Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Namas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2017-12-27, 14:41

First topic message reminder :

Namas - Page 3 International-style-architecture-in-home-design
Namas - Page 3 Grey-bedroom
Namas - Page 3 Modern-bedroom-scheme
Namas - Page 3 Wardrobe-organization-ideas
Namas - Page 3 Minimalist-modern-bathroom-ideas
Namas - Page 3 Matte-black-shower-design
Namas - Page 3 Eclectic-scandinavian-kitchen-floor-tiles
Namas - Page 3 Unique-scandinavian-wine-rack-design
Namas - Page 3 Modern-sofa-1
Back to top Go down

AuthorMessage
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 00:48

- Matai, Rendi, kaip kartais būna. Atneši tekilos butelį Alex, tačiau jis atitenka man. – gūžtelėjęs pečiais Dominic patraukė vyrą per dantį, dėl ko draugas vos į jį nepaleido šakutės. Vyras šiaip ne taip sugebėjo atsipalaiduoti, o ir pats Alenas po alaus bei kitų stipresnių gėrimų atrodė daugiau ar mažiau ne toks įsitempęs. Kalbėdamas su vyru apie automobilius šis netgi sugebėjo plačiau nusišypsoti, parodydamas, jog šiam tikrai tiktų dažniau šypsotis, kadangi Alenas tikrai turėjo ganėtinai gražią ir moterų širdis pavergiančią šypseną.
- Aš puikiai žinau, apie ką tu kalbi. Pernelyg gerai žinau, tačiau man keista, jog tai išgirstu tiktai dabar. Skaitosi draugas... – caktelėjęs liežuviu jis priekaištingai žvilgtelėjo į Rendį, kuris nepatogiai pasimuistė kėdėje ir nežymiai krenkštelėjo. Kartais Dominic vien žvilgsniu sugebėdavo sukelti žmonėms šiokį tokį diskomfortą. Kaip buvo galima pastebėti, jam vis dar sekėsi tai padaryti. Tiesa, jis tikrai didžiavosi Alex ir stebėdamas, kaip ši meistriškai susitvarkė su Frederic, jis suprato, jog tos pamokos tikrai nenuėjo veltui. Moteris buvo daugiau nei pasiruošusi apsiginti, todėl tai savotiškai jį nuramino. Visgi, rizikuoti jis neketino, kadangi žinojo, jog tipai iš organizacijos yra labai mokyti ir žino, ką daro. Turbūt be jokių papildomų pastangų galėtų sustabdyti Alex atakas.
Alkoholiui pradėjus eiti ratu, pokalbių temos labai greitai keitėsi. Vyrai kaip visada daugiau ar mažiau kalbėjo apie savo automobilius bei moteris. Leonardas klausinėjo Dominic, kaip greičiau ir efektyviau pakeisti tam tikras automobilio dalis bei kur jų ieškoti, jog nereiktų imti paskolos arba užstatyti namo, už ką Silvija jį tikrai įmūrytų į sieną.
- Supranti, jai hormonų audros. Ji pastoviai pikta ir pastoviai mane po namus vaikosi su keptuve. – burbtelėjęs Leonardas dailiai šyptelėjo, kai pamatė artėjant savo moterį, kuri labai greitai jį apdovanojo sprigtu į kaktą.
- Aš nebūčiau pikta ir nesivaikyčiau tavęs su keptuve, jei nedarytum nesąmonių ir girtas ir nekalbėtum apie tai, kaip nori auginti futbolo komandą. – pavarčiusi akis moteris atsisėdo šalia Leonardo, kuris uždėjo ant jos šlaunies ranką. Silvija, atvirkščiai nei Leonardas, dar negalvojo apie vaikus, nes pirmiausia jie abudu sukosi juodojoje rinkoje. Tam, jog galėtų saugiai ir ramiai auginti vaikus, jiems reikėjo nutraukti savo karjerą ir iš ten pasitraukti.
- Futbolo komandą? – perklausęs Dominic nežymiai kilstelėjo antakį. Net ir jis neturėjo planų turėti tiek vaikų, o pažvelgiant į Leonardą, neatrodė, jog jis aplamai subrendęs vaikams. Jis buvo bemaž dešimčia metų už Freudenberger jaunesnis.
- O ko ne? Bent jau namų nereikėtų tvarkyti, kadangi jie visi galėtų juos sutvarkyti už tave. – tarstelėjęs Leonardas gavo dar vieną sprigtą iš Silvijos ir nusijuokęs vos pasitrynė skaudamą kaktos sritį.
- Gerai, jog tu nenori turėti futbolo komandos. Gerai, jog aplamai nė vienas iš mūsų neturi vaikų. – tarstelėjęs Alenas žvilgtelėjo į Dominic. Jis puikiai suprato, ką draugas turėjo omenyje, todėl tiktai nežymiai linktelėjo, gurkštelėdamas savo gėrimo. Faktas, jog Freudenberger vaikų norėjo, kaip kad norėjo šeimos, tačiau pirmiausia reikėjo atsikratyti bet kokių žmonių, kurie kėsintųsi į jo šeimos gerovę.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 11:08

Rendis pasimuistęs savo kėdėje ir krenkštelėjęs gurkštelėjo viskio. - Žinant tavo pavydo protrūkius, laukiau tinkamo momento, - asakęs Rendis parodė eilę dantų, pasikasydamas kelias dienas (arba savaitę, iš tikrųjų gerai neatsiminė) neskustą barzdą. - Mano baro inventorius ir taip nuo tavęs pakankamai nukentėjęs...- pavartęs akis draugas priminė Domui visus atvejus, kada šis sulaužė jo baro kėdes, staliukus, netgi baro stalviršį. Ką jau kalbėti apie sudaužytą alkoholio kiekį ir indus...
Visi iš to fakto, kad Domas kartais virsdavo Halku, nusijuokė ir pradėjo pasakoti Alex įvairias istorijas apie Domo ir draugų nuotykius. Muštynes, rankų laužimo konkrsus, kurie baigdavosi kažkurio baldo lūžiu, girtas imtynes ir panašiai. Alex tik nusijuokė išgirdusi bei sužinojus naujus dalykus apie Dominic, kartu su draugais jį patraukdama per dantį. Savo ruožtu Jennifer buvo priversta papasakoti apie jos ir Alex nuotykius ne tik universiteto laikais, bet ir jau subrendusių moterų nuotykius, iš kurių kai kurie vertė Alex raudonuoti ir purtyti galvą, spiriant draugei į blauzdą, nes Domo draugams tikrai nereikėjo žinoti kaip ji ant dviejų rankų pasirėmusi į alaus bačką sumušė futbolo komandos rekordą. Arba kaip netyčia išdaužė kažkieno mašinos langą ir apkaltino barzdotą vyriškį, kuris priminė vikingą, tai sukeldama mušynes. Pastaroji situacija įvyko tada, kai Domas ir Alex jau buvo pradėję susitikinėti. - Jenn, primink kelintą valandą tavo skrydis? - nusijuokus moteris gurkštelėjo alkoholinio/nealkoholinio gėralo, kurio skonis tikrai priminė kreminį likerį ir padėjo Reed atsipalaoduoti. Tiesa, ne ilgam.
Vos tik kalba pasisuko apie vaikus, moteris pasijuokė iš Leo ir Silvijos, tačiau sekantys Aleno žodžiai, Alex tiesiog pribaigė. Kai šis tylėjo buvo tikrai geriau, nes kai prasižiojo, visas stalas tiesiog nuščiuvo. Kodėl Aleno žodžiai taip paveikė Alex? Nes juos užtvirtino Domo linktelėjimas. Jenn vos nepasirpingo savo gėrimu ir žvilgtelėjo į draugę lyg klausdama ar jai viskas gerai. Reed atsistojus ir menkai šyptelėjus atsiprašė nuo stalo, pasakydama, kad eina patikrinti kaip kepa desertas. Nuėjusi į virtuvę Alex abiem rankom pasirėmė į spintelių paviršių ir sunkiai atsiduso. Jos rankos pradėjo virpėti ir moteris jautė, kad vėl ima panikuoti. Trumpam užmerkus akis, šviesiaplaukė mintyse save ramino, tačiau tai visiškai nepadėjo. Alex veide atsispindėjo grynų gryniausia baimė ir iš šono galėjo pasirodyti, kad ši sužinojo, kad serga nepagydoma liga, o ne laukiasi.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 15:47

- Tavo baro inventorius nukentėjęs ne vien tiktai nuo manęs. – dirstelėjęs į Leonardą Dominic privertė jį kaltai šyptelėti bei žvilgtelėti į Rendį su veido išraiška „kaltas“. Vyras deramai neatsimena, kiek kartų dalyvavo baro muštynėse, tačiau tai tikrai buvo ne penki ir ne dešimt kartų, dėl šito Dominic buvo netgi labai užtikrintas. Kai buvo jaunas, jis buvo ganėtinai destruktyvi asmenybė, kadangi nežinojo, kaip kartais tvarkytis su visomis tomis emocijomis, kurios jį užplūsta, tarsi cunamis. Metams bėgant jis išmoko jas slopinti, o kai kurių emocijų net nejausti. Gėda ar savigrauža buvo labai svetimi jam dalykai, kadangi tokius dalykus, dirbant samdomo žudiko darbą, reikėjo pamiršti. Jis niekada nesigailėjo savo aukų ir niekada nesijautė blogai po įvykdytos užduoties.
Tas pokalbis tarp Freudenberger ir Aleno labiau turėjo būti privatus, bet kadangi draugas išgėrė tikrai nemažai ir šiam atsirišo liežuvis, nieko keisto, jog jis tai leptelėjo prie stalo. Be to, tuo jis nenorėjo pasakyti nieko blogo. Pats Dominic suprato, į kokį pavojų įstumtų tiek savo vaiką, tiek mylimą moterį. Juk organizacija, kuri jį taip „paženklino“, dar gyvavo ir ji vis dar ieškojo tų, kurie sugebėjo nuo jų pabėgti. Vyras būtų jiems pats geriausias laimikis, kadangi jis ne tik, kad labai gerai išgyveno visus eksperimentus, tačiau galėjo būti labai geras karo įrankis. Pagal juos Dominic galėjo pasitarnauti žmonijai, tiktai neaišku, kokia būtų to kaina.
- Na, visi turi savo nuomonę apie vaikus. Vieni jų nori, kiti ne. Kitiems tiesiog dar neatėjo laikas. – gūžtelėjusi pečiais Silvija pabandė nuslopinti keistą atmosferą, įsivyravusią prie stalo. Palikęs draugus toliau šnekučiuotis, kadangi Leonardas labai greitai keitė pokalbio temas, o Rendis vis dar pasakojo apie muštynes jo bare, Dominic pakilo nuo stalo bei nuėjo paskui Alex į virtuvę, apsikabindamas šios liemenį viena ranka bei padėdamas ant jos peties smakrą.
- Viskas gerai? – paklausęs vyras parodė vidurinįjį pirštą į Rendžio pusę, kai šis pradėjo švilpti per visą valgomąjį ir kelti keistus garsus, kokius dažniausia keldavo buki klasiokai kokiam nors savo draugui, kai šis bandydavo pakabinti gražiausią mokyklos merginą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 16:38

Alex džiaugėsi šiokia tokia sienos užanga nuo valgomojo, kadangi ši prislopino garsą  ir leido jai pasislėpti, kad surinktų savo mintis. Kažkodėl po tokio Aleno leptelėjimo ir Domo linktelėjimo, moteris buvo įsitikinusi, kad  Freudennerger vaikų nenorėjo. Iš vienos pusės ji tikrai galėjo suprasti kodėl. Juk Domas pats neturėjo tinkamos tėvo figūros, plius vaikystėje bei paauglystėje buvo kankinamas. Dar pridėkime jo dabartinį karjeros pasirinkimą ir gavosi puiki priežastis kodėl Domas galėtų nenorėti šeimos. Tačiau Alex jos norėjo. Ji jau dabar mylėjo tą vaiką, kuris augo jos pilve. Tačiau tą džiaugsmą užgožė alinanti baimė, kad dėl to praras Domą. Reed jį be proto mylėjo ir savo gyvenimo neįsivaizdavo be jo šalia savęs, todėl tokia netektis tikrai ją paveiktų. Ir labai stipriai.
Pajutus Domo ranką ant savo liemens, Alex prikando lūpą galvodama kaip iš šitos situacijos išsisukti. - Viskas gerai, - nežymiai linktelėjo,. Tačiau nors jos balsas ir buvo tvirtas, iš pačios kūno kalbos galėjai suprasti, kad viskas buvo blogai. Moteris stengėsi slėpti tą išgąstį ir nekentė to dalyko, kad dabar Domui nesakė tiesos. Nors tiesą sakant, nežinojo kiek ilgai galės save apgaudinėti sakydama, kad geriau pasakys tokią naujieną rytoj. - Tik atėjau deserto, - atsisukus į Domą, nusišypspjo, bet ta šypsena nepasiekė jos akių. Alex meldė, kad jos veidas nebūtų lengvai įskaitomas ir neišduotų jos baimės. Nes tikrai būtum galėjęs pamanyti, kad ši turėjo mirtį nešančių žinių. Dėl to moteris vylėsi, kad vyras neprisimins, kad jai buvo atlikti tyrimai. - Daugiau nieko netrūksta? - bandydama pakeisti temą moteris žvilgtelėjo į Domo akis, uždėdama abu delnus ant jo krūtinės. Jos net nesugebėjo prajuokinti nebrandžius garsus beleidžiantis Rendis. Tad pakštelėjus į Domo lūpų kamputį nuėjo prie orkaitės ir išėmė iš jos pyragą, kuris jau buvo iškepęs, tačiau ramiai gulėjo šiltoje orkaitėje, kadangi naujausios technologijos leido palaikyti pastovią temperatūrą. Alex ėmė pjaustyti pyragą veikdama autopilotu, - gali perduoti užpilą? - kadangi stiklinis indas stovėjo prie Domo, paprašė.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 17:03

Nesvarbu, ką Dominic turėjo ir ko neturėjo. Tai neturėjo suteikti preteksto jam nenorėti šeimos. Jei jis jos neturėjo, tai dar nereiškė, jog jos nenorėjo. Jis kaip tik svajojo sukurti normalią ir funcionuojančią šeimą, tačiau vis rasdavo kokį nors pretekstą jos nesukurti. Turbūt tuo metu vyras dar nebuvo atradęs žmogaus, su kuriuo norėtų ją kurti. Kai rado, labai greitai jo neteko ir tai smogė šiam į paširdžius. Dabar, kai buvo su Alex, Freudenberger taip pat bijojo pagalvoti apie šeimą, kadangi galvojo, kad tokios mintys atneš kažką blogo. O ir atnešė – Alenas tikrai atėjo su ne pačiomis geriausiomis naujienomis.
Kažkas nebuvo visai gerai. Tyloje stebėdamas moterį Dominic vos primerkė akis. Stebėdamas, kaip ši nueina bei ištraukia pyragą jis taip pat tyloje padavė užpilą, nenuleisdamas akių nuo Alex. Jis per ilgai dirbo samdomo žudiko darbą, jog tuo paču netaptų ir geru psichologu. Nuo jo buvo galima nuslėpti tam tikrus dalykus, tik jeigu labai smarkiai pasistengtum. Kad ir kiek moteris stengėsi, kažkokio keisto nerimo jai nepavyko nuslėpti.
- Tikrai viskas gerai? Tu man taip ir nepapasakojai, ką tau sakė ligoninėje. Juk buvai pasidaryti tyrimų, tiesa? – atsirėmęs į virtuvinę spintelę šonu Freudenberger susinėrė rankas ant krūtinės, neatitraukdamas žvilgsnio nuo Alex. Tokia jo povyza tikrai nieko gero nežadėjo, tuo labiau moteriai.
- Ant stalo maisto tiek, jog nuo jo galėtų pavalgyti senelių namai. O senelių namai tikrai talpina daug asmenų. – gūžtelėjęs pečiais Dominic dirstelėjo į valgomąjį, kur visi lyg niekur nieko toliau šnekučiavosi. Alenas netgi išėjo parūkyti kartu su Leonardu, kas rodė, jog galbūt šiandien tas vyras susiras daugiau, nei vieną draugą.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 19:34

Kadangi Alex ir Domas niekuomet nekalbėjo apie šeimą, moteris dėl to negalėjo žinoti ar jis jos norėjo. Be to, jis turėjo priklausomybę samdomo žudiko darbui, kuria, galbūt, niekada negalės atsikratyti. Galbūt vyrui tiko toks gyvenimas ir šiam užteko Alex kompanijos. Realiai, jie net nekalbėjo apie vestuves ir ką apskritai Freudenberger apie santuoką manė. Lygiai taip pat ir pats Domas nežinojo, apie kokias vestuves svajojo Reed. Bet faktas, kad ji jų norėjo. Jai nerūpėjo tas popieriukas, tačiau ji norėjo pačios mini ceremonijos su visais artimiausiais žmonėmis šalia, kurie būtų jų meilės liudininkai. Ji norėjo, kad jos vaikai gimtų santuokinėje šeimoje ir perimtų tėvo pavardę.
Išgirdusi klausimą, kurio bijojo, Alex nepakeldama akių ir apsimesdama, kad pyrago sutepimas buvo pats sunkiausias bei susikaupimo reikalaujantis darbas, gražiai jį tepė. Moteris nenorėjo meluoti, ją apskritai graužė iš vidaus tas faktas, kad ji dar nesugebėjo pasakyti Domui, jog jos pilve tūno jo būsimas sūnus arba duktė. - Buvau. Nieko mirtino, blogumui paskyrė žoleles, po kelių dienų išvis turėtų nebepykinti, - pasakius visišką teisybę, bet sugebėjus apeiti esmę, dėl ko apskritai jai buvo bloga, Alex pakėlė akis į Domą, kuris ją skeptiškai stebėjo ir menkai šyptelėjo. Staiga nustojusi tepti pyragą, moteris padėjo mentelę į šalį ir nenuleisdama akių nuo Domo, prikando lūpą. - Ar tikrai pritari Aleno žodžiams, kad visa laimė, jog nei vienas iš mūsų neturime vaikų? - jos tonas nė trupučio nesuvirpėjo, tačiau iš akių baimė niekur nedingo. Tik, aišku, buvo sunku pasakyti dėl ko Alex apskritai nerimavo.
- Gerai, tuomet kekso nenešiu, jis liks tau, - nusišypsojus moteris paliko keksą šiltoje orkaitėje ir toliau tepė pyragą. Jai reikėjo kažkuo užsiimti, kad vyras nepastebėtų kaip virpa jos rankos ir kad ji apskritai vos laikosi nepravirkusi. Hormonai was a bitch, o ši diena buvo tikrų tikriausias rojus jiems siausti, kadangi buvo pilna įtampos ir naujos informacijos, kuri galėjo suskaldyti tai, ką jųdviejų pora buvo sukūrę.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 20:14

Dominic nepatiko idėja, pavadinimu „vestuvės“. Tai buvo tik dar vienas būdas į dviejų žmonių gyvenimą įvesti biurokratiją ir kitus šalies valdymo organus. Jei du žmonės gyveno pakankamai ilgai gyveno kartu be santuokos ir jiems viskas buvo gerai, tai kodėl jiems po kelių ar keliolikos metų reikėtų susituokti? Ar meilei įrodyti tikrai yra reikalingas popieriaus lapas, kuriame parašyta, kad moteris pasiima vyro pavardę? Vyras buvo kiek kitokios nuomonės, tačiau jis žinojo moteris it nuluptas. Net tos, kurios sakė, kad joms nereikia vestuvių ir jų nenori, tos buvo labiausia užsidegusios ištekėti. Kiekviena moteris, net ir ta pati Alex, galvojo, jog vestuvės reiškė saugumą. Ji bus apsaugota skyrybų atveju, kas iš dalies buvo tiesa. Vestuvės visiems kažkodėl asocijavosi su saugumu bei tam tikru įsipareigojimu kitai pusei. Dominic vienaip ar kitaip buvo įsipareigojęs Reed, tačiau jei ji pasakytų, jog nori susituokti, šiam neliktų nieko kito, kaip tik ją vesti, nors jis vis dar nesuprato to esmės. Jie gyvena kartu, jie surado namą, kuriame galimai praleis visą savo gyvenimą. Jie neplanuoja turėti vaikų, tačiau kažkuriuo momentu jie atsiras ir tada vyras tuo labiau negalvos jos palikti. Tačiau, žinoma, to buvo per mažai.
- Na, jeigu nieko rimto, vadinasi neverta nerimauti. Svarbu, jog viskas greitai praeis. – nežymiai atsidusęs vyras vos kilstelėjo lūpų kamputį. Jis net neįsivaizdavo, kas jo iš tikrųjų laukia. Kitas klausimas kiek išmušė Dominic iš vėžių, todėl šis nežymiai suraukė antakius, pasikasydamas pakaušį.
- Ne visiškai. Vaikams reikia saugios aplinkos, kurios šiuo metu negaliu jiems suteikti. Tai nereiškia, jog aš nenorėčiau vaikų. O ką? – paklausęs Freudenberger gurkštelėjo savo gėrimo (kadangi buvo atėjęs su taure kokteilio) bei žvilgtelėjo į moterį. Kažkas jam sakė, jog Alex tau klausia ne be reikalo, tačiau jis net nepagalvojo, jog ši galėtų būti nėščia.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 20:57

Galbūt iš dalies vestuvės ir vertė jaustis saugiau, tačiau Alex jų norėjo tam, kad turėtų šeimą. Jai nepatiko "sugyventinių" statusas, kur vaikai buvo vadinamieji "pamestinukai". Ne, moteris norėjo visų socialinių garantijų, kurias užtikrino santuoka. Ne tik savo, bet ir atžalų gerovei. Ji norėjo prie visų prisiekti meilę vyrui, su kuriuo nusprendė likti visą gyvenimą. Ji norėjo žiedų apsikeitimo, kad visi matytų, jog ji užimta lygiai taip pat, kaip norėjo, kad visos moterys matytų, kad jos vyras yra JOS ir niekeno kito. Ne, Alex nereikėjo bažnyčios ir jeigu tuoktųsi, tuoktųsi tikrai ne joje, o kur nors gamtoje, kur ją su mylimuoju sutuoktų artimas draugas, gavęs leidimą iš visagalio interneto. Reed norėjo to mažos jaukios šventės, kurią galėtų amžiams įamžinti fotoaparatu. Ji norėjo, kad jos vaikai matytų, kokie laimingi jų tėvai buvo ir ką reiškė mylėti.
- Mhm, - linktelėjus moteris sugebėjo šyptelėti. Alex už savo vaidybą galėjo pelnyti Oskarą. Pabaigusi tepti pyragą, moteris patalpino nešvarų indą į indaplovę kartu prie kitų. Visa laimė, kad jiedu instaliavo erdvią indų plovimo mašiną, kitaip moteris rytoj visus svečius prakeiktų. Domo atsakymas buvo ganėtinai dvipusis, tačiau iš to ėjo suprasti, kad jis nebuvo taip griežtai nusistatęs prieš šeimą kaip Alenas. Nerasdama žodžių, kurie tiesiog strigo moters gerklėje, Alex giliau įkvėpė. Dabar arba niekada. Nieko nesakydama, Reed nuėjo prie virtuvės stalo, ant kurio buvo palikta Jenn rankinė, o prie jos juoda papkė. Moteris tą papkę paėmė ir be žodžių ištiesė Domui. Toje papkėje buvo išdidinta ultragarso nuotrauka, kurioje matėsi užsimezgęs vaisius, o apatiniame kairiajame kampe, buvo prirašytas Alex vardas ir pavardė, kuris leido suprasti, kad tai buvo jos ultragarso tyrimo nuotrauka.
Moters akys buvo ašarotos, tačiau nei viena ašara neišriedėjo. Ji giliai kvėpavo, stengdamasi nuraminti savo besidaužančią širdį ir įtraukus rankas į savo ilgas raudonos suknelės rankoves, save apsikabino per pilvą, stebėdama vyro reakciją. Dabar buvo tas momentas, kada ji sužinos, ar šita šventė pavirs didesne švente ar virs paskutine jų drauge minėta proga.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 21:15

Dominic nebuvo tikintis asmuo. Niekada nebuvo, nes jei būtų, tai tikrai nesuprastų, už ką taip nusikalto, kad jam teko iškentėti tokius siaubingus dalykus. Turbūt daug keiktų visagalį, nei kad jam melstųsi, tačiau jis aplamai netikėjo tokiu dalyku, todėl dėl to jaudintis labai nereikėjo. Vis dėlto, jei šiam pasakytų, jog turi vesti moterį bažnyčioje, pirmiausia įsitikintų, jog jo antroji pusė tikrai to nori ir tik po to žengtų į tą pastatą. Jis žinojo vieną dalyką – jei jo mylima moteris kada nors gyvenime norės vestuvių, tai jis jai jas suteiks. Nesvarbu, jog jos vyrui nieko nereiškia. Jei jos labai daug reiškia jo mylimai moteriai – šiuo atveju tai buvo Alex – vadinasi jis turėjo padaryti viską kaip priklauso. Nupirkti sužadėtuvių žiedą, priklaupti ant vieno kelio ir paprašyti jos rankos. Tiesa, apie tokius dalykus jis dar negalvojo, kadangi jie aplamai apie vestuves nekalbėjo, tačiau jei būtų tokia kalba, tai Dominic nebijotų žengti žingsnio. Jei Alex tai buvo svarbu ir būtina, vadinasi jis tai padarys.
Tai, jog Reed buvo neįprastai nekalbi, šiek tiek glumino vyrą. Jis buvo pratęs prie jos nesutramdomo čiauškėjimo. Be to, ji turėjo šįvakar atrodyti daug laimingesnė, negu kad atrodė dabar. Ji net nelakstė iš vieno kampo į kitą su fotoaparatu rankose, darydama keistai juokingas visų nuotraukas, ko Dominic daugiau ar mažiau tikėjosi, kai ji pasakė, jog jie visi turės pasidaryti nuotraukų. Stebėdamas kaip moteris įteikia šiam juodą įmautę popieriams dėti, jis vos suraukė antakius.
- Kas čia? – perklausęs Alex jis padėjo taurę ant stalo, atidarydamas įmautę bei traukdamas popierius vieną po kito. Tiesa, pirmiau jis ištraukė ultragarso nuotrauką, tačiau į ją per daug neatkreipęs dėmesio (nes jis žioplas ir niekada tokio dalyko nematė) ėmė vienas po kito skaityti gydytojo parašytas keverzones. Supratęs, kas ten parašyta, jis dar labiau suraukė antakius, pasiimdamas nuotrauką dar kartą ir įsispoksodamas į tą mažą tašką, kuris turėjo būti jo vaikas. Kai informacija pagaliau pasiekė jo smegenis, jis atsitiesė, pažvelgdamas į Alex.
- Tu nejuokauji, tiesa? – pasitikslinęs, nors tai skambėjo daugiau ar mažiau juokingai, vyras vėl įsispoksojo į tą mažą tašką ir suspaudė lūpas. Tai turėjo būti jo postūmis. Viskas nuo šiandien turėjo keistis. Jei ne dėl jo ar dėl Alex gerovės, tai dėl šito pipiro. Buvo keista jausti tiek daug emocijų vienu metu. Giliai atsidusęs, suvaldydamas savo veidą nuo emocijų antplūdžio, jis pasisuko į moterį ir nieko nesakydamas tiesiog pasiėmė ją į glėbį, stipriai suspausdamas abiejomis rankomis ir paslėpdamas savo veidą jos kaklo linkyje.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 21:47

Kada Domas perklausė, kas buvo toje papkėje, Alex norėjo jam atsakyti, bet tiesiog negalėjo. Rodėsi, kad ši prarado kalbos dovaną, gerklės vožtuvai užsivėrė ir neleido jai pratarti nei žodžio. Reed tik papurtė galvą, parodydama, kad negali to šiuo metu pasakyti garsiai. Ji buvo tokia įsitempusi, tokia išsigandusi, kad net nesureagavo kaip Rendis su Jenn pradėjo garsiai dainuoti dainelę, kad šie du su Domu išgirstų: "Domas ir Alex sėdi medyje ir bučiuojasi. Pirmiausiai ateina meilė, tada santuoka, tada kūdikėlis lovytėje, čiunkuodamas savo nykštį ir šokdamas hula hula šokį". Pasinaudojusi proga, kai Domas atidžiai bandė suprasti, kas parašyta dokumentuose, Alex suknelės rankove nusivalė pabėgusią vieną ašarą. Jos emocijos buvo įvairios- ji kartu ir buvo be proto laiminga, kad augino savo pilve jos ir vyro vaisių, tačiau kartu labai pergyveno iš to, kaip jis sureaguos.
- Ar panašu, kad juokaučiau? - prabilus po ilgo tylos tarpo nesugebėjo panaikinti virpulio, kurį buvo galima išgirsti jos balso tone. Dabar jau nesugebėjo išlaikyti ir dar poros ašarų, kurios nuriedėjo jos skruostais. Stebėdama vyro emocijų kovą viduje (Alex išmoko iš Domo akių skaityti emocijas, nors jo veidas ir buvo ganėtinai ramus) buvo pasiruošusi pačiam tragiškiausiam variantui. Tačiau sulaukus jo tvirto apsikabinimo, Alex akimirkai sustingo. Nejau tai reiškė, ką ji galvojo, kad reiškė? Ganėtinai nedrąsiai apsivijusi jo liemenį rankomis, Reed užmerkė akis leisdama savo emocijoms tyliai prasiveržti ašarų pavidalu. - Ar tai reiškia, kad esi laimingas? - norėdama išgirsti žodinį patvirtinimą, paklausė, tačiau nepaleido Domo lyg vyras būtų vienintelis, kas galėtų ją šiuo metu išlaikyti ant kojų.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 22:00

Rendžio ir Jenn muzikinė karaokė liko labai toli, kol vyras nagrinėjo dokumentus ir gydytojo prierašus. Tiksliau, gydytojos, nes Jenn buvo tikrai net tik kad gera gydytoja, tačiau ir labai gera aktorė. Viso vakaro metu jis net neatkreipė dėmesio į tai, kad dvi moterys kažką slėptų ar pasislėpusios šnekučiuotųsi. Galbūt Dominic buvo pernelyg įsigilinęs į tą faktą, kad jį gali susekti organizacija ir kad čia reikia išlaikyti Alex saugią. Dabar jam reikės išsaugoti ne tik ją, tačiau ir tą mažą pipirą, augantį jos viduje. Vyras nežinojo kaip greitai buvo galima prisirišti prie dar negimusio vaiko, tačiau jis jau įsivaizdavo, kaip žaidžia su paaugusiu sūnumi arba dukra futbolą ir kaip užsikėlęs ją arba jį ant pečių, laksto po vidinį kiemą, kol Kebabas juos vaikosi.
Laikydamas moterį savo glėbyje jis nežymiai atkėlė ją nuo žemės, suspausdamas ją glėbyje tik dar labiau ir giliai atsidusdamas. Dominic nežinojo ar jis laimingas, ar labiau išsigandęs, tačiau jis žinojo, kad tas vaikas gims. Jis nežinojo kur ir nežinojo kaip, vyras apskritai nežinojo ar galės būti su Alex tuo metu, kai tas pipiras gims, kadangi galbūt bus miręs arba uždarytas eksperimentams, kadangi organizacija nebuvo pasiruošusi Freudenberger ar tuo labiau Aleno taip greitai paleisti. Vienintelis dalykas, kurį vyras žinojo – jis gims.
- Aš nežinau ar galiu džiaugtis, kai žinau, kokia grėsmė per mane tau kyla, tačiau galiu pasakyti vieną gana aiškų dalyką. Tas vaikas gims. – sumurmėjęs į Alex kaklą ir šiaip ne taip nuleido ją ant žemės, jausdamas kaip jo rankos virpa, kai šis atleido savo gniaužtus nuo moters.
- Ar dar kas nors be gydytojo žino? – paklausęs Dominic kiek tyliau pasiteiravo, dirstelėdamas į draugus, kurie nieko neįtardami toliau linksmai sau vakarojo. Jie net neįtarė, jog Freudenberger nuo šiandien gali būti vadinamas tėvu.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 22:33

Kada Domas atkėlė ją nuo žemės, ji apsivijo jo kaklą rankomis, o liemenį kojomis, kiek leido suknelė. Visa laimė, kad ši buvo iš ilgesnių trumpų suknelių, kitaip iš šono tikrai matytųsi daugiau nei jie abu norėjo. Išgirdusi vyro žodžius, moteris lengviau atsiduso pirmą kartą per šį vakarą nuoširdžiai nusišypsodama. Nusivaliusi ašaras, kurios pagaliau nustojo kristi skruostais žemyn ir šlapinti Domo marškinėlius, Alex vos atlošė galvą atgal, įsisiurbdama Domui į lūpas, taip pasidalindama savo juntamu džiaugsmu. Jų bendru džiaugsmu. Jie turės vaiką. Sūnų arba dukterį. Jie bus šeima. Nežinia ar tai buvo įmanoma, bet moteris, rodėsi, kad Domą pamilo dar labiau, nes šis padėjo jai sukurti naują gyvybę, kuri buvo susieta su jais visam laikui kol šie kvėpuos ir vaikščios žemės paviršiumi.
Atsistojusi ant žemės, šviesiaplaukė patraukė suknelę žemyn, suimdama Domo rankas savosiomis, kurios taipogi vis dar virpėjo. - Nesvarbu kokia grėsmė, mes su ja susitvarkysime. Kartu. Kaip...šeima, - giliau įkvėpus ir sutramdžius tas nelemtas emocijas, kurios buvo padvigubėjusios dėl to pipiro, augančio jos pilve. Šeima. Alex vis dar negalėjo patikėti, kad pagaliau jos svajonė išsipildė. - Todėl tu gali džiaugtis...ir privalai džiaugtis, nes negaliu garantuoti, koks laimingas būsi, kai aš netilpsiu pro duris...- nutęsus Reed kiek praskaidrino atmosferą, kuri ir taip per ilgai buvo įtempta. Tiesa buvo ta, kad pati Alex be proto nerimavo, kadangi Domo praeities vaiduokliai kėlė riziką ne tik jam, tačiau ir jai. Ką jau kalbėti apie vaiką. Ji dabar turėjo jaudintis dėl dviejų brangiausių žmonių jos gyvenime.
- Jenn ir aš vienintelės, kurios žino, - patikindama vyrą, nepaleido jo rankų, - kadangi iš pradžių galvojau, kad tai gali būti augliukas, tyrimus darėm privačiai, be jokios dokumentacijos, - paaiškinus nežymiai šyptelėjo ir vis dar nepaleisdama jo rankų, vieną vyro delną uždėjo sau ant pilvo, savo ranką laikydama ant viršaus. - Mes būsim šeima...- dar kartą garsiai ištarus tą teiginį, Alex nusišypsojo. Visa našta, kad vyras ją paliks ir nenorės to vaiko, staigiai dingo ir moteris galėjo lengviau kvėpuoti.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-10, 22:54

Viskas buvo kas sudėtingiau, nei Alex manė. Tie žmonės nepasiduoda. Jie siųs pas Dominic žmones tol, kol jis galiausia pasiduos. Jie darys viską, kad jis jaustųsi galutinai palaužtas ir neturintis jokio kito kelio. Tai reiškė, jog jiems tikrai nebus gaila nužudyti Alex. Jie tą padarytų net nesumirksėję. O galbūt jie palauktų, kol moteris pagimdys vaiką ir jį atimtų, priversdama moterį nekęsti Freudenberger ir kai šis bus toks palūžęs, kad nebenorės gyventi, jie jį vėl pasiims. Vaiką, tokiu atveju, vis tiek pasiliktų sau, kadangi kūdikiai buvo geriausias individas eksperimentams. Galbūt, tik galbūt jis būtų perėmęs Dominic genų bei atlaikytų visus tuos žiaurus dalykus, kuriuos jie su juo darytų. Jeigu neatlaikytų – ne bėda, jie tam turėtų vyrą. Vienu ar kitu atveju jiems tikrai nereikėtų per daug sukti dėl to galvos. Viskas buvo taip sudėtinga, kad Dominic nebežinojo, kaip jis apsaugos Alex ir tai labiausia jį gąsdino, kadangi dabar jai apsaugos reikėjo kaip niekad. Kad ir kaip jis būtų įsitikinęs, jog ji galinti apsiginti pati, tie tipai buvo keliais kartais už ją stipresni ir vikresni, kadangi buvo pripumpuoti velnias žino ko. Tai buvo tarsi specialus organizacijos paruoštas žudymo būrys, kuris susidorodavo su bet kokio plauko užduotimis. Dominic po visų bandymų turėjo papulti būtent ten, kaip ir Alenas. Žinoma, taip nenutiko, kadangi jie sugebėjo per maištą pabėgti. Tąkart mirė labai daug žmonių. Daugiau nekaltų, negu kaltų.
- Tu nesupranti. Tai daug sudėtingiau. Alenas dėl to bėga iš šalies. Net ir tokiu atveju aš negaliu būti garantuotas, jog jo nesuseks. Tie, kas mus persekioja, žino, ko nori. Ir jie nepasiduos, kol to negaus. Tai gali būti pernelyg pavojinga tau. Ypatingai dabar. Negaliu rizikuoti tavo saugumu... – sunkiai atsidusęs Dominic užsimerkė, jausdamas lyg didžiausia pasaulio našta užgulė jo pečius. Jis nenorėjo, tačiau galimai jam teks palikti Alex nežinia kuriam laikui. Galbūt jų „medžioklė“ truks kelis mėnesius, o galbūt kelis metus, tačiau tik atsitraukdamas nuo moters jis galėjo jai parūpinti saugumą. Tokiu atveju jie galimai jos nelies ir seks tiktai paskui Freudenberger.
- Gerai. Kol kas niekas kitas negali apie tai žinoti. – tarstelėjęs vyras dirstelėjo į prie stalo sėdintį Aleną. Jis žinojo, kokią nuomonę jis turėjo. Jis bet kokia kaina norėjo, jog Dominic liktų toks pats gyvas, kaip kad ir jis, tačiau suvokė, kad jam gali trukdyti Alex. Ji „maišė“ jam šaltai mąstyti ir tiesiog susirinkti daiktus bei taip pat dingti iš šalies. Jei sužinotų, kad ši dar laukiasi, Alenas išvis nepritartų jokiai Dominic idėjai likti čia. Jis geriau nei niekas kitas žinojo, koks pavojus yra likti toje pačioje vietoje, kai tave galimai medžioja organizacija. Šansai, kad tavęs nesuras ir neišmėsinės kaip žiurkės, buvo nuliniai.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-11, 10:40

Alex bėgiojo po Dominic veidą, besiklausydama jo žodžių. Jai jau buvo pasakota apie tą organizaciją, kadangi jos tėvas buvo jos dalis ir norėjo, kad dukra prie jo prisijungtų. Ta organizacija turėjo nesveiką potraukį sukurti mišrią galingą armiją, kuri galėtų nudėti ne tik demonus, bet ir angelus. Visi it išprotėję ruošėsi karui, kuris jau ir taip vyko nežinia kiek šimtmečių. Organizacija norėjo valdyti stipriąsias šalis ir jiems visiškai nerūpėjo ką reikėjo patraukti iš kelio, kadangi jie turėjo stiprius rėmėjus ir neišsenkančius išteklius. Alex suprato, kodėl Domas baiminosi, ji pati be proto bijojo. Jeigu ta organizacija iš tiesų taip gąsdino Freudenberger, vadinasi jis bijojo ne be reikalo. Juk vyras apskritai buvo bene drąsiausias jos žinomas žmogus...Sunkiai atsidusus moteris suspaudė lūpas. Kodėl ji galvojo, kad po Rodriguez jos ir Domo gyvenimas sugrįš į normalias vėžes?
- Domai, aš žinau ką tu dabar galvoji, kad sekimas Aleno pavyzdžiu bus saugiausias variantas man, - nenuleisdama nuo jo žvilgsnio kalbėjo, - tačiau turi suprasti, kad nors abu patyrėte tą patį, esate visiškai skirtigi ir tu negali bėgti. Tu turi šeimą, kuriai tavęs reikia. Negi man tikrai reikia priminti, kad drauge esame stipresni? - visiškai rimtu tonu Alex logiškai aiškino situaciją. Alenas buvo vienas, jis galėjo rinktis amžino bėgimo gyvenimo būdą. - Tai organizacijai dirbo mano tėvas, negi manai, kad jie nežino, kad aš egzistuoju ir esu su tavimi? Jeigu tu būsi kitoje pasaulio dalyje, jie tikrai pasistengs, kad grįžtum ten, kur jiems patogiau, - toliau kalbėdama uždėjo delną ant jo skruosto, - neketinu slapstytis ir bėgti. Tokio gyvenimo nenoriu nei mums nei mūsų vaikui, todėl jeigu tu nori susikrauti daiktus ir palikti Sietlą bei persikraustyti kažkur kitur, mes vyksim kartu, - tvirtai pasakius parodė, jog šiuo atveju moteris tikrai neketino persigalvoti. Ji neketino kažkokiems asilams diktuoti jos gyvenimo, kai žinojo, kad dėl savo šeimos padarys viską ir kad jiedu su Domu turi kur kas didesnį šansą, jeigu bus kartu, o ne atskirai. Gi buvo naivu tikėtis, kad norėdami Domą susigrąžinti, jie paliks ją ramybėje. Kartais vyrams tam ir reikėjo moterų, kad paaiškintų kėblią situaciją paprastai. Šiuo atveju moteris vadovavosi patirtimi ir logika ir jos žodžiai tikrai buvo teisingi, Domas nebuvo kvailas, turėjo tai suprasti.
Alex tik linktelėjo. Jeigu Domas nenorėjo sakyti net ir savo draugams, turbūt tikrai ne be reikalo. - O dabar gal galima apie pasaulio pabaigą galvoti rytoj, o ne per Kalėdas ir mano gimtadienį? Ir bent trumpam džiaugtis tuo faktu, kad laukiamės atžalos? - nežymiai šyptelėjus moteris paprašė. Alex reikėjo žinoti, kad Domas buvo laimingas, iš tiesų laimingas, ir nematė to vaiko kaip objekto, kurį reikėjo tik apsaugoti.
- Eii, balandėliai, ar nežinot, kad labai nemandagu palikti savo pačių vakarėlį??- įėjęs į virtuvę Rendis priėjo prie šaldytuvo ir išsitraukė alaus, jį atsidarydamas ir atsigerdamas milžinišką gurkšnį. Kai Domas ir Alex į jį įsispoksojo, vyras sustingo vietoje, - Kas ? - lyg nesuprasdamas kame reikalas paklausė. Alex galvoje netilpo kiek visokių gėrimų tas žmogus spėjo sumaišyti ir neatrodė girtas. O Jennifer lūpų dažų žymė nat šio skruosto tik pavertė situaciją komiška.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-11, 13:42

Jis nebijojo dėl savęs, tikrai ne. Vyras labiau baiminosi dėl Alex bei kitų savo pažįstamų saugumo. Juk organizacija ieškojo būtent Dominic, todėl jie galėjo manipuliuoti artimiausiais jam žmonėmis ir tai nereiškė vien tiktai moters. Tai galėjo būti jo geri draugai arba artimi darbo bičiuliai. Šiuo atveju niekas negalėjo būti saugus šalia jo ir tai labiausia jį gąsdino. Juk jis visada apsaugodavo savo draugus bei pažįstamus. Freudenberger visi pažinojo kaip asmenį, į kurį galima kreiptis, norint gauti apsaugą. Šiuo atveju jis negalėjo apsaugoti visų, nes pats buvo grėsmės šaltinis, o jis tikrai nebuvo prie to pratęs.
- Saugiausias variantas būtų, jei apskritai neegzistuočiau, tačiau to padaryti nelabai galiu. - gūžtelėjęs pečiais Dominic pasistengė pajuokauti, tačiau juodas humoras situacijai tikrai netiko. Bent jau ne tokiai. Turbūt dar vienas pajuokavimas apie tai, jog geriau jis būtų penkios pėdos po žeme ir Alex pultų į isteriją, o to tikrai nereikėjo. Dabar vyrui reikėjo galvoti ne vien tiktai apie ją, tačiau ir apie vaiką, o tas pipiras jautė kiekvieną motinos baimės krislelį. Jai nebuvo galima jaudintis, kadangi trys pirmi mėnesiai būna patys pavojingiausi.
- Aš ir pats nenoriu kraustytis kur nors kitur ar ieškoti laikinų namų, tačiau būti čia ir laukti, kol jie pasirodys prie durų slenksčio irgi neprotinga. - tarstelėjęs Freudenberger atsiduso, nežymiai prisimerkdamas, kai Alex priglaudė delną prie jo skruosto. Pasakyti apie vaiką jis visada suspės, tačiau nenorėjo tokios žinios sakyti šalia Aleno. Jis kaip visada leptelėtų kažką, kas nepatiktų Alex, o Dominic nenorėjo, jog jie susipyktų. Alenas buvo vienas artimesnių vyro draugų, juk jie vienas kitą pažinojo nuo vaikystės, kadangi abudu buvo organizacijoje. Dėl to, kad ir koks Alenas bebūtų, jis vis tiek buvo vyro draugas.
- Neburbėk ir gerk savo alų, nes aš tuoj ateisiu tau padėti gerti tekilą. - kilstelėjęs antakius Dominic pasisuko į Rendį ir prunkštelėjo, išvydęs jo kiek pasimetusią fizionomiją.
- Tu tik pasižiūrėk į jį. Kokia moteris apsiimtų auklėti tokio vaiko? - paerzinęs draugą, kadangi žinojo, kaip jam nepatinka būti vadinam vaiku, Freudenberger pasisuko į moterį, pakštelėdamas šiai į kaktą ir kiek stipriau priglausdamas prie savęs, taip tarsi parodydamas, jog džiaugiasi tuo mažu pipiru, kuris augo jos viduje.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-11, 19:43

Alex susilaikė netrinktelėjusi vyrui per pakaušį, kai šis pasakė "geriausią" variantą. Prisiekiu, moteris kartais norėdavo mokėti skaityti bei perduoti mintis, kad galėtų Domui parodyti koks jis mylimas ir reikalingas visiems buvo. Tuomet gal šiam suveiktų filtras ir pačios smegenys nesugalvotų sakyti tokių nesąmonių. - Net nekalbėk taip, Domai, - rimtu balso tonu atsakius Alex suspaudė lūpas. Vien girdint tokius žodžius jos kūnu perbėgo nemalonūs šiurpuliukai. Jeigu Freudenberger neegzistuotų, moteris niekuomet nebūtų patyrusi tokios meilės, laimės ir visaverčio džiaugsmo, kuris dabar augo jos gimdoje. - Tai nėra tavo kaltė, kad jie tave persekioja. Tai jų kaltė, kad jie apskritai imasi tokių dalykų, nepaisydami, kas stovi jų kelyje, - atsidusus Alex pamasažavo savo smilkinius. Nuo tokios įtampos jai ėmė skaudėti galvą. Moteriai reikėjo (ne)alkoholinio Jenn likerio nervams nuraminti. Būtų idealiausia, jeigu turėtų du organizmus ir galėtų vartoti tikrą spiritinį alkoholį.
- Visuomet laikinai galima kažkur išvykti. Kol viskas bent minimaliai aprims ir sugalvosime kaip iš viso šito išsikapstyti, - susimąsčiusi moteris žvelgė į Domą, - juk ne išeitis bėgti. Ir tuo labiau dabar, - dirstelėjus į savo vis dar plokščią pilvą atsiduso. Ji nežinojo kaip reikės išmokti kontroliuoti stresą, kai jų gyvenime vyravo tokios aplinkybės bei pavojai. Tačiau Alex privalėjo sugalvoti kažkokią išeitį, kuri patenkintų visus ir išlaikytų saugumą. Juk Jennifer minėjo, kad archangelams pastoti be proto sunku ir tai, kad ji laukėsi, apskritai buvo stebuklas.
- Mes su Jenn jau pradėjom tą butelį gerti, tu pavėlavai, - plačiai išsišiepęs Rendis parodė vidurinį pirštą, kuomet sulaukė Domo komentaro dėl vaikiškumo, - eik po velnių, Freudenberger, - sumurmėjęs apsimestinai suraukė antakius, bet jo lūpų kampučiai šoktelėjo viršun.
- Man atrodo Jenn jau pasirūpino ta pozicija, - nusijuokus Alex prisidėjo prie Domo erzinimų, - nebent Rendis dažėsi alyvinės spalvos lūpų dažais ir aš kažkokiu stebuklingu būdu to nepastebėjau? - apsimesdama, kad rimtai susimąstė pažvelgė į Domą, kuris ją priglaudė prie savo tvirto kūno. Alex spustelėjo šio liemenį viena ranka, nežymiai šyptelėdama ir pasiremdama į jo kūną savuoju.
- Jūs abu tokie patys nepakenčiami, garbės žodis, - pavartęs akis Rendis nusivalė tą vietą, kurioje buvo užsilikę Jennifer lūpų dažų žymės.
- Taip taip, neškis pyragą į svetainę ir eime švęsti, - nusijuokus Alex įdavė pyragą Rendžiui, kuris dramatiškai apkaltino ją, kad yra išnaudojamas ir taip bambėdamas paliko virtuvę. Jiedu su Domu ir patys pasekė draugo pavyzdžiu. Visa kompanija persikėlė į svetainę, kur buvo užkurtas židinys ir minimaliai padengtas staliukas. Aplinka buvo jaukesnė ir kuomet Silvija su Jenn padėjo Reed susitvarkyti valgomąjį, šios irgi prisijungė prie savo, ir nelabai, vyrų. Tiesa, Alex spėjo nufotografuoti kompaniją, kuri visiškai dėl to neprieštaravo ir netgi spėjo kvailai papozuoti. Aišku, išimtis buvo Alenas, bet ir tas, kažkurioje nuotraukoje pusiau šypsojosi iš kažko, ką jam pasakė Rendis ar Domas. Kada visos akimirkos buvo užfiksuotos, alkoholis toliau liejosi laisvai. Alex nuo to kažkieno sukurto gėralo, taipogi spėjo atsipalaiduoti ir trumpam pamiršti, kad nuo rytojaus stipriai pasikeis jos ir Domo gyvenimas.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-11, 22:44

- Yra žmonės, kurie turi sąžinę bei kitus žmogiškus jausmus ir yra žmonės, kurie tokių jausmų neturi. Anksčiau maniau, jog aš įeinu į tą antrąją grupę asmenų, tačiau tie tipai, kurie dirba organizacijoje...net aš negaliu prilygti jiems tokiu emocijų neturėjimu. Galbūt dėl to jiems nerūpi, kad jie daro kažką, kas nėra apibrėžta tam tikromis normos ribomis. Jiems tiesiog nesvarbu, jie tiesiog siekia savo tikslo ir tiek. – tarstelėjęs Dominic atsiduso, prisimindamas spalvingus it vaivorykštė prisiminimus iš tų laikų, kai dar buvo įkalintas ir su juo buvo eksperimentuojama it su kokia nors žiurke. Tuo metu net jis nesuvokė, kas su juo vyksta. Jis netekdavo sąmonės nuo per didelio skausmo, o prabusdavo vėl būdamas prirakintas psichiatrinėje ligoninėje, ant laboratorinio stalo, o į jo veną būdavo pumpuojama vis kitoks tų žmonių „išradimas“. Moterys ten visada elgdavosi pernelyg mielai, lyg būtų tavo motinos, tačiau visas tas gerumas pasibaigdavo, jei nenorėdavai elgtis taip, kaip šios įsakydavo.
- Galime, tačiau ar tokios būklės tu gali keliauti? Juk trys pirmi mėnesiai yra pavojingiausi, net aš tai žinau, nors niekada neturėjau vaikų. – kiek tyliau pasakęs vyras dirstelėjo į Alex, vos kilstelėdamas antakius. Ir iš tikrųjų, juk moterį galėjo aplamai visus tris mėnesius be paliovos pykinti. Ji galėjo deramai net nenueiti iki darbo, kaip blogai galėjo jaustis. Juk būdavo įvairiausių dalykų, kiekviena moteris į nėštumą reaguodavo skirtingai.
- Mes su Jenn...tik pamanykit. Garantuoju, jog kitą dieną jis dvi valandas neužsičiaupdamas kalbės apie tą Jenn. – dar labiau paerzinęs draugą ir patraukęs jį per dantį, vos nesusilaukė gero kumščio į pašonę, kai visa trijulė patraukė link valgomojo. Rendžiui siaubingai nepatiko, kai Dominic jį traukdavo per dantį dėl moterų.
Nuėjęs į valgomąjį vyras atsisėdo ir tą akimirką prisitraukė Alex prie savęs, jog ši sėstųsi jam ant kelių, dėl ko sulaukė Leonardo švilpimo. Visgi, vaikinas buvo greitai nutildytas, kadangi Silvija irgi atsisėdo šiam ant kelių, dėl ko matėsi, kad šis nemenkai apsidžiaugė. Aplamai, Leonardas ir Silvija ne visada atvirai demonstruodavo, jog jie yra pora. Labai dažnai žmonės juos palaikydavo gerais draugais ir tik vėliau, jei vaikinas nesusitvardęs užvažiuodavo kokiam nors tipui, būdavo aišku, kad šį kažkas tikrai sieja su moterimi.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-12, 01:18

- Tau tikrai toli iki antros grupės, - šyptelėjus Alex klausėsi vyro sakomų žodžių, - nemeluosiu, iš pradžių tikrai galvojau, kad tavęs neįmanoma pakeisti jausmų atžvilgiu. Buvai toks uždaras, kad man tikrai reikėjo pasistengti įskaityti tavo emocijas ir nuotaikas, - prisiminus atsiduso, - bet kažkokiu būdu po truputį sugebėjai man atsiverti ir aš dėl to esu labai dėkinga, - šyptelėjus moteris nenuleido akių nuo Domui priklausančių. Tai reiškia, kad jis Alex pasitikėjo ir tai tikrai buvo privalumas. Ne tik šeimoje, tačiau ir kovoje. Bejausmiai žmonės yra viso labo žudymo mašinos, jie neturi dėl ko kovoti ir tai juos dar silpnesniais ir mažiau pasiruošusiais įveikti netikėtumus.
- Dėl pykinimo pasirūpinau, - atsakius linktelėjo galva, - dar gali jaustis silpnumas, tačiau nebus taip, kaip buvo. Jenn įdavė specialaus nuoviro, pritaikyto angelų anatomijai, tad viskas bus gerai, - patikinus nykščiu švelniai ėmė braukyti per vyro plaštaką. Žinoma, tai negarantavo 100% veiksnumo, kadangi pusiau angelų buvo labai mažai, o angelai apskritai negalėjo turėti atžalų, dėl to Jenn tik pabrėžė, kad nereikia jaudintis dėl maisto atpylimo. - Bet kokiu atveju, tikrai jausiuosi saugesnė su tavimi nei kad be, - nagrinėdama Domo žvilgsnį kilstelėjo lūpų kampučius viršun.
Kuomet visa kompanija įsitaisė ant minkštos sofos, o Freudenberger netikėtai Reed prisitraukė prie savęs, Alex patogiau įsitaisė ant šio kelių, timptelėdama suknelę žemyn ir apsivydama jo kaklą rankomis. Kadangi Leonardas švilptelėjo dėl tokio Domo poelgio, Alex specialiai, prie tos progos, vyrą pabučiavo, sukeldama audringesnes ovacijas, dabar jau iš visų pusių. Tik nekaltai nusišypsojus, moteris patraukė pečiais, o kada susižvalgė su Silvija ir Jenn, visos moterys pradėjo juoktis lyg ką tik būtų įvykęs slaptas pokalbis, kurio nei vienas vyras negalėjo suprasti.
- Pakelkim taures už Domą, kad ir į jo namus pagaliau atėjo Kalėdos, - taręs Rendis plačiai išsišiepė. Matės, kad šis dėl draugo džiaugėsi ir turbūt dar labiau džiaugtųsi jeigu žinotų, kad jis bus tėvas.- ir už Lex, kad tas Kalėdas atnešė į to subingalvio širdį,- meniškai susakęs tostą, Rendis sulaukė "aww" iš Jennifer pusės ir prunkštelėjimo iš Leo, kuriam Silvija kirto į pašonę su alkūne. Alex pasiekė savo taurę su "likeriu" puikiai apsimesdama, kad tai iš tiesų alkoholis ir kilstelėjo jį Rendžio pusėn. Jeigu ne naujai pasirodžiusios problemos, šita naktis iš tiesų būtų tobula. Atsigėrus pora  nemenkų gurkšnių, Alex vos pasimuistė ant Domo kelių, kiek pakeisdama poziciją ir patogiau įsitaisydama. Klausydamasi draugų pokalbio, kurio realiai beveik negirdėjo, nes švelniai braukdama per Domo apnuogintą dilbį ( tas įprotis pasitraukti rankoves iki alkūnės Alex varydavo iš proto) įniko į savus apmąstymus.
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-12, 21:07

- Man tikrai buvo netoli iki tos antros grupės žmonių, tačiau tave sutikus viskas šiek tiek pasikeitė. – tarstelėjęs Dominic vos kilstelėjo lūpų kamputį. Ir iš tikrųjų, jis nemelavo. Prieš Alex atsiradimą jo gyvenime jis buvo tikrai labai užsidaręs ir aplamai nerodė jokių emocijų, apart pykčio. Ta buvusios mylimosios netektis tikrai jį paveikė ir jį tikrai paveiktų, galbūt dar smarkiau, jei dabar moteriai kas nors nutiktų. Ji juk ne tik buvo jo mylimoji, tačiau po savo širdimi nešiojo jų vaiką. O tai buvo dar didesnis iššūkis, kadangi Dominic juk nebuvo pats patikimiausias žmogus, tačiau jis stengėsi tokiu būti.
Gavęs netikėtą bučinį, Freudenberger lūpų kampučiai nežymiai šoktelėjo į viršų ir nekreipdamas dėmesio į tuos mažvaikius, jis atsakė į moters bučinį, nežymiai stipriau priglausdamas jos kūną prie savęs. Kažkodėl vyras jautėsi tikrai labai gerai. Nors iš pradžių manė, jog nekęs visos tos šventės ir visų, susirinkusių jo namuose, jis ganėtinai neblogai tvarkėsi. Tiesa, didžiąją dalį darbo atliko Alex, tačiau jis pirmą kartą aplamai šventė tokius dalykus, kaip Kalėdos arba kito jam brangaus žmogaus gimtadienis, todėl jis tikrai ganėtinai neblogai laikėsi kam nors neužvažiavęs į galvą. Žinant, koks Dominic kartais būdavo nepakantus su žmonėmis, to tikrai buvo galima tikėtis.
- Dievaži, išgėręs pradedi elgtis kaip boba, Rendi. No offence, ladies. – burbtelėjęs vyras nežymiai pavartė akis, tačiau nepiktai. Rendis, kad ir kokias nesąmones besakytų, niekada nepakils iki tokio lygio, jog vyras norėtų jam užvažiuoti. Draugystės pradžioje jie kelis kartus buvo susimušę vos ne iki komos, tačiau to pakako turbūt visam gyvenimui. O dabar matot, jie neišskiriamas tendemas. Rendis turbūt duotų ranką nukirsti dėl savo draugo ir atvirkščiai. Tiesa, Dominic galimai ta ranka ataugtų...
- Apie ką galvoji? – tyliai tarstelėjęs vyras gurkštelėjo savo gėrimo, viena ausimi klausydamasis draugų, kurie dabar kalbėjo apie dirbtinį intelektą bei išmaniąsias technologijas. Silvija užsivedusi Rendžiui aiškino, kad tai yra ateitis, o šis nė už ką nesutiko atiduoti savo baro kažkokiai mašinai, kuri net normaliai alaus įpilti nemokėtų.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty2018-01-12, 22:04

- Na, tuomet, ačiū mano kantrybei ir mokėjimui tau morališkai spirti į užpakalį, - trumpai nusijuokus moteris užkišo plaukų sruogą sau už ausies. Tiesą sakant, Alex neįsivaizdavo savo gyvenimo be Domo. Jis turėjo jos širdį ir moteris buvo tikra, kad daugiau niekam jos nepatikėtų. Taip, Freudenberger turėjo psichologinių problemų, taip, jis nebuvo tobulas vyras, nes tokie apskritai egzistavo tik filmuose arba pasakose, ir apskritai, didžiąją laiko dalį jis buvo tikrų tikriausias šiknius, tačiau jis buvo JOS šiknius, jos pavyduolis, jos užsispyrėlis. Domas jai padovanojo vertingiausią dovaną pasaulyje- vaiką. Dėl to Alex tik dar labiau, žodžiais neapsakomai, jį mylėjo.
Rendis eilinį kartą parodė vidurinį pirštą savo geriausiam draugui, ištardamas "bite me" ir vos vos šyptelėdamas. Po to, lyg niekur nieko, visi toliau diskutavo įvairiausiomis temomis, gerdami tekilą. Po šio vakaro, jų namų baras bus ištuštėjęs kaip niekada, tačiau Alex nei trupučio nesiskundė. Domas neklydo pasiūlydamas tokį variantą, kad visiems draugams reikėjo susipažinti ir kartu paminėti Kalėdas. O be to, Alex tai buvo bene vienas geriausių gimtadienių. Su ta mintimi ji žvilgtelėjo į milžinišką puokštę rožių, kuri stovėjo pamerkta ant komodos prie sienos. Kaip būdamas emocionaliai uždaras Domas iš tiesų puikiai susitvarkė su visomis šventėmis, dovanomis, kompanija...viskuo. Žinoma, labiausiai Reed džiugino faktas, kad vyras buvo toks pat laimingas kaip ir ji dėl būsimos jų atžalos. - Kad reikės perremontuoti svečių kambarį ir nusipirkti krūvą knygų, kadangi net neįsivaizduoju nuo ko viską pradėti, - tyliai atsakius, atsiduso. Alex pradėjo viduje baimintis, kad bus bloga mama, tačiau to negalėjo išreikšti garsiai, kadangi aplink sėdėjo draugai, kurie negalėjo nieko žinoti. Bent jau kol kas.
Laikrodžiui sumušus 2 nakties, Jennifer pakilo nuo stalo sakydama, kad šiai laikas eiti. Tai, žinoma, nuliūdino Rendį, tačiau ne ilgam, kadangi Jenn nustebindama visus, netgi ilgametę draugę Alex, pabučiavo tą barzdotą baro savininką. Kuomet draugė atsisveikino su visais kitais, Alex pakilusi nuo Domo kelių šį trumpai pabučiavo ir apsikabinusi Jenn per pečius, ją išlydėjo iki koridoriaus, - Juk sakiau, kad jis džiaugsis, - besiaudama batus prabilo, stebėdama Alex, - kitu atveju būčiau užkūrusi jam pirtį, - nusijuokus Jenn atsistojo, - be to...jeigu manei, kad nesuprasiu, kad specialiai pasodinai mane šalia Rendžio, labai klydai, - primerkus akis moteris apsirengė paltą.
- Nežinau apie ką kalbi, - nekaltai patraukus pečiais Reed pabandė išlikti rimta, tačiau netrukus nusijuokė, - bet juk suveikė. Aš galėčiau tuo užsiimti profesionaliai, - nusijuokus Alex įdavė draugei jos milžinišką rankinę/kuprinę.
- Nusprendėm eit į pasimatymą po to kai grįšiu iš Niujorko. Jeigu jis išsiblaivęs nepersigalvos. Tada ir nuspręsim ar galėtum tuo užsiimti profesionaliai, - prunkštelėjus Jenn apsikabino Alex, - lekiu, paskambinsiu rytoj. Galėsi papasakoti kaip baigėsi vakaras, - šyptelėjus moteris atsisveikino.
- Juokauji? Jis dar net normaliai neapsvaigęs, - nusijuokus Alex stipriai suspaudė draugę glėbyje ir palingavus su ja į visas puses išlydėjo. Kuomet prie jos pribėgo Kebabas, kuris aiškiai norėjo į lauką, nes per tokį šurmulį negalėjo miegoti, Alex šį pasiėmė į rankas ir nubučiavus jo nosį, įsimovė į šiltesnes šlepetes bei užsimetė paltą, išeidama su šuniu į kiemą. Atsakinėdama į draugų sveikinimus su gimtadieniu, moteris palaukė kol keturkojis nusilengvins ir kuomet išgirdo kažką už nugaros trakštelint, krūptelėjo. Galvodama, kad jai tuoj prasidės paranoja, Alex nuėjo garso link ir vos negavo širdies smūgio kaip iš krūmo iššoko voverė, kurią tuoj pat išvaikė Kebabas. Papurčius galvą iš savo kvailumo, ši prisišaukė keturkojį ir nuėjo su juo vidun, kur visi likusieji svečiai taipogi ketino važiuoti namo. Atsisveikinant, Alex su Silvija apsikeitė numeriais, jau suplanuodamos susitikimą sekančiai savaitei. Po to perspėjus Rendį, kad jam baigsis liūdniau nei Frederic, jei šis nenueis į pasimatymą su Jenn, su visais apsikabino, tik Alenui paspaudė ranką, kadangi šis, nors ir maloniai su Alex bendravo po tokio alkoholio kiekio, nebuvo pasirengęs apsikabinimams. Palikusi Domą atsisveikinti su draugais, Reed pradėjo tvarkytis svetainėje.
Back to top Go down
Sponsored content

Namas - Page 3 Empty
Namas - Page 3 Empty

Back to top Go down
 
Namas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 4Go to page : Previous  1, 2, 3, 4  Next
 Similar topics
-
» namas
» Namas
» namas.

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 2018 January-
Jump to: