina viena akimi sekė tai, ką veikė Klaudijus. Šiaip ar taip, reikėjo patikrinti, ar netyčia jis nėra per daug laimingas, kol ji kenčia ir eina iš proto. Suprasdama, kiek daug jėgų reikėjo, kad mylimasis susiruoštų paprašyti pagalbos iš žmogaus, kurį niekino, Reina atsiduso. Jos principai privertė mylimą žmogų nusižengti saviesiems. Ir dėl to de la Valencia jautėsi siaubingai. Todėl žinojo, kad nesvarbu, ką sako Klaudijus - ji turi padaryti tai, ką padaryti buvo teisingiausia - atiduoti tai, kas jai niekada nepriklausė. Moteris papurtė galvą, akivaizdžiai neketindama firmos pasilikti.
- Aš jos norėjau - tas tiesa. Bet kai gavau, ji man neatnešė tiek laimės, kiek tikėjausi. Aš pirkau brangius daiktus, puošiausi, išlaidavau, tarsi tai galėjo kažkaip pakeisti tai, kaip iš tiesų jaučiausi. Tačiau niekas nepasikeitė. Tik tai, kad nesugebėjau palikti tavęs ramybėje ir kerštavau. Tai buvo žema ir mažvaikiška. Atleisk. Pyktis man visiškai susuko protą ir privertė pamiršti kas esu. - atsiduso. Vien pripažinti, kad ji šitaip susimovė buvo sunku. Tačiau kur kas sunkiau buvo matyti skausmą Klaudijaus veide. Jausdama kaip širdį tarsi sugniaužia nematomi gniaužtai, moteris sunkiai įkvėpė, ranka pasitrindama krūtinę, taip tarsi bandydama apsiraminti, bent šiek tiek. - Tu nori tos Reinos, kuria aš buvau. Aš nebesu tas žmogus. Aš.. šalta. Ir nemaloni. Ir valdinga. Turiu gerti vaistus kad užmigčiau, o tada vaistus, kad būčiau žvali. Aš priklausoma nuo narkotikų ir turiu didelių sveikatos problemų. Tau bus lengviau, jei tiesiog sugebėsi nustoti mane mylėti. |
| | | |
| | 2017-01-04, 01:00 | |
| Claudius susinervinęs pasirėmė į lifto sieną. Kaktoje išsivagojo dvi raukšlės, parodydamos, kad vyras šią akimirką įtemptai mąsto. Jis įsmeigė neįskaitomą žvilgsnį į merginą ir giliai įkvėpė. Mintys dėliojosi sunkiai, kvailai pynėsi ir plakėsi, tačiau Jaeger žinojo vieną dalyką - jei neišsakys visko, ką norėjo, neleis šitam suknistam liftui pajudėti kad ir visą naktį.
- Neprivalai atsiprašinėti. Jeigu jau taip nori man ją perrašyti, galėsim viską sutvarkyti, - dalykiškai sušnekėjo, nebenorėdamas pernelyg daug gilintis į formalumus. Firmos reikalus Claudius nustūmė šalin ir pasijuto ne juokais susierzinęs dėl to, ką tamsiaplaukė pasakė paskui. Keletą akimirkų vyras patylėjo, suvienodino kvėpavimą, minimaliai numalšino nervus. Nenorėjo užpsichuoti, tik ne dabar, kai tokios reakcijos mažiausiai reikėjo. - Tai, ką pasakysiu, tikriausiai nuskambės labai savanaudiškai. Bet ar tai ne viena ryškiausių mano savybių? - Claudius karčiai šyptelėjo ir giliai įkvėpė. - Sakai, geri vaistus, kad užmigtum? Tai aš nemiegu išvis. Ir net nesistengiu būti žvalus, pastaruosius metus tiesiog praslankiojau pro namus tarsi šmėkla. Nei kiek neperdedu, girdėjau apie tai besikuždančias tarnaites, - šnekėdamas vyras visąlaik palaikė su Reina akių kontaktą. - Esu priklausomas nuo kavos, per dieną surūkau du pakelius ir išgeriu tiek, kad namų tvarkytoja nebespėja pirkti. Nebesu nei šaltas, nei nemalonus, nei valdingas. Kai grąžinsi man tą suknistą firmą, dievaži, esu beveik įsitikinęs, jog bankrutuosiu, - Jaeger balsas palaipsniui kilo, išduodamas apie susierzinimą. - Ar aš esu tas pats žmogus, kurį mylėjai? Labai abejoju. Reina, aš neprašau tavęs pas mane sugrįžti. Net nedrįstu prašyti tokio dalyko po to, kai nužudžiau mūsų vaiką ir buvau paskutinis idiotas. Negaliu tavęs to prašyti, nes net nežinau ar kažką man jauti, - Claudius atsiduso, galų gale įsmeigdamas žvilgsnį žemyn. Širdis pasiutusiai kalatojosi, o žodžiai strigo gerklėje. Bet jis privalėjo pasakyti. Privalėjo užbaigti. - Bet ir tu manęs neprašyk neįmanomo. Matai, kas man atsitiko po metų be tavęs? Jei dar bandysiu nustoti tave mylėjęs, tikrai užversiu kojas, - vyras papurtė galvą ir nužingsniavo prie mygtukų lifte. Nuspaudė tą, kuris turėjo priversti tą dėžę ir vėl pajudėti. |
| | | |
| | 2017-01-04, 01:11 | |
| Reina jau žiojosi sakyti kažką apie firmą, apie padarytas klaidas, gal net dar kartą atsiprašyti, tačiau ją nutildė griežti Klaudijaus žodžiai. Ir iš tiesų, tos pavienės paskalos, kurios ją pasiekdavo apie Klaudijų Jaeger, nė kiek nepriminė to, ką jis atskleidė dabar. Taip, Reina žinojo, kad jis bandė užsimiršti darbe, žinojo, kad jis numetė nemažai svorio, tačiau net nenutuokė, kad jis nemiega, kad ir pats metėsi į priklausomybes vien tam, kad kasdienybė taptų pakeliama. Žiūrėdama į jį, moteris negalėjo negalvoti - kokia meilė turėjo būti, kad šitaip sužlugdytų du stiprius žmones? Galbūt jeigu jie būtų pasilikę kartu, kartu iškentę netektį, viskas dabar būtų kitaip? Galbūt Reina prie širdies nesinešiotų kokaino, o Klaudijus neskandintų skausmo alkoholyje? Galbūt, galbūt, galbūt. Bandydama įkvėpti oro, kurio ėmė velniškai trūkti, moteris atsirėmė į lifto sieną. Nebežinojo ką su savimi daryti. Širdis rėkė, kad ji tiesiog gali pasiduoti impulsui, važiuoti su juo namo ir daugiau niekada nebeišeiti, tačiau smegenys paprotino, jog ne viskas taip paprasta. Ji - ištekėjusi moteris. Ji turi namą, turi įsipareigojimų. Ji nebegali tiesiog pabėgti. Apimta kažkokios mintis temdančios beprotybės, moteris pažvelgė tiesiai Klaudijui į akis, net nebegalvodama apie tai, ką ketina pasakyti.
- Ganėtinai akivaizdu, kad negali be manęs gyventi. Kad nesugebi savimi pasirūpinti, kad nyksti akyse, kad nebematai gyvenimo prasmės. Nori, kad pas tave sugrįžčiau? Net žinodamas, kad negaliu pažadėti nei ramybės, nei amžinos laimės, nei pilnavertės šeimos? Nori į savo namus vėl įsileisti gyvatę, kuri kartą jau iš tavęs atėmė viską, ką kada nors turėjai? Tiesiog paprašyk. Nepasakok man ką praradai. Tiesiog... Paprašyk. |
| | | |
| | 2017-01-04, 01:33 | |
| Vyrui kažkas užgniaužė kvapą. Ankšta patalpa ėmė dusinti, pasidarė be proto karšta. Claudius timptelėjo marškinių apykaklę, tarsi tai sumažintų kažkokį vidinį smaugimą. Jis tylėdamas žvelgė į Reiną, šiek tiek bijodamas išgirsti, ką ji pasakys. Vyras nestipriai virptelėjo, kai mergina ėmė kalbėti. Rodos, net nustojo kvėpavęs, net akimirkai sustabdė širdį, kad šios dūžių aidas netrukdytų išgirsti tamsiaplaukės žodžių. Jaeger nedvejojo. Jo žvilgsnis susirado merginos akis, o rankos ėmė drebėti. Išmušė šaltas prakaitas, ant krūtinės nugulė sunkus akmuo. Claudius sukaupė drąsą, sukaupė paskutines jėgas, visus ryžto likučius surinko į vieną visumą. Lifto varpelis zvimbtelėjo, o durys atsidarė, skelbdamos, jog jiedu jau pirmajame aukšte.
- Grįžk, - vienintelis žodis paliko Jaeger lūpas, o kvapą gniaužianti baimė staiga pasitraukė. Claudius žengtelėjo link moters ir suėmė jos ranką. Švelniai timptelėjo Reiną į save, išsivesdamas ją lauk iš lifto. Vyras sustojo tuščiame fojė ir užmerkė akis. - Man nesvarbu, kaip viskas bus. Prašau sugrįžk, - po ilgos pauzės prabilo ir tuomet tvirtai suspaudė lūpas. |
| | | |
| | 2017-01-04, 01:41 | |
| Reina, sakydama, kad Klaudijui užteks jos paprašyti sugrįžti, tikrai neketino pamaitinti savo ego, pamaloninti įskaudintos širdies. Ne. Tiesiog ji puikiai žinojo, kad jeigu Klaudijus neištars tų lemtingų žodžių, ji veikiausiai neras savyje pakankamai stiprybės, kad paliktų savo vyrą, paliktų visą gyvenimą, kurį buvo susikūrusi ir tiesiog išeitų. Tačiau Klaudijaus lūpas palikus tiems lemtingiems žodžiams, Reinos veidas persimainė. Rūpesčio ir skausmo raukšlelėmis išvagota moters kakta išsilygino, lūpų kampučiai šoktelėjo aukštyn, veidas, rodos, atgavo spalvą. Nuo plaučių, kuriuos buvo taip sunku pripildyti oro, nusirideno akmuo, o širdies ritmas normalizavosi. Vis dėlto, viską sugadino atsidariusios durys. Paklusniai suėmusi Klaudijaus ranką ir išėjusi į koridorių, kuriame buvo šalta dėl pastoviai atsidarančių ir užsidarančių durų, moteris nežymiai susigūžė ir įsistebeilijo mylimajam į akis.
- Žinau, kad sakai, jog tau nesvarbu, bet turi suprasti, kad absoliučiai nieko tau nebegaliu pažadėti. Negaliu pažadėti, kad išgelbėsiu tave, nes nežinau, ar man pakaks jėgų. Negaliu pažadėti, kad išgelbėsiu ir save. Arba kad tau leisiu mane gelbėti. - giliai, trūkčiojamai įkvėpusi, moteris rankomis sugniaužė jo rankas. - Galiu tik pažadėti, kad grįšiu. Tik tiek. - iškvėpė orą, su palengvėjimu pažvelgdama į Klaudijų. |
| | | |
| | 2017-01-05, 15:20 | |
| Jokie pažadai jam nerūpėjo. Claudius troško merginą susigrąžinti ne dėl to, kad ji jam kažką suteiktų. Vyras paprasčiausiai nebeįsivaizdavo savęs be Reinos ir viskas. Daugiau jam nereikėjo nieko, tik žinoti, jog namuose jo laukia mylimas žmogus. O tai ir buvo priežastis keistis, tvarkytis, vėl stotis ant kojų. Claudius stipriau suspaudė merginos rankas ir šyptelėjo, purtydamas galvą.
- Viskas gerai, Reina, tikrai. Nesuk sau galvos, - sukuždėjo, apsižvalgydamas tuščioje patalpoje. Priglaudė vėsias tamsiaplaukės rankas sau prie lūpų ir atsiduso. - Dabar tiesiog važiuokim namo, gerai? - kilstelėjo antakį ir vos vos šyptelėjo. Claudius dar nelabai patikėjo tuo, kas įvyko, tačiau jautė didžiulį palengvėjimą. Atrodo, net galėjo laisviau kvėpuoti, vaizdas akyse tapo ryškesnis, šviesesnis. Tarsi Reina savo grįžimu jam būtų sugrąžinusi gyvybę, kurios Jaeger prieš metus skaudžiai neteko. |
| | | |
| | 2017-01-05, 15:26 | |
| | Nusišypsojusi, daugiau nieko nebesakydama, moteris iš delninės išsitraukė nedidelį metalinį žetoną ir pamojavo juo priešais Klaudijų, taip parodydama kur eina. Trumpam dingusi, grįžo jau su kailiniais ir ilgomis pirštinaitėmis. Nusišypsojusi, stipriai suspaudė Klaudijaus ranką savoje ir išsivedė jį iš operos ir baleto teatro. Klaudijus jau buvo pasirūpinęs, kad jų lauktų vairuotojas, todėl beliko tik įlipti į automobilį ir važiuoti į vienintelę vietą, kurią Reina ramia širdimi galėjo vadinti namais. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
