| | | Author | Message |
|---|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-04-17, 19:14 | |
| | . |
| | | |
| | 2016-11-20, 18:21 | |
| Net jei tapimas vienuole į demonės gyvenimą atnešė pakankamai nemažai pliusų, drauge su šiais į jos gyvenimą įsiveržė ir neregėta minusų banga. Nuolatinė priežiūra, bjaurūs, tik tamsiu lūpdažiu ir tinklinėmis kojinėmis pagyveninami drabužiai, ir nepatenkinti vienuolių žvilgsniai vedė tamsiaplaukę iš proto. Žinoma, ši mylėjo savo.. darbą. Dievino tai, kaip putliomis lūpomis galėdavo pralinksminti ne tik kunigus, bet ir nuliūdusias vienuoles, dievino visą tą ilgą gundymo procesą, primenanti katės ir pėlės žaidimą, tačiau dar labiau Montero dievindavo tas akimirkas, kuriomis galėdavo nusimesti erzinantį abitą ir patraukti miesto link. Niekas to nežinojo, net neįtarė, kad Eve taip dažnai palieka tą erzinantį pastatą, tačiau būtent tomis dienomis prieš demonės akis atsiverdavo visas pasaulis. Mieste nusipirkusi dar kelias papildomas tinklinių kojinių poras, nėriniuotus apatinius ir, rodos, nesibaigiančią galybę raudonų lūpdažių, mergina patraukė netoliese įsikūrusio kino teatro link.Visuomet siekdavo pasivyti naujausius žmonijos trendus, juk seno vienuolyno sienos buvo kone izoliuotos nuo viso aplinkinio pasaulio - jei ne telefone turimas internetas, Montero jau seniai būtų išprotėjusi -, o rodomi filmai prilygo kvailoms pasakoms, kuriomis patikėdavo tik naivūs, krikščionių vaikai. Taigi, pasiekusi, palyginus, nedidelį pastatą, tamsiaplaukė vienuolė nesudvejojo. Nusipirkusi bilietą į vienintelį rodomą siaubo filmą, smulki mergina greitai prasiveržė pro susiglaudusių žmonių minias ir klestelėjo ant vidurinės vietos pačioje paskutinėje eilėje. Jeigu jau patraukė į kino teatrą, o ne į kokį klubą ar barą, niekas iš paprastų žmonių negalėjo šiai sutrukdyti pasimėgauti trykštančiu krauju ir lėtais, agonijos kupinais klyksmais.
|
| | | |
| | 2016-11-20, 18:34 | |
| Kai jos ir Dominick keliai išsiskyrė, Savannah įvairiausiais būdais stengėsi užsimiršti. Žinoma, ji nebuvo iš tų, kurios žiūrėdavo paikas romantines komedijas, valgydavo šokoladinius ledus kilogramais ir po to visą tą ledų pakuotę priverkdavo. Jos būdai tvarkytis su išsiskyrimo skausmu buvo kiek kitokie. Vilkolakė pasinėrė į savo darbą autoservise, daug rečiau pasirodydavo darbe striptizo klube - ten buvo per daug laiko galvojimui. Šiaip ar taip, šokant kokiam storam azijiečiui ant kelių, stengiesi nukreipti mintis nuo jo suaugusių antakių ir apsiseilėjusios burnos, todėl mintys tiesiog per lengvai nuklysdavo ten, kur Savi nenorėdavo kad nuklystų. Viena iš kitų mėgstamų veiklų - kinas. Ryte ar vakare, dieną ar naktį, vos supratusi, kad liūdesys ir nerimas pradeda imti viršų, Savi atsirasdavo prie kino teatro durų. Ir ši diena buvo ne išimtis.
Įsitaisiusi paskutinėje eilėje, buku žvilgsniu spoksodama į ekraną Savi gurkšnojo iš nedidelės talpos buteliuko užsikąsdama saldžiais popkornais. Zagironas, kaip sakoma. Pajutusi, kad kažkas įsitaisė netoliese, instinktyviai pasuko galvą pažiūrėti ar tai ne kokia kvailų paauglių pora, kuri visą filmą laidys idiotiškas replikas ir trukdys žiūrėti. Nužvelgusi kažkokią smulkią merginą, Savi jau ketino nusisukti į ekraną, tačiau staiga ją atpažino. Pati sau sukikenusi, Savannah persėdo keliomis kėdėmis į šoną ir pakreipė popkornų dėžutę taip, kad tamsiaplaukė galėtų pasivaišinti.
- Pažadu, dėžutės dugne tikrai nerasi siurprizo. - sušnabždėjo, turėdama omeny paauglių "triuką", kai pro dėžutės dugną hormonų kamuojamas vaikinas įkiša savo penį, o nieko neįtarianti mergina siekia saujelės užkandžių ir vietoje to randa kitokio tipo skanėstą. |
| | | |
| | 2016-11-20, 19:05 | |
| Panašu, jog bėgant metams keitėsi viskas. Ne tik Raven socialinė padėtis, ne tik šios požiūris į pasaulį ar apranga, keitėsi ir šios jausmai. Dar pakankamai jauna demonė leido sau pamiršti viską, kas kadaise plėšydavo šios širdį, viską, kas priversdavo pajusti bent kažką kitokio, kažką nepažįstamo ar nemalonaus. Nežinomi dalykai visuomet buvo skausmingi, nemalonūs, tarsi demonė dar nebūtų sugebėjusi perprasti pasaulio ir ateityje laukiamų staigmenų, keliančių tik kvailas ir nereikalingas problemas. Taip, metai iš metų keitėsi viskas, išskyrus vieną. Nesikeitė problemų sprendimo būdai, bėgimas, alkoholis, galbūt net pernelyg šiurkštus seksas ar atsiribojimas nuo aplinkinio pasaulio. Visų problemos skirtingos, tačiau sprendimai - vienodi. Juk ir pati Eve savo liūdesį skandindavo alkoholyje ar moterims tarp kojų, pati bėgdavo ir slėpdavosi tamsiausiuose pasaulio kampeliuose, tad kai galinėje eilėje pastebėjo dar vieną, rodos, net kiek pažįstamą figūrą, ši nesutriko. Tiesą sakant, nė neatkreipė dėmesio iki tol, kol tylius meilės prisipažinimus ir drebantį verksmą ekrane pertraukė balsas, privertęs šios tamsią širdį stabtelėti vos kelioms milisekundėms, tuomet prilygusioms milijonams metų.
-Žinai, jei tas siurprizas būtų tavo, visai neprieštaraučiau.-Galiausiai nutraukusi žvilgsnį nuo dar vienos banalios scenos ekrane, mergina kone visu kūnu pasisuko Savanos link. Kaip niekuomet graži. Žinoma, juk taip ir turėjo nutikti. Būtent tą dieną, kai Raven nusprendė patraukti į prakeiktą kiną, ten turėjo būti ir moteris, visai nejučia sutrypusi šios tamsią širdį.-Tu viena. Kodėl?-Lėtai, tarsi kokia tingi katė pakilusi iš savo vietos, Montero žengė kelis žingsnius į šoną ir klestelėjo prie pat tamsiaplaukės. Rodos, šios buvimas šalia, jos šiluma ir girdimi širdies dūžiai neskaudino taip stipriai, kaip šios atvaizdas, įspaustas taip giliai šios galvoje. |
| | | |
| | 2016-11-20, 19:18 | |
| Savannah, susidėjusi su Dominick, savo praeityje paliko ne tik gaują, savo vilko prigimtį ir visus, kurie buvo su tuo susiję, bet ir saujelę žmonių, su kuriais santykiai buvo tiesiog ne tokie, kokie pritinka su kažkuo rimtai draugaujančiai merginai. Vienas iš žmonių, kuriuos teko įskaudinti buvo Raven. Savi puikiai prisiminė kaip bandė moterį įtikinti, kad jos gali likti draugėmis, kad gali pabandyti bendrauti be jokių įsipareigojimų, tačiau toks pasiūlymas priminė bandymą jau išspaustą pastą sukišti atgal į tūtelę. Sunku, nereikalinga ir beprasmiška. Tiek Raven, tiek Savannah puikiai žinojo, kad jų santykiai gali veikti tik tada, kai garą galima nuleisti lovoje. Arba duše. Arba ant bažnyčios grindų. Tokios moterys kaip šios dvi nebuvo sutvertos paprastoms moteriškoms draugystės prie kavos puodelio.
Nugėrusi kelis gurkšnius romo, kuris, kaip bebūtų keista, puikiai tiko prie saldintų spragintų kukurūzų, Savi išsišiepė ir gūžtelėjo pečiais. Ne kine reikėtų aiškinti kodėl ji čia viena ir kodėl širdis jei ne sudaužyta, tai bent jau stiprokai įskelta.
- Žinai, aš galėčiau pabandyti ten papą įkišti, bet atrodo kažkaip sudėtingai. - susiraukė, kilstelėjusi dėžutę ir žvilgtelėjusi į jos dugną. Pasidėjusi ją šalia savęs ant tuščios kėdės, Savi nusibraukė kasytes nuo akių ir kreivai šyptelėjo. - Filmus jau kurį laiką žiūriu viena, zuiki. - nukreipusi akis į ekraną, tarsi nenorėtų palaikyti akių kontakto, susikaupė ir išsišiepė, tarsi ši tema nebūtų jos nuliūdinusi. - Ei, o kodėl tu viena? Negi nėra kokios mergaitės, kurią pavyktų išvesti iš kelio tamsioje kino salėje? |
| | | |
| | 2016-11-20, 19:34 | |
| Raven nemėgo savo jausmų. Nemėgo to fakto, kad ji, demonė, leido sau įsimylėti, pamesti galvą dėtl kažko, kas į šią nežvelgė su tokia pačia simpatija, galbūt net nepuoselėjo tų pačių prakeiktų, širdį veriančių jausmų. Tai, matyt, ir buvo vienintelė demonės pykčio priežastis. Ji negalėjo pakęsti atstumimo, nemokėjo susitaikyti su skausmu ir neviltimi, ypač, jei šį sukeldavo ne ji pati. Žinoma, tokie dalykai nebuvo dažni, tik ne pykčio ir aistros kupiname demonės gyvenime, tačiau Savana į šios gyvenimą atnešė tuomet dar nesuprastų, nežinomų jausmų gūsį. Žinoma, viskas tiek jos santykiuose, tiek kituose reikaluose buvo paremta pykčiu, aistra, meilė buvo tik labai retas, tik kartkartėmis išvystamas reiškinys, kurį iš šios gyvenimo panaikino būtent toji daili, rodos, savo grožiu svaiginanti tamsiaplaukė.
-Išsigandai išbandymo?-Giliai įkvėpusi ir plonais pirštais suspaudusi kietą kėdės ranktūrį, mergina vos pasuko galvą šalia sėdinčios moters link. Tiek laiko vengė akių kontakto, nenorėjo, kad skausmingi prisiminimai sugadintų ilgą naktį, tačiau Savanos veidas, apšviestas vis besikeičiančių ekrano spalvų, atrodė kaip niekuomet gražus.-Apmaudu. Tiek daug linksmybių praleidi būdama viena.-Caktelėjusi liežuviu ir pakraipiusi galvą, mergina vėl nusisuko pernelyg didelio ekrano link. Visas kūnas drebėjo nuo pykčio, nuo aistros ir keistos nostalgijos, tačiau tikriausiai pirmą kartą savo gyvenime Montero buvo pasiryžusi susilaikyti. Po galais, juk net visa savo demoniška esybe trokšdama paragauti nuostabios moters kūno, negalėjo pasirodyti silpna. Galbūt tai, kas degė šios viduje ir nebuvo meilė, tačiau tas kvailas jausmas buvo daug stipresnis už visas erzinančias, nieko vertas simpatijas.-Įstojau į vienuolyną. Neturiu teisės vesti merginų iš kelio.-Atleidusi jau suraižytus ranktūrius, mergina susikėlė koją ant kojos ir užsimerkė, rodos, siekdama save įtikinti, jog viena aistros valanda tikrai nebuvo viso to verta. |
| | | |
| | 2016-11-20, 19:46 | |
| Išgirdusi apie vienuolyną, Savannah visu balsu nusikvatojo, pro nosi išpurkšdama ką tik atsigertą romą. Negalėdama sustoti, tarsi prikolą būtų skėlęs pats Maestro, Savannah rankomis užsidengė burną ir nosį, toliau prunkščiodama ir tuo pačiu valydamasi alkoholį nuo veido. Kai keli nepatenkinti kino žiūrovai atsisuko bandydami suprasti kas čia tokio juokingo, kai vargšas vaikinukas ekrane yra skeržiamas, Savannah papurtė rankas priešais save, tarsi bandytų apsiginti ir nuraminti kitus.
- Atsiprašau, atsiprašau. Tiesiog prisiminiau labai smagų anekdotą. - vėl nusijuokusi (taip jau būna, kai vėl iš naujo prisimeni kažką labai jau juokingo), Savi pasistengė susitvardyti. Staiga jos veidas surimtėjo ir ji lūpas suformavo į tobulą O formą. - Pala. Tikiuosi čia nėra vienas iš tų atvejų, kai žmogus po skyrybų supranta, kad daugiau nieko nebegali mylėti apart dievo? Nes jei taip, tai tau reikėtų rimtokos intervencijos, su plakatu ant sienos ir verkiančiais giminaičiais. - susiraukusi, Savannah ketino numesti dar kelis prikoliukus, tačiau pastebėjo kiek daug jėgų Raven reikia, kad ji sugebėtų susitvardyti. Tiesa, Nightingale nežinojo kodėl reikia tvardytis, tačiau surizikavo ir švelniai paėmė moters ranką, supinama jų pirštus tarpusavyje. Akivaizdžiai surimtėjusi ir susitvardžiusi ji kilstelėjo antakį ir švelniai paglostė jos ranką.
- Ei, viskas gerai? |
| | | |
| | 2016-11-20, 20:38 | |
| Netrukus agonijos apimtą klyksną ekrane pertraukęs Savanos juokas sutrikdė tylą. Žmonės ėmė kuždėtis, į gale sėdinčias merginas atkrypo nepasitenkinimo kupini žvilgsniai, o puiki demonės klausa pasitarnavo siekiant išgirsti kelis pykčio persmelktus keiskmus, privertusius tamsaus gymio vienuolę kreivai nusišypsoti. Iš tiesų, juk pati Montero nei kiek nenustebo išgirdusi tą skardų, nuoširdų juoką, nejučia pabėgusį pro tamsiaplaukės moters lūpas. Jei prieš kelerius metus kas nors būtų pasakęs, kad Eve savo noru stos į vienuolyną, ši būtų tik garsiai nusijuokusi. Niekuomet neslėpė savo paniekos tikėjimui ir dievui, nemėgo, o galbūt visa širdimi neapkentė ir su juo susijusių daiktų, tad ką jau bekalbėti apie nuolatinį gyvenimą vietoje, kurioje šis garbinamas kone kiekvieną rytą ir naktį?
-Mano susižavėjimas tavimi buvo paremtas aistra.. Nedėk kvailų vilčių.-Kiek pritildžiusi balsą ir kreivai pašnairavusi į jau surimtėjusią tamsiaplaukę, Raven tik ištiesė ranką ir pasičiupo šios romu pripildytą butelį. Panašu, kad Savana nepasikeitė, vis dar liko tokia pat keista ir nuostabi, kokia buvo kadaise.-Puikiai žinai, kad nemyliu dievo. Myliu vienuoles. Ir kunigus.-Šį kartą jau pati nusišypsojusi, moteris nugėrė nemažą romo gurkšnį ir tyliai atsiduso. Pastaruoju metu retai kada gerdavo, vienuolyne alkoholio vartojimas buvo griežtai uždraustas, o ši niekaip negalėjo prikalbėti kitų vienuolių nusigerti drauge.-Neliesk manęs.-Pajutusi švelnų vilkolakės prisilietimą, Eve sustingo, pirštais tik dar stipriau suspaudė ploną butelio kaklelį. Tyliai atsikvėpusi ir pastačiusi butelį netoli savo kojos, mergina atsitiesė, plonais pirštais tvirtai, galbūt net kiek per stipriai, sugriebė tvirtą vilkės žandikaulio lniją ir atsukusi šios veidą į save pirmą kartą pažvelgė tiesiai į tamsias moters akis.-Labai ilgą laiką nebuvau su normalia moterimi. Neprovokuok manęs.-Kimus Raven balsas nejučia išdavė šios viduje sukilusį jausmų uraganą. Privalėjo susilaikyti, tačiau visu kūnu, visu širdimi troško pagaliau prisiliesti prie ko nors, kas galėtų šios lūpas ištverti bent keliomis minutėmis ilgiau nei tos nekaltos, orgazmo prieš ją nepatyrusios vienuolės. |
| | | |
| | 2016-11-20, 22:11 | |
| Jeigu ko Savannah ir nemėgo, tai apsimetinėjimo. Ji nekentė apsimetinėjimo tuo, kuo nesi, apsimetinėjimo kad mėgsti tai, kas iš tiesų tau nepatinka, apsimetinėjimo kad jausmai yra nereikšmingi ir nereikalingi. Aplink ją buvo tiek daug žmonių, kurie visus savo jausmus sudėdavo į dėžę, užrakindavo, raktą išmesdavo, o dėžę paslėpdavo kažkur taip giliai širdyje, kad reikalui esant nebegalėdavo surasti. Ją tai pykdė. Nuo pat vaikystės Savi išreikšdavo savo jausmus garsiai ir užtikrintai - kai mylėdavo, tai mylėdavo ugningai, kai nekęsdavo, tai iš visos širdies, nekęsdavo visa savo esybe. Ir Raven apsimetinėjimas kad tai buvo tik aistra ją supykdė. Ji žinojo kas yra aistra ir puikiai žinojo kaip į skyrybas reaguoja aistros veikiami žmonės. Jie nesinešioja nuoskaudos šitiek metų.
- Tik aistra? Ką tu bandai apgauti? Mane ar save? - prunkštelėjusi, Savannah į burną įsimetė dar kelis popkornus ir juos sukramčiusi apsilaižė lūpas. Pasukusi galvą į Raven, moteris jau ketino vėl kažką sakyti, tačiau tamsiaplaukė buvo greitesnė. Pirma sekė paliepimas, o vėliau - grubus judesys, kai Savannos veidas atsidūrė jos gniaužtuose. Neketindama laužytis, neketindama apsimetinėti, kad nenori to, apie ką pagalvojo vos tik pamatė šią fatališką gražuolę iš savo praeities, Savi pasilenkė ir lūpomis įsisiurbė į Raven priklausančias. Neketindama taip greit atsitraukti, ji mikliai persėdo tamsiaplaukei ant kelių ir rankomis apsivijo jos kaklą, visu kūnu prisiglausdama prie demonės. |
| | | |
| | 2016-11-21, 21:19 | |
| Ir tą akimirką nebeliko vietos žodžiams, išnyko viskas. Pamažu susiliejo ryškūs, kraujo kupini vaizdai ekrane, susiliejo ir žmonės, vis dar akylai varstantys dvi gale sėdinčias merginas nepatenkintomis, savotiško liūdesio kupinomis akimis. Mažame demonės pasaulyje liko tik moteris, savomis lūpomis ir lieknu kūnu prisiglaudusi prie pat jos, moteris, suteikusi galimybę vėl pajusti, ką reiškia pernelyg stipriai besidaužanti širdis, ką reiškia aistros kupini bučiniai ir prisilietimai, kurių jokiu būdu negalimėjo palyginti su nekaltų vienuolių veiksmais.
-Šūdas..-Putlias merginos lūpas paliko tylus atodūsis, rodos, tamsiaplaukė ketino atsitraukti, tarsi viskas, kas sukilo šios viduje, nebūtų verta tamsios, nieko verto ateities. Ir vis dėlto, dar kartą giliai įkvėpusi, dar kartą pajutusi sklindančią vilkolakės kūno šilumą, demonė nesusitvardė. Vieną ranką įpainiojusi, rodos, nesibaigiančių smulkių kasyčių galybėje, o kitą priglaudusi prie merginos juosmens, Raven pagaliau susitelkė į Savaną. Šios bučiniai, dar vos prieš kelias sekundes buvę tokie nereikšmingi, netrukus tapo grubesniais, galbūt net kiek savininkiškais. Vos kelių sekundžių tikslumu apkeitusi šias vietomis, Montero atsidūrė ant grindų, tačiau bučinio nenutraukė. Nelygi žemė badė džinsais pridengtus kelius, ištiestą kaklą netrukus pradėjo nemaloniai mausti, tačiau ranka braukdama per apnuogintas moters šlaunis, jusdama šios kūną šilumą, demonė nesigailėjo.-Sugebėsi tyliai?-Vos kelioms akimirkoms atsitraukusi nuo Savanos lūpų, Raven pažvelgė tiesiai į tamsiaplaukės akis ir nusišypsojo. Galbūt visi tie prakeikti jausmai ir nebuvo to verti, tačiau demonė buvo įsitikinusi, kad to nesigailės. |
| | | |
| | 2016-11-21, 23:10 | |
| Savannah jau buvo primiršusi ką reiškia bučiuoti Raven. Buvo pamiršusi kokie savininkiški, kokie aistringi gali būti demonės bučiniai. Ji buvo pamiršusi ką reiškia pirštus įpainioti į storus glotnius jos plaukus, ką reiškia apkabinti liekną liemenį, rankomis kilti šonkauliais, glamonėti krūtis, glostyti švelnius, nuo aistros kiek raustelėjusius skruostus. Savannah buvo pamiršusi ką reiškė eiti iš proto dėl moters.
Vos Raven apkeitė jas vietomis ir atsidūrė ant žemės, Savi jau norėjo sakyti, kad viską galima padaryti ir ant kėdžių, jei tik moki sumaniai įsitaisyti, tačiau iš patirties žinojo, kad neverta bandyti demonės perkalbėti, kai ji taip tvirtai įsitikinusi tuo, ką daro. Nusišypsojusi, Savannah patogiau įsitaisė minkštoje kėdėje ir padėjo rankas ant ranktūrių, kurie jau buvo gerokai aplankstyti nuo tvirtų Raven prisilietimų. Kiek pakreipusi galvą, slaptai svajodama, kad kino teatre nebūtų taip tamsu ir ji geriau galėtų matyti kažkada taip mylėtos moters veidą, Savannah gūžtelėjo pečiais ir skėstelėjo rankomis.
- Matyt reikės išbandyti ir išsiaiškinti, nemanai?
Mirktlėjusi tamsiaplaukei, Savi plačiai nusišypsojo. Jos abi kuo puikiausiai žinojo, kad Savannah toli gražu nebuvo tyli - jei jau jai būdavo malonu, tai ji apie tai pranešdavo tiek praeiviams, tiek kaimynams. |
| | | |
| | 2016-11-22, 18:59 | |
| | Rausvoms moters lūpoms juntant savotišką Savanos kūno šilumą, su trenksmu sugrįžo visi prisiminimai, kadaise vedę smulkią tamsiaplaukę pernelyg gilios, neišvengiamos prarajos link. It žiaurus, nesuvaldomas uraganas į šios mintis vėl įsiveržė tos prarastos viltys, svajonės, pamažu aplankė ir bučiniai, rodos, nekalti prisilietimai, dar visai neseniai vertę tamsią demonės odą pašiurpti iš susižavėjimo ir malonaus, stebinančio netikėtumo. Kažkur pačiame atokiausiame merginos smegenų kamputyje dar kartą prabudo paskutiniai meilės likučiai, regis, grasindami sustiprėti sulyg kiekvienu tamsiaplaukes prisilietimu, kiekvienu bučiniu ar žvilgsniu.. Ir vis dėlto, tai, kas liepsnojo kažkur giliai Montero širdyje, meilę pralenkė visomis įmanomomis prasmėmis. Jausmas, staiga apėmęs kone kiekvieną liekno kūno ląstelę, buvo žvėriškas, laukinis, mergina kone visa savo esybe troško prie šios prisiliesti, pajusti, ką per tuos kelerius metus buvo visiškai pamiršusi. Ir Raven nedvejojo, išgirdusi ganėtinai tylius, tačiau žaismingus Nightingale žodžius, tik tyliai atsiduso ir tvirčiau suėmusi lieknas Savanos šlaunis, drėgnais bučiniais nusėjo vidinę šių pusę. Pirštų galiukus užkišusi už moters apatinių juostelės ir nusmaukusi šiuos žemyn, putliomis lūpomis demonė priglūdo prie merginos lytinių lūpų, greitai rankų judesiai prisitraukė šią artyn, juoda spalva nulakuotus nagus, rodos, visai nejučia įsmeigė į merginos šlaunis, o tuomet, kreivai nusišypsojusi ir galiausiai užmerkusi akis, pratęsė jau pradėtus bučinius ant merginos šlaunų ir lytinių organų. |
| | | |
| | 2016-11-23, 11:30 | |
| Savannah visada žinojo, kad jas su Raven sieja šis tas ypatingo, kažkoks nepaaiškinimas mistinis ryšys, kuris retai kada sieja net tuos, kurie nusprendžia susituokti ar turėti vaikų. Toks ryšys, kokį turėjo šios dvi tamsiaplaukės buvo tai, apie ką kompozitoriai kuria simfonijas, scenaristai rašo filmus, poetai eiles, o rašytojai knygas. Ir vis dėlto gyvenimas susiklostė taip, kad Savannah nuo viso to pabėgo, nes atrado kitokį ryšį, kitokią meilę. Panašiai aistringą, tačiau kitokią. Tačiau kad ir kaip gyvenimas viską sudėliojo į savas vietas, Savi negalėjo atsikratyti šiokio tokio kaltės jausmo. Šiaip ar taip, dėl jos kaltės Raven liko ant ledo. Ir Nightingale jautėsi blogai, kad mylimam žmogui sukėlė šitiek neigiamų emocijų. Tačiau dabar matydama tamsiaplaukę tarp savo kojų ji suprato, kad tam tikrų nuodėmių atleidimo net nereikia prašyti, nes kartais mylint indulgencijos yra išduodamos ilgai negalvojant ir laisva ranka.
Raven nusmaukus jos kelnaites ir ėmus bučiuoti vidinę šlaunų pusę, Savannah suvirpėjo ir užmerkė akis, pirštais spausdama kėdės ranktūrius. Nors seksas jai tikrai nebuvo svetimas, o ir oralinį darė kiekvienas, kuris netingėjo, vis dėlto tiesą sako tie, kurie aiškina apie meilės ir tikro ryšio svarbą lytiniams santykiams. Vien žiūrint į Raven Savannah jautė, kaip širdis plaka vis stipriau ir norisi demonę aršiai prisitraukti ir priversti ją klykti čia pat ant kino teatro grindų. Tarsi jausdama, kad ne ji šiame duete nusipelnė orgazmo (na, bent jau ne ji pirma), Savi nuslydo nuo kėdės ant grindų ir švelniai paguldė Raven ant nugaros. Viena ranka prilaikydama jos kaklą, kad demonė nesikeltų, o kita atsegusi jos džinsus, Savi bučiniais nusėjo visą moters papilvę, puikiai žinodama, kokia tai jautri vieta. Nusmaukusi džinsus kartu su kelnaitėmis ir numetusi į šoną, Savi įsakmiai praskėtė Raven kojas ir su šypsena veide pasilenkė. Liežuviu stimuliuodama tamsiaplaukės klitorį, ji viena ranka perbraukė per drėgnas jos lytines lūpas. Jausdama, kad vienuolė tokia susijaudinusi, kad net virpa, Savi ir toliau ją erzino, lūpomis ir liežuviu vis stipriau stimuliuodama klitorį, o pirštais braukydama per paviršių, tačiau nelydama vidun. |
| | | |
| | 2016-11-25, 21:54 | |
| Meilė, vos prieš kelerius metus taip aistringai liepsnojusi dviejų visiškai skirtingų moterų kūnuose, kainavo per daug. Ilgi kančios, pykčio bei nuo to neatsiejamos aistros metai į demonės gyvenimą atnešė tuomet dar nesuprastą, tačiau varginantį ir netgi kiek erzinantį chaosą. It kvailame romane prasidėjusiai pasakai negalėjo prilygti niekas, jokie filmai, jokios knygos ar įsimylėjelių paistomos frazės negalėjo apibūdinti to, kas dėjosi jų kūnuose, jų mintyse. Tuomet Raven dar nepažinojo meilės, nežinojo, ką reiškia neįprastas jausmas papilvėje, nesuprato, kad viena paprasta, rodos, net nesistengianti moteris gali priversti pajusti tokią neaprėpiamą, dar nepažintą jausmų gausą. Galbūt būtent dėl to judviejų išsiskyrimas ir buvo toks skaudus, galbūt būtent dėl to įaudrintų jausmų nenumalšino nei seksas, nei flirtais su kitais asmenimis. Galbūt net pati to nesuvokdama, Savana buvo vienintelė moteris leidusi Montero pajusti, ką iš tiesų reiškia visi tie jausmai, sugebėję nudažyti šios tamsų, neįtikėtinai jaukų pasaulėlį kitomis, dar nepažintomis spalvomis. Būtent dėl to judviejų santykiai neatitiko standartų, neatitiko to, kas aprašoma gražiausiose poemose ar knygose. Šia prakeikta žeme Eve vaikščiojo jau kone septynis šimtus metų, galima sakyti, kad matė absoliučiai viską, tačiau tik Savana į paviršių iškėlė pačius baisiausius, keisčiausius ir dar iki dabar nesuvoktus jausmus. Žinoma, meilė išblėso, pavirto dūmais, lėtai besileidžiančiais pavėjui, tačiau toji aistra, tas prisirišimas prie šios vis dar liko, tad tamsiaplaukės moters buvimas šalia, šios alsavimas ir pernelyg stiprūs širdies dūžiai galiausiai nuramino šios viduje siautėjusį žvėrį, regis, dar bent keleriems metams į priekį pamaitino tą bjaurią, nepageidaujamą dalelę, kuri taip akivaizdžiai troško ne tik sekso, bet ir kito žmogaus artumo, galbūt net savotiško emocinio ryšio, leidžiančio pajusti visai kitus, tačiau ne ką blogesnius potyrius nei seksas su Savana.
Ir vis dėlto, jusdama, kaip putlios moters lūpos prieš prisiliečią, kaip liekni pirštai lėtai nuslysta šios genitalijomis, Raven nesusilaikė. Putlias tamsiaplaukės lūpas paliko tyli, geismo kupina aimana, virpantys pirštai netrukus susirado Savi plaukus ir į šiuos įsipainiojo, lieknas kūnas išsiriėtė, o balti dantys nejučia sukando rusva spalva nudažytą lūpą. Raven nenorėjo išsiduoti, nenorėjo pritraukti žmonių dėmesio, tačiau vien mintis apie Savaną, tokią neįtikėtinai gražią, susitelkusią tiesiai tarp šios kojų, tiesiog vedė vienuolę iš proto, rodos, jaudino daug labiau nei mintis, kad gali būti pagauta. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
