| | | Author | Message |
|---|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-04-17, 15:09 | |
| | . |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-12, 20:44 | |
| | Reiktų ilgai pasukti galvą kaip Laura sugebėjo čia atsidurti be raktų, be piniginės ar bet kokio dokumento. Žodžiu, panelė sugebėjo nuvykti į kitą miestą, į kažkokį neaiškų vakarėlį. Kas po to vyko jau nelabai pamena, nes atsibudo Sietlo autobusų stotyje, be telefono, be nieko. Aišku, tuoj pat apėmė panika bet susitvarkiusi, nusibraukusi ašaras, išmaldavo telefono ir pranešė tėveliui kur yra, bei kad jo laukia. Gal ir pasielgė siaubingai neapgalvotai, tačiau Laura kad ir ko prisidirbdavo, neslėpdavo nuo tėvo, kaip tik į jį kreipdavosi, nes pirma, jis ją ištrauks kad ir iš kokios gilios duobės, o antra, kad ir kaip apgailėtina, pasitikėti gali tik juo. Tad šaldama, susikėlusi kojas ant suoliuko, apsikabinusi jas rankomis, ji laukė Fox šeimos galvos. |
| | | |
| | 2016-12-12, 22:59 | |
| Montgomeris, vos išvysdavo savo dukros vardą telefono ekrane, žinodavo, kad žinios negali būti geros. Ir kas čia tokio keisto? Kai ji dar mokėsi mokykloje, blogas žinias pranešdavo jos privačios mergaičių mokyklos direktorius, tačiau vos dukrelė nutrūko nuo grandinės, visos, net pačios siaubingiausios naujienos Montį pasiekdavo būtent per ją. Ir nors kiekvieną kartą kraujas užvirdavo sužinojus ką Melody iškrėtė šį kartą, Montis visada puldavo į pagalbą. Žinojo, kad niekada nebuvo pats rūpestingiausias tėvas ir nežinodavo nieko apie jos baleto pamokas ar pianino rečitalius, tačiau bėdoje ranką ištiesdavo visada, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje buvo.
Įbėgęs į stotį, puikiai žinodamas, kad tai nėra saugi vieta jo smulkiai ir gležnai dukrai, Montis apsidairė. Ir pamatė ją, savo akių šviesą, sėdinčią ant to apmusijusio suoliuko stotyje. Atsidusęs, jau sulėtino žingsnį (nebuvo kur bėgti, kai matė savo tikslą) ir galiausiai pasiekė dukrą. Prisėdęs šalia, susidėjo rankas ant kelių.
- Mieloji, ar tu sveika? Pažiūrėk į mane. - griežtai ištarė, ranka suimdamas Melody smakrą ir kilstelėdamas jį taip, kad galėtų matyti merginos akis. Norėjo žinoti ar ji blaivi, ar ko nors nepavartojusi. Yra buvę ir taip. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-12, 23:13 | |
| | Sietlo oras tikrai nelepino, drebėjo susigūžusi į kaži kieno džinsinį švarką kuris šilumos nelabai ir pridėjo. Bet vis šis tas, bei juoda suknelė ant petnešėlių. Keli praėję žmonės į ją skersai pažiūrėjo, bet Laura tiesio sužaibavo akimis ir kone pasiuntė toli toli. Įdomi ta jos mąstysena, neva visi ją turi gerbti ir mylėti, kai net pati nesielgė kaip asmuo kurį galima būtų bent dalele gerbti. Kai yra pinigų, tai ir problemų krūvos. Padėjusi smakrą ant kalių ji žiūrėjo į plyteles ant žemės, kažką skaičiavo, kažką bandė prisiminti. Fox dažnai padaugindavo, ir labai dažnai atsijungdavo, tiksliau visiškai neprisimindavo kas vyksta, tai vat čia vienas iš variantų. Tik kažkam atsisėdus šalia, krūptelėjo, o tada kiek palenkusi galvą į šoną, bet nepakeldama smakro nuo kelių, pasižiūrėjo į asmenį kurio laukė. Norėjo bumbėti, kad labai jau ilgai užtruko, bet susilaikė. Tėvo žodžiai ir veiksmai į veidą atnešė nepasitenkinimą, suraukusi antakius tik atsitraukė patraukdama savo veidą. - Viskas man gerai, tik šalta, galim važiuoti? - Neminėjo, kad pykina, skauda galvą ir laužo kaulus, dar velniai žino nuo kokio brudo ausyse spengė. |
| | | |
| | 2016-12-12, 23:20 | |
| Pats Montis tikrai nebuvo angelas. Jis mėgo išgerti, mėgo retkarčiais ir ko nors stipresnio pavartoti, jei jau labai reikėdavo nuleisti garą. Tačiau nepateisino kai jo žmona saujomis rijo tabletes, o dukra dažnai parsirasdavo neaišku iš kur, atsiduodama rūkalais, žole, alkoholiu. Kartais ji nesigaudydavo kur yra, kartais nesuprasdavo kas jai sakoma, o kartais tekdavo ją parsivežti atsijungusią. Ir Mončiui kantrybė baiginėjosi. Todėl dabar, sėdėdamas prie ir vėl akivaizdžiai apsvaigusio savo vaiko, vyras pasilenkė į priekį ir bene suurgzė, Melody patraukus veidą iš jo gniaužtų. Nenorėjo čia kelti scenos, todėl kaip įmanoma tyliau iškošė per dantis.
- Ką tu išdarinėji? Ar tu matei kaip tu atrodai? Stotyje yra bomžų kurie smirda mažiau nei tu. Tavo akys raudonos, jos baisios. Ko tu vartojai, ko vėl prisidirbai? - jausdamas, kad tuoj nebesusitvardys, suėmė dukrą už riešo, pagriebė jos daiktus ir išsitempė į automobilį, kur ketino negailėdamas dukros su ja pasikalbėti. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-12, 23:36 | |
| | Žinojo ko galima tikėtis iš tėvo, ką jis pasakys ir kaip elgsis. Visa šita sistema puikiai žinoma, lyg užstrigusi plokštelė, Laura niekaip nepasimokydavo ir vėl tą patį darydavo. Tėvelio žodžiai širdies neglostė, todėl ji kaip koks ežys pasišiaušė ir nė neketino atgailauti, jei ją įžeidė tai nebandys nusileisti ar bent leistis į gražias kalbas. - Kuo tau nepatinka mano išvaizda? A?! - Susiraukusi pakėlė balsą kuris aiškiai buvo užkimęs nuo galimai šūkavimo praeitą parą. Tėvui suėmus už riešo ir ją tempiant link automobilio, tik kita ranka bandė susigūžti, mažais žingsniai tipeno, kone bėgo paskui greitą Fox ėjimą. Atsidūrusi automobilyje nė negalvojo apie interjerą ir susikėlė jau purvinas pėdas ant sėdynės. - Šiaip tai galėtum ir gražiau su savo vienintele dukra šnekėti... - Ėmė murmėti pūsdama šiltą orą tarp delnų, o tada vieną ištiesusi nuspaudė tiek prie vairo esantį užvedimo mygtuką, tiek klimato kontrolę padidino iki maksimumo šilumos. |
| | | |
| | 2016-12-13, 09:52 | |
| Montgomeris buvo ganėtinai kantrus žmogus. Retkarčiais netgi per kantrus. Jis buvo toks kantrus, kad leido savo žmonai nugrimzti į priklausomybių liūną, laukdamasis ir tikėdamasis, kad ji susipras, kad prisimins, jog turi vyrą ir vaiką, kuriems jos reikia, kurie nori galėti su ja pasikalbėti, o ne rasti ją nulūžusią keisčiausiose namo vietose ir pastoviai rūpintis, kad ji nieko sau nepadarytų. Ir kartą padaręs tokią klaidą, buvęs pernelyg kantrus ir supratingas, Fox neketino šios klaidos kartoti su Melody. Ji viskas, kas jam liko ir jis neketino jos prarasti.
Suėmęs merginos kojas abiem rankomis, Montis nuleido jas ant žemės ir pasisuko į dukrą. Akyse matėsi liūdesys, skausmas, pyktis, visos tos emocijos, kurias teko išgyventi ir su Natalija. Obuolys nuo obels, kaip sakoma.
- Dabar kalbi ne tu. Kalbu aš, o tu klausai. Taip kaip ir turi daryti dukra. - sušnypštė. Pakreipęs galvą, kelias akimirkas žiūrėjo pro langą, bandydamas nusiraminti. Nenorėjo prišnekėti to, ko vėliau gailėsis. - Tu man jau esi žadėjusi, Mel, kad tai paskutinis kartas. Prašei pinigų sakydama, kad grįši mokytis, kad pradėsi dirbti. Bet viskas ką darai, tai tiesiog nuvili mane, kasdien. Ir man viso to jau gana. - papurtęs galvą, Montis vėl nužvelgė lauką. Galiausiai pateikė sprendimą.
- Tu susirasi darbą. Aš padėsiu tau apmokėti butą, maistą, tačiau tik tiek, kiek man atrodys reikalinga. Ir jeigu visa tai, kas šiandien įvyko - pasikartos, aš tave uždarysiu į reabilitacijos kliniką ir laikysiu tiek, kiek reikės. Ir jeigu manai, kad aš juokauju, galvok dar kartą. - įspėjo, visiškai rimtai žvelgdamas į dukros akis. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-13, 14:09 | |
| Žinojo, kad tik skaudina savo tėvą, bet ar motinai rūpi, nelabai ir žinojo, jau senokai prarado viltį ja tikėti ir laukti meilės. Bet ji vis vien vietoj to, kad prašytų pagalbos, išsipasakotų, gėrė ir velniai žino kokius narkotikus vartodavo. Kiekvieną kartą bijodavo, kad tėvas nuo jos nusisuks, tada imdavo save graužti, kad tokia yra, kad nesugeba susitvarkyti su visomis problemomis, todėl tiesiog viskas prieidavo prie to, jog Laura vėl keliaudavo į kokį klubą. Numestos kojos ant žemės, privertė ją sužaižaruoti akimis, bet tik susikėlė koją ant kojos besigūždama, vis dar bandydama sušilti. Tėvui rėžiant moralą, nežiūrėjo į jį, kažkur nepatenkinta nusuko akis į vakarinį Sietlą.
- Rebilitacija? Aš tau ne motina, man viskas gerai, norėsiu, mesiu, norėsiu nemesiu! - Kad ir kaip norėjo susitvardyti, bet vis vien balso tonas pakilo. - Kam aš reikalinga?! Ką aš padarysiu? Ką aš moku? Nieko! Nieko aš nedirbsiu, nieko aš nemoku, o tu prisikuri sau galvoje kažkokių svajonių, kažkokių neįgyvendinimų planų ir po to iš manęs reikalauji! - Nė nepajuto, kaip atsisuko, bei bandė atlaikyti tėvo žvilgsnį, rankos kurios buvo apkabinusios kūną, ėmė gestikuliuoti. - Nebus taip, aišku? Kada gi prarasi viltį? - Gal ir Lauros žodžiai nebuvo smagiausi, bet ji sakė tai ką galvojo. - Susirask kitą kokią žmoną, gerą gražią, kuri tau plaus indus su perlu vėriniu ir pagimdys svajonių vaikus kurie, utiutiu tėveli šiandien gavau A iš matematiko! - Jei jau Fox užsiveda, tai ji gali tarškėti ilgai, net negalvodama apie aplinkinių jausmus. Nuoširdžiai mylėjo tėvą, bet jai tuo pačiu ir buvo gaila, kad jis turi vilties jog iš jos kažkas gero pasidarys. |
| | | |
| | 2016-12-13, 14:20 | |
| Jeigu ko Montis ir negalėjo pakęsti, tai ištižėlių. Jis nemėgo tų visada besiskundžiančių, amžinai gyvenimu nepatenkintų žmogystų, kurie nieko neveikia, niekuo neužsiima, nieko daryti nebando, tik zyzia, zyzia ir zyzia. Ir jis neketino sėdėti ir žiūrėti kaip jo dukra, jo vienintelė dukra tampa tokiu žmogumi, kurio Montgomeris nekęstų. Galbūt taip sakyti ir baisu, tačiau jis žinojo, kad galėtų. Negalėdamas klausyti Melody atsikalbinėjimo, Fox papurtė galvą ir it botagu nukirto.
- Gana. Užtilk. Nenoriu daugiau to girdėti. - suriaumojo. Papurtęs galvą, jis mostelėjo ranka, nužvelgdamas dukrą nuo galvos iki kojų. - Matai save? Matai kaip tu atrodai? Akys raudonos, plaukai susitaršę, smirdi baisiau nei benamis, sijonas tau atsisėdus net užpakalio nedengia. Kaip tu save pateiki? Kaip tu leidi sau šitaip teršti savo įvaizdį? Jeigu tau nerūpi ką galvoja apie tave, negi nerūpi ir ką galvoja apie mane? Kaip aš galiu kitiems aiškinti kaip gyventi, jeigu mano paties kūnas ir kraujas atrodo ne geriau nei stoties prostitutė?
Nebesitvardydamas, Montis rankomis patrynė akis. Galva, rodos, sprogo iš skausmo, o mintis apie tai, kad dukra gali jį šitaip nuvilti, tiesiog žlugdė ir vertė jaustis siaubingai. Liežuviu sudrėkinęs išsausėjusias lūpas, Montis giliai įkvėpė, bandydamas nusiraminti.
- Darbas. Per mėnesį. Gali plauti indus, gali nešioti maistą, gali šveisti tualetus. Man nesvarbu ką tu dirbsi, bet tu turi pajausti, kad tie pinigai, kuriuos negalvodama leidi, turi būti uždirbami. Tau dvidešimt ketveri. Metas suaugti. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-13, 14:32 | |
| Ir taip aiškus faktas, kad kiekvienas tėvo mestas žodis smigo į širdį, bet juk ji to nusipelnė. Na tik pati to nesuprato, tad tuoj pat net žandikaulis atvipo, o akimis gręžė skylė jo kaukolėje lyg tai būtų įmanoma.
- Man nusispjaut ką kiti apie mane galvoja, ne jų reikalas! - Kažkoks kvailas užburtas ratas, ji gaili savęs, bet nieko nedaro, kad pasikeistų, tiesiog yra išlepusi, bei nežinanti savo ribų. Regis net oro pristigo nuo visų palyginimų, kurie toli gražu nebuvo patys gražiausi. Laura tik suklapsėjo ilgomis blakstienomis, bandydama sudėlioti, suprasti pasakytus žodžius, ir taip sunkiai veikiančioje, plyštančioje galvoje. - Aš? Tualetus? Tau gal visai pasimaišė?! - Kone ėmė cypti. Šaltį visai pamiršo, gal dėl to, kad automobilyje jau buvo šilta, o gal ir nuo užvirusio kraujo, net neturėjo laiko galvoti apie tai, kaip jai šalta. - Tau ką, gaila pinigų? Kur tu juos dėsi? Tai bent aš pagyvensiu kaip žmogus, pasilinksminsiu ir nesigailėsiu savo gyvenimo kurį išvisčiau kitiems! - Čia nežinia kam labiau tiktų žodžiai, ar tėvui kuris lyg ir dirbo darbą kuriuo mėgavosi ar motinai kuri visą savo gyvenimą tik lindo kitiems į subinę. |
| | | |
| | 2016-12-13, 14:40 | |
| Montis negalėjo patikėti tuo, kokia dukra užaugo. Visada juokdavosi iš tų, kurie sako, kad net nepastebi kaip jų vaikai patys ima turėti vaikų, tačiau tai - gryna tiesa. Ir jis negalėjo negalvoti apie tai, kad gal jeigu būtų buvęs geresnis tėvas, jei būtų skyręs jai laiko, mylėjęs ją labiau, labiau pasistengęs, galbūt ji būtų kitokia? Galbūt nebūtų tokia išlepinta ir išpaikinta, galbūt gerbtų jį, norėtų stengtis jo nenuvilti? Galbūt gerbtų tai, ką Montis yra nuveikęs, tai, ko yra pasiekęs? Kai Fox pradėjo savo karjerą, jis stengėsi dėl tos mažos mergaitės didelėmis akimis laukiančios namie, ir net nepastebėjo kaip ją atleido, leisdamas savo mažytę auginti svetimiems žmonėms, visokioms auklėms ir guvernantėms.
- Užtat man nenusispjaut. Man svarbu ką žmonės mano apie mane ir apie mano vaiką. Man svarbu kaip tu atrodai, svarbu su kuo miegi ir svarbu ką sau leidi. Aš per ilgai ir per sunkiai dirbau, per daug dėl tavęs stengiausi, kad dabar viską sugriautum. - sušnypštė. Merginai ir toliau demonstruojant kaprizus, Montis sugriebė jos riešą, kad Melody žiūrėtų jam į akis. - Manai, kad tau šis darbas per prastas? Manai, kad sugebi geriau? Jeigu būtų mano valia, nuo aštuonių iki šešių šveistum tualetus ant kelių su dantų šepetuku, jeigu tik tai priverstų tave nebūt tokia šlykščia, kokia užaugai. - paleidęs jos ranką, Montis sukryžiavo rankas ant krūtinės, kad nebūtų pagundos jai užvožti.
- Aš tau jau daviau pinigų. Jie tave ir sugadino. Jei nebūtum užaugus viskuo aptekus, gal dabar mokytumeis, o ne sėdėtum stoty, apvogta ir į žmogų nepanaši. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-13, 15:38 | |
| Regis tikrai reikėtų jai apsilankyti pas psichologą, ar net visai šeimai praverstų terapija. Prieš kiekvienas Kalėdas visi papudruoti, nufotografuojami prie dizainerio papuoštos eglutės, paretušuojami ir kortelė išsiunčiama šimtam žmonių kurie neva turėtų pasijusti gerai. O ta besišypsanti šeima toli gražu realybėje ne tokia. Tėvui suėmus jos ranką, iš inercijos kas be ko bandė ją ištraukti, bet veltui, tad tik suspaustos lūpos į vieną liniją reiškė aiškų nepasitenkinimą tokiu gestu.
- Tai šaunu, bravo, turi pačią blogiausią, pačia bjauriausią dukrą pasaulyje, kaip tau nepasisekė, kaip tau blogai, visas pasaulis sukasi aplink tave, tavo įvaizdis svarbiausia, tavo darbas svarbiausia, tu, tu, tu! - Toliau bėrė žodžius kurie it nuodai kankins ne tik tėvą, bet po kurio laiko, nusiraminus ir ją pačią. Kad ir bjaurybė, žiežula buvo, Laura vis vien labai emocionali, todėl visi jausmai lipo per viršų, merginos didelėse akyse susikaupė ašaros, tik nežinia ar nuo pykčio ar nuo liūdesio ar nuo pykinimo. Paleistą ranką suėmė kitu delnu patrindama skaudamą vietą. Kurį laiką, kaip nekeista, tylėjo žiūrėdama į tėvą. Kažkokios mintys dūzgė skaudamoje galvoje. - Gerai, susirasiu darbą. - Trumpai, pro sukąstus dantis iškošė. |
| | | |
| | 2016-12-13, 16:04 | |
| Montis nekentė to apsimetinėjimo. Nekentė tų Kalėdinių nuotraukų, po kurių visi išsiskirstydavo kas kur, nekentė tų dizainerio papuoštų eglučių, nekentė tų pirktinių imbierinių sausainių, nekentė to, kaip visa šeima nesugebėjo funkcionuoti, kaip motina nebendravo su dukra, o dukra su motina, kaip dukra kreipdavosi į jį tik tada, kai ko nors reikėdavo, o žmona tik tada, kai ištuštėdavo banko sąskaita arba mėgstamas dizaineris išleisdavo naują drabužių kolekciją. Jis norėjo tikros šeimos, normalios, retkarčiais pasipykstančios, tačiau turinčios ryšį. O vietoje to turėjo narkomanę žmoną ir iš kelio išklydusią, į mamą kasdien vis labiau panašėjančią dukrą.
Girdėdamas žodžius, kurie skaudino labiau, nei Melody galvojo, Montis papurtė galvą ir nusuko ją nuo dukros. Negalėjo į ją net žiūrėti.
- Turi mėnesį. Susirasi darbą, sugrįši gyventi į namus. Nenoriu kad šlaistytumeis neaišku kur ir neaišku su kuo. Šiais metais iš naujo išsilaikysi egzaminus ir įstosi į universitetą. - trumpam nutilęs, Montis pagaliau teikėsi atsisukti. - Jeigu bent vienas iš šių dalykų nebus padarytas, gali užmiršti apie savo fondą, apie tuos pinigus, kuriuos turėjai gauti, kai sueis dvidešimt penkeri. - supratęs, kad tokios motyvacijos negana, Fox pridūrė. - Ir būsi išbraukta iš testamento. Visi tie milijonai... Galėsi jiem pamojuot atsisveikindama. Nori pažiūrėti ar blefuoju? Nori išbandyti mano kantrybę? - suurzgė, pasilenkdamas arčiau Mel. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-13, 16:14 | |
| Ir Laura, kurios vardas iš pradžių buvo Melody, bet pati susvaigo užsidėti Laura, norėjo gražios šeimos, bet jau senokai prarado viltį. Ne tik, kad daddy issues, bet ir mommy, tai ko gi reikia norėti iš jos? Kad gražiai elgsis ir panašiai? Vienetai sugeba eiti tikslingu keliu, bet matyt Lauros per daug silpnas charakteris jog sugebėtų visko ką pinigai suteikia, atsisakyti. Tėvo moralas, jis niekaip nesibaigė ir Fox tenorėjo užsidengti ausis, susiriesti į kamuoliuką ir klykti, kad pagaliau jis užtiltų su visais paistalais, su neįgyvendinamais reikalavimais. Net rankos drebėjo, kaip šis pokalbis ją vedė iš proto.
- Tai tu po velnių apsispręsk ko nori?! Kad aš dirbčiau ar aš mokyčiausi? Dešimt rankų neturiu, smegenys irgi tik vienos! Arba dirbsiu arba mokysiuosi, viskas. - Pasakė taip lyg tai būtų paskutinis jos žodis ir tai daugiau nebediskutuotina. - Susirasiu darbą, žiūrėsiu kaip viskas bus, gerai? Patenkintas?! - Toliau bėrė žodį po žodžio pakeltu tonu. Galiausiai Laura sunėrė rankas ant krūtinės ir atsirėmė į kėdės atlošą, nusuko galvą į durelių langą, aiškiai parodydama kad neketina daugiau šnekėti ir jos neperkalbės. |
| | | |
| | 2016-12-13, 17:41 | |
| Iš vidinės kišenės išsitraukęs cigarečių pakelį ir nedidelį sidabrinį žiebtuvėlį, Montgomeris prisidegė vieną nuodingą pagaliuką ir giliai į plaučius įtraukė dūmų. Palaimingai atsidusęs, pats savimi didžiuodamasis, kad tokį pyktį atlaikė be cigaretės, Montis ranka persibraukė per plaukus.
- Žmonės ir dirba, ir mokosi, Melody, nereikia iš to daryti tragedijos. - numojo ranka, akivaizdžiai nesuprasdamas, kodėl reikia šitaip isterikuoti. Jis pats mokėsi ir dirbo net per kelis darbus, todėl buvo įsitikinęs, kad jo dukra irgi sugebės. Papurtęs galvą, Montis gūžtelėjo pečiais.
- Taisyklės yra taisyklės. Susirandi darbą, iki egzaminų pradirbi, išsilaikai egzaminus, įstoji į universitetą ir tada dirbi puse etato, o likusį laiką mokaisi. Gal jeigu būsi pakankamai užimta, neliks laiko vaikščioti po vakarėlius ir pirkti tau per trumpų suknelių. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-12-13, 18:50 | |
| Jei nebūtų dabar tokia supykusi, užsispyrusi, tai būtų paprašiusi ir pati užsirūkyti, bet dabar nė pirštu neprisilies prie tėvo ir į jo pusę nepažiūrės, na kitaip tariant nemaži ragai išdygo. Laura savęs nelaikė kažkokia kita asmenybe, ji žinojo ką gali ir ko negali, bei puikiai suvokė, kad mokytis ir dirbti ji net nebandys, bet dabar to garsiai nesakė, kad tėvas visai nenublūstu su savo idilių kūrimu kurias Laura griauna.
- Pamatysim... - Sumurmėjo sau po nosimi vis dar žiūrėdama pro langą, velniai žino kas sukosi jos galvoje, bet gero tikrai nebuvo, čia lyg koks iššūkis, tėvas jai nori gero, o Laura tik žiūri kaip čia sulaužius taisykles, kaip čia apsisukus ir viską sugadinus. Tokie tie principai, net pati žino, kad blogai daro, bet kai jai aiškina tai iš tų principų viską daro atvirkščiai. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
