| | | Sammael kabinetas (antrame aukšte) |   |
| | Author | Message |
|---|
| | 2016-12-11, 21:20 | |
|  |
| | | |
| | 2016-12-26, 15:09 | |
| Atsiradęs čia su Sirena ,pažvelgė į užrakintas duris,už kurių stovėjo du demonai. Naudodamasis proga,kad mergina buvo kiek apsvaigusi,po teleportacijos atleido kaklą ir laisvąja ranka suvedė kodą ir knygų lentynai pasitraukus pasirodė mini kankinimų salė.Tuomet paleido merginą ir rankų mostu prirėmė ją prie sienos,Ją laikė galios ji negalėjo pajudėti.Jos kojos nesiekė žemės
-Na ką ,man su tavim daryti? Kaip tave pamokyti mandagumo?-paklausė stovėdamas priešais merginą ir žaisdamas su ja,kaip su lėle. Juk ji negalėjo judėti,buvo tarsi suparalyžiuota ir kabėjo |
| | | |
| | 2016-12-26, 15:39 | |
| Vieną akimirką Darija jau visu kūnu palinkusi link išėjimo ir pasiruošusi kuo skubiau nešdintis iš šitos velnio irštvos, kitą - ji jau nematomais pančiais suvaržyta ir prispausta prie sienos. Išpūtusi akis ir savotiškai pakraupusi sirena žvilgsniu apibėga patalpą ir pajaučia, kaip kūnu nubėga nemalonūs šiurpuliukai, prisiminus viską, ką čia teko iškęsti. Trumpam užsimerkusi moteris nusipurto - viešpatie, nejaugi negana, kad Mercier praeitis ją kankina diena iš dienos? Negi šioji turi sugrįžti ir visu gražumu vėl pasirodyti, vėl neduoti ramybės sirenai? Ką ji tokio padarė, kad turi šitiek kančių? Su kuo, po velniais, jos motina pasirašė sutartį prieš pagimdydama vargšę mergaitę?...
- Tu nesveikas... - negarsiai tarsteli pagaliau atsimerkdama ir stebėtinai tvirtu žvilgsniu įsižiūrėdama į Sammael akis, - savo jėgą ir autoritetą sugebi parodyti tik naudodamas jėgą prieš silpnesniuosius? Taip patenkini savo suknistą nepilnavertiškumo kompleksą? Žema, - sirenos charakteris buvo tvirtas, dėl to net tokiose nepavydėtinose situacijose moteris sugeba neprarasti kandumo ir gebėjimo kalbėti tvirtai bei užsispyrusiai. |
| | | |
| | 2016-12-26, 16:32 | |
| Mergina pati buvo kelta nereikėjo bėgti.Pati prisiprašė.jei būtų nepabėgusi laisvę būtų turėjusi senai. tačiau pati prisivirė košės pati ir srėbs.Merginai išadinus jį nesveiku,net nemirktelėjo prieidamas prie jos ir uždėdamas rankas ant pečių.
-Nee aš tik budelis,bet ne nesveikas. O štai tu savo laisvę per kvailumą praradai antrą kartą. Pirmą kartą tereikėjo išlaukti valandą ir būtum laisva. Dabar tereikėjo pasikalbėti ir būtum buvus laisva.Nenorėjai tavo bėdos ne mano.
Merginai praklabus apie jėgą jis tylėdamas atitraukė jos suknelę ir lėtai nurengė merginą.Leisdamas suknelei nukristi ant grindų,-Paklusnumo išokysi tik botagu ir pagyrimu. Pagyrimas neveikia.Tad tenka griebtis botago,nors to tikrai nenorėjau,pati privertei,pasakė nuplėšdamas jos kelnaites,tuomet rankas uždedamas ant krūtinės ir ją spustelėjęs atsikratė leimenėlės,-Žinai tokia man labiau patinki pasakė suspaudęs jos veidą ir įsisiurbdamas į lūpas,- bei nuleidęs ant žemės į stūmė ją į kėdę prirakindamas jos rankas ir kojas bei kaklą.Vyras nei akimirką neprarado budrumo.
-Manau sunaikinkime tavo drabužėlius Ievos kostiumas tau tinka geriau.Pasakė surinkęs drabužius ir sumesdamas juos į židinį.Akimirką pastebėjęs,kaip jie liepsnoja paėmė iš židinio žarksteklį ir priėjo prie merginos.
-Dabar pamokysiu,kaip bėgti tavęs niekas negirdės,-pasakė iki kraujo raudonumo įkaitintą žarsteklį prispausdamas jai prie kaktos antgalis jo buvo apvalus ,tad ant kaktos turėjo likti apvali žymė,kuri neužilgo užgis,tad riteris nei nesuko galvos. |
| | | |
| | 2016-12-27, 15:22 | |
| Jis visuomet stengėsi žaisti su merginos psichika taip, kad ji jaustųsi kalta dėl visko, kas vyksta. Kaip ir dabar – neva šitokio elgesio nusipelnė tik dėl to, kad nenorėjo pasišnekėti su Sammael bei išklausyti jo kažkokio nesveiko pasiūlymo.
- Nepudrink man smegenų, - iškošia pro sukąstus dantis, - tuomet tu nei už ką manęs nebūtum paleidęs, apie kokią valandą čia šneki? O dabar...dabar aš buvau laisva iki tol, kol tavo suknistoj smegeninėj vėl prabudo noras mane pakankinti. Mano kaltės ir bėdos čia nėra, - paniekinančiai ištaria visus žodžius ir staigiai nusuka žvilgsnį į šoną, vos tik demonas priartėja ir pasimėgaudamas nutraukia suknelę nuo sirenos kūno. Merginą, rodos, net supykina, kai vyro rankos ima liesti ją. Nevalingai nusipurto likusi absoliučiai nuoga ir sunkiai nuryja seiles. Širdis plaka nesuvokiamai greitai, o Darijai, rodos, net galva ima lengvai svaigti, - dėl dievo meilės, Sammael, palik mane ramybėje... – bejėgiškai ištaria, tačiau iškart po jos žodžių demonas prirakina sireną prie kėdės. Ji vėl grįžta į vaikystės, paauglystės ir ankstyvosios jaunystės išgyvenimus. Akimirkas, kai jautėsi šiukšlė, nieko verta būtybė. Greičiau jau daiktas, negu žmogus, turintis jausmus. Palaipsniui Mercier ima grimzti į tą pačią būseną, kaip ir anksčiau – absoliučią nejautrą. Iš lėto jos viduje ima kilti neperžengiamos sienos ir Darija, atrodo, tiesiog atsijungia, atsiriboja, lyg viskas vyktų ne su ja. Kūnas – tik daiktas, kuris turės nežinia ką ir kiek dabar iškentėti. Tačiau sireną iš tokio grimzdimo gilyn ištraukia nežmoniškas, protu nesuvokiamas ir jokiais žodžiais neapibūdinamas skausmas. Patalpą užpildo kančios persmelktas klyksmas. Kiekviena Mercier kūno ląstelė įsitempia ir išgyvena tą deginantį skausmą. Sirenos kūnas greitai gyja, tačiau skausmą išgyvena lygiai taip pat kaip ir bet kuris eilinis žmogus, - tu ligonis! – rikteli jausdama, kaip iš akių nevalingai ima ristis skruostais ašaros. Kaktą beproto degina, o Darija net ima lengvai purtytis nuo to skausmo. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
