Psihologo kabinetas

Williamas, draugų (keista, kad tokių dar turėjo) mielai vadinamas Billu ar dar mieliau - Billiu į seansus niekados neveluodavo. Punktualus išlikdavo net tuomet, kai savo psichologių neapkenktė visa siela. Šias, dažniausiai nekaltas moteris, kurioms pats ir mokėjo beširdiškai engė. Pats buvo visai neprastas psichologas. Kad ir kokio nepavydėtino mentaliteto vyras bebuvo, jis tikrai galėjo pasižymėti neeiliniu intelektu. O genialių ir lengvai sugyvenamų protų ko gero pasitaiko retai. Nė velnio Williamas nesistengė save protiškai išgydyti, ne. Seansai jam buvo tarsi prasiblaškymas. Kiek psichologių pats yra privedęs iki ašarų, oho! Per 50 metų "gydymo" buvo sukaupęs iš ties įvairialypę patirtį, kuri atrodė kone vienoda, iki kol Williamas nesusipažino su Alison. Keista, kaip greitai pamėgo šią jauną moterį. Daugeliu aspektų ji buvo panaši į patį vyrą. Ji nebuvo trapi, jautri moteris, ne ta, kurią lengvai pastumsi, paveiksi. Žinoma pirmojo jųjų susitikimo metu Williamas elgėsi tipiškai - kaip tikras patalogiškai arogantiškas subingalvis, tačiau ji ne tik atlaikė nifilimo ataką, bet ir privertė Billą užsičiaupti. Būtent nuo to ir prasidėjo ta visa jų keista draugystė.
Kaip visuomet, taip ir šiandien atėjo apsirengęs gerai. Statusas visuomenėje įpareigojo Williamą atitinkamai ir atrodyti. Mėgo klasikinę aprangą, tamsius atspalvius. Visada buvo nusiskutęs, pasitempęs, netgi pasikvėpinęs. O antgamtiška prigimtis puikiai slėpė įsisenėjusio alkoholizmo požymius, tad nesišlaistė užtinęs ir dvokiantis kaip taverna. Viduje... Tikrai nesijautė gerai . Tokia būsena tęsiasi jau taip ilgai, kad drąsiai galėtų ją pavadinti vegetacine. Netgi priprato prie jos ir sugebėjo persilaužti, kad nežvelgtų į save su pasigailėjimu. Tą akivaizdžiai ironišką požiūrį į save ko gero palengva įsiskiepijo būtent Alison dėka. Tad tikrai negalima teigti, kad jos gydymas nėra veiksmingas.
- Aš tikrai esu alkanas. Siaubingai, - ar labai keista, kad į kabinetą kone įsirovė, nepasisveikino ir šiaip atrodė labai nemandagus? O gi nei kiek. Reikalas tas, kad tokiu ne tik atrodė, vyras tokiu buvo. Rankose nesėsi didelę pizos dėžę atsargiai laviruodamas su dviem kavos išsinešimui indeliais, - Jokio supratimo neturiu apie tavo skrandžio stadiją šiuo metu, bet žinai ką? Man ne motais. Privalėsi prisidėti, kad visa tai... - pasidėjęs visą tą turtą ant gerokai per mažo staliuko, atsitiesia susidėdamas rankas ant klubų, tiksliau brangaus Tom'o Ford'o klasikinio švarko medžiagos, -... virstų neįkainojama virškinimo sistemos neįkainojamų procesų dalimi, - vyras kone priverstinai vypteli stebėdamas Alison išraišką, kurioje susižavėjimo Williamo veiksmais slypėjo mažai.

Galima sakyt visiškai visą gyvenimą Williamas malėsi tarp aristokratų. Mažas, tačiau beprotiškai smalsus bei protingas našlaitis buvo gana greitai įvaikintas pasiturinčios Hustingsų šeimos. Tiesą pasakius ten visa dinastija, o ne šeima buvo. Sėkmingi verslininkai intelektualai Medeina ir Styvenas Hustingsai buvo puikus pamatas apdovanoto vaikio talentams iš tiesų sužydėti. Gaila, kad niekuomet jų nuoširdžiai nemylėjo. Visuomet buvo linkęs apskaičiuoti naudą, kurią gali išpešti iš aplinkinių ir tas mielo vaiko šarmas buvo tik vaidmuo asmens, pasižymėjusio netgi ne keliomis sociopatiškomis savybėmis. Nepamena savęs turėjusio tipišką vaikystę. Vietoje to, kad domėtųsi žaislais ir saldainiais mažasis Billis mieliau, DAUG mieliau skaitė net ir labai sudėtingą literatūrą. Aplamai jautėsi gerokai labiau protiškai, psichologiškai bei emociškai suaugęs, nei išdavė jo vaikiškas veidas bei silpnas, liesas kūnas. Nė nereikia sakyti, jog asmeninės savo egzistencinės tragedijos, fakto, idant neturėjo progos ir noro išsiaiškinti kas yra jo tikrieji gimdytojai Williamas nesureikšmino. Visa tai buvo taip seniai... Dievaži, netgi ta lemtinga naktis, kai pakėlė prieš Rosemary ranką atrodė nutikusi prieš šimtą metų. Tiksliau prieš šešiasdešimt. Visas stiprias neigiamas emocijas saugojo giliai savyje. Kažkoks keistas savisaugos instinktas neleido Williamui palūžti, kuris per gyvenimą matė tikrai daug šūdo. Jis buvo žeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi, netgi seksualiai priekabiaujama, jis matė savo įtėvių mirtį (galėjo jiems padėti, tačiau stovėjo sustingęs ir stebėjo), galiausiai nužudė moterį, kurią iš tiesų mylėjo. Ir nepaisant praeities demonų visuomenė matė visai kitokį Williamo veidą - jis buvo gerbiamas, savo srityse žinomas, netgi įkvepiantis iniciatyvomis, darbais, atradimais, filantropija. Koks gražus melas... Kolegos iš instituto netgi stebėdavosi kaip Rosemary galėjo palikti tokį sėkmingą vyrą.
Nepaisant to, kad vyras tikrai nėra pats pastabiausias padaras žemėje, Williamas net nesistengdamas suvokė, jog Alison išgyvena kažką panašaus, prie ko Hustingsas buvo pratęs - pagirias. Aplamai tai paaiškina kodėl kabinetas skendėjo šiokioje tokioje prieblandoje, tarsi akys nemaloniai reaguotų į ryškesnės šviesos šaltinius. Šyptelėjo, juolab pati mergina netrukus patvirtino vyro spėjimą.
- Atleisk, nebuvo laiko prigriebti kroketų su špinatų „Cannellloni“,- net jeigu Williamo tonas nepakito, jis šaipėsi apeliuodamas į merginos išreikštą dvejonę picai, nes šios kažkokiu ekskliuzyviniu patiekalu tikrai nepavadinsi, -Ar pradėjai saugoti figūrą?-mesteli iškėlęs vieną antakių, dėl ko vyro mina tampa perdėm gudri,-Patikėk tau to nereikia. Mano subjektyvia nuomone aplamai esi liesoka ir keli papildomi kilogramai pridėtų tau žavesio. Žinoma tik ne liurlančio celiulito forma,-neaišku kodėl koneveikė Alison ir ar iš viso darė tai specialiai. Visgi drąsiai galėjai pavadinti Baumgarten išrinktąja, nes jai rodė tikrąjį savo veidą. Jis toli gražu nepriminė to galantiško, rafinuoto ir charizmatiško mokslo genijaus. Patogiai įsitaiso ant sofos, atsigula. Žinoma, kad nereiktų atlikinėti papildomų veiksmų picos gabalėliu pasirūpina iš anksto.
- Ir vėl sapnavau tą sapną,-inicijuoja pagaliau tokią temą, kuri daugiau sietųsi su jųdviejų susitikimo priežastimi,-Tie prakeikti vaistai, kuriuos man išrašei nė velnio nepadeda,-atrodė nepatenkintas, gal net šiek tiek supykęs. Kaip varpo Rosemary kūną stiklo šuke sapnuodavo rečiau, bet kai sapnas pasikartodavo visados jautėsi... sutrikęs. Puikiai įvaldyta abejinga fizionomija žinoma tą puikiai slėpė,-Džiaugiuosi, visgi, kad profesinis konfidencialumas neleidžia tau manęs įduoti policijai. Nes tokiu atveju turėčiau susirasti dar vieną šukę ir padaryti tau tą patį, ką padariau savo žmonai,-neįtikėtina kaip šaltakraujiškai Williamas kalbėjo. Jo išraiška netapo psichotiška, dievaži, tas valiūkiškas mirktelėjimas viena akimi netgi pasirodė žaismingai. Jis buvo supuvęs žmogus. Ar galbūt paklydęs tamsoje, pardavęs vidiniams demonams savo sielą.

Įsimintiniausias ir ko gero klaikiausias įvykis vyro gyvenime amžiams paženklinęs jo sąmonę buvo tik pradžia viso to konstruktyvaus suvokimo, jog visa tai, ką manėsi apie save žinąs buvo kažkoks melas, kažkokios sumautos sapalionės. Iš pradžių atrodė, kad kraustosi iš proto. Palengva. Tarsi kažkoks kirminas iš lėto graužtų jo smegenis. Vėliau sekė supratimas, po to ir susitaikymas kol galiausiai Williamas įsitikino, jog nėra tik paprastas žmogus. Aplamai pasiekęs 40ies metų amžiaus ribą jis nustojo senti. Galbūt dėl patirto milžiniško psichologinio šoko iššaukė kažkokią magišką reakciją, kuri nesąmoningai paveikė vyro kūną? Jam tai atrodė kaip visiškas ir keistas atsitiktinumas. Žinoma tai pastebėjo ne iš karto. Bent 15 - 20 metų turėjo praeiti (tada kaip tik dirbo prie Manheteno projekto), kad artimesni vyro aplinkai žmonės pradėtų girti jo "puikius genus", nepasiduodančius ląstelių susidėvėjimui. O dabar... Dabar jau nieko nebestebino faktas, jog vienas, ar kitas individas tiesiog nesensta. Negalėjo jaustis nepageidaujamas net ir identifikuojamas kaip mistinė būtybė, juolab tam tikruose vyriausybės sluoksniuose padėjo su jomis kovoti. Mielai prisijungė prie pasiūlymo išnaudoti nelaimėlius medicininiais, eksperimentiniais tikslais. Juk bet kokiu atveju darė gera savo šaliai. Be to, buvo velniškai naudingas tame, ką sugeba geriausiai - būti genialiu mokslininku.
- Ak, aš tuo net neabejoju,-ironija neužgauna Williamo balso stygų ir šį kartą. Jo nepretenzingas tonas skambėjo it savotiškas komplimentas. Nepaisant to, kad sulig Rosemary mirtimi buvo praradęs seksualinę trauką tikrai galėjo nesunkiai atskirti kas yra gražu jo akiai ir kas nelabai. Faktas, jog Hustings'as priklausė paranormalių būtybių pasauliui buvo šiokia tokia vieša paslaptis, tad tam tikrais momentais nebijodavo pasinaudoti savo "pranašumais". Pavyzdžiui, kaip dabar. Vyro akys nežymiai pasikeičia, tarsi vyzdžiai akimirką labiau suraibuliuoja. Ir tuomet... Keletas viršutinių merginos chalato sagų išlaksto velniop, dėl ko visu grožiu atsidengia Alison krūtinė,-Kad jau taip gundančiai nupasakojai negalėjau susilaikyti,-kaip mat pasiaiškina, tarsi jo motyvai būtų ne be pagrindo. Vyro žvilgsnis galėtinai demonstratyviai "nučiupinėja" dailius kompanionės iškilumus. Galėjo prisiekti, kad net pajautė kažkokį dilgesiuką sėklidėse, o taip nutinka retai,-Kas galėjo pamanyt, kad esi tokia patraukli moteris?..-flirtavo?.. Kas iš to, mat persimaino tiesiog akimirksniu, tarsi susižavėjimas Alison fiziniu pavidalu buvo dalis viso to egocentriško vyro vaidinimo. Dar visai neseniai žalio supratimo neturėjo apie nė vieną iš savo gebėjimų. Kad sužinotų apie save šį tą naujo pasiryžo tam, kam pasiryžtų tikrai nedaugelis - pasisiūlė pats tapti tos slaptos laboratorijos eksperimentine žiurke ir praėjo tokį pragarą, tokį skausmą, kad kolegos stebėjosi kaip Williamas liko viso proto. Ar gyvas. Visgi mokslas neatsakė į klausimą kas Hustings'as yra iš tikrųjų. Ir ta nežinia erzino.
Gulėjo susiraukęs. Žvelgė į oponentę taip, tarsi ją adatėlėmis visą smaigstytų. Bet tuo pačiu ir lėtai picą kramsnojo, dėl ko atrodė greičiau komiškai, nei grasinančiai.
- Puikiai žinau, kad gali man padėti. Nes aš tau sakau, kad NENORIU atsiminti tos nakties visos. O tu man sakai...-paplonina balselį, pasivaipo-...ne Williamai, tu turi atsiminti tą naktį visą. Nebūk tokia užsispyrusi, širdele, ir pasuk savo gražią galvą. Arba pradėsiu ryti tą šūdą saujom,-neva pagrasina reikšmingai prisimerkdamas. Lyg telepatiškai bandytų nusiųsti pašnekovei nutylėtą mintį, jog jos karjerai vargu ar būtų naudinga, jeigu šis neblogai žinomas vyras perdozuotų receptinių vaistų ir dar netyčia pasimyrotų.
Nenorėjo pasiduoti Alison prašymui kalbėti apie savo sapną. Tačiau atsisakydamas leistų jai suprasti, jog kalbėdamas apie tai nesijaučia maloniai. Tikrai neketino griauti savo tos visos įtikinamos "man nusišikt" povyzos. Tik vargu ar ji buvo tokia jau ir įtikinama savo srities žinovei. Williamas giliai įkvėpia, lyg ramindamasis. Juk nebuvo nieko pamiršęs iš to vakaro. Juk melavo, kad mažai ką tepamena. Nuoširdžiai jam buvo gėda dėl tos silpnumo akimirkos, kai pamėgino išsitaškyti smegenis, tačiau sekančią dieną nubudo fiziškai sveikas kaip ridikėlis. Visa ta būsena, kurią tuomet išgyveno vertė vyrą pajausti labai daug įvairialypių emocijų. Tada jis buvo pasimetęs, sugniuždytas, kupinas sielvarto, gailesčio sau ir siaubo. Jis troško išnykti, tačiau negalėjo to padaryti, tarsi kūnas būtų pradėjęs laikyti jį kaip savo paties kalinį. Visiška velniava. O nūnai į tuometinį save žiūrėjo kaip į apsisnarglėjusį nevykėlį. Neketino savęs daugiau niekados šitaip žeminti. Turėjo apsišarvuoti kantrybe ir meluoti toliau. Gal kiek per ilgai, dėl to dviprasmiškai įsispokso į putlias Alison lūpas prieš pradėdamas kalbėti:
- Viskas buvo kaip ir kiekvieną kartą: aš darbo kambaryje, po dienos užsiknisęs ir girtas kaip pėdas. Mes susivaidijam, nes sušikta kalė ir vėl nepatenkinta dėl mano artimo ryšio su gyvybės vandeniu iš Kentukio (viskiu, jei metafora pasirodytų too advanced :D). Tada juoda... O toliau matau kaip draskau jos papus su veidrodžio šuke,-net jeigu stengėsi atrodyti nerūpestingai, kažkoks susierzinimo šešėlis temdė Billo veidą,-Kodėl mes apie tai kalbam, velniai griebtų?-išsiduoda iš to erzelio netgi pakeldamas nugarą nuo sofos ir grubiai nutėkšdamas menkai apvalgytą picos gabalą atgalios į dėžę,-Aš tau pinigus moku ne už tai, kad mane užknistum, širdele.

Sulaukęs klausimo, tiksliau klausiamosios formos išvados, kurią mergina nesunkiai pasidarė sutraukusi į save keletą argumentų priverčia vyrą akimirką pagalvoti kaip turėtų suformuoti atsakymą. Jo akys tikrai atrodė nutolusios, tačiau tuo pačiu ir itin atidžios. Puikiai nutuokdamas, jog greičiausiai Alison kiekvieną jo išsireiškimą, netgi žvilgsnį gali perskaityti tarsi atverstą knygą nesibodėjo gal net kiek per daug demonstratyviai dar kartą nužvelgti jos dėvimos baltos suknelės, kuri puikią figūrą aptempė tarsi pirštinė. Negalvojo, kad jo vyriški instinktai, motyvuojantys grožėtis moterišku kūnu, netgi jo norėti nubus taip netikėtai paversdami būtent Alison tuo geismo objektu. Tuo pačiu norėjo, kad tas įžūlus jos kūno akimis glamonėjimas verstų Baumgarten susinepatoginti. Kas natūraliai nepaėjo, nes moteris jautėsi tiesiog užtikrintai.
- Tiesą sakant daug mieliau dabar  kapstyčiausi tarp šių nuostabių krūtų užvaldytas nežaboto seksualinio alkio, tarsi kažkur tame šiltame tarpelyje galėčiau rasti atsakymą į kiekvieną man ramybės neduodantį klausimą, - dar kartą Williamo žvilgsnis akiplėšiškai nusileidžia žemyn. Atrodė, kad nesistengė būti per daug užgaulus, ypač kai vyro dėmesį buvo patraukęs Alison fizinis pavidalas. Apie kokį tarpelį jis ten pliauškė? Na, push up efektas buvo suteikęs Baumgarten krūtims tikrai žavingą, putnų efektą ir galėjo prisiekti, kad jos buvo tokios stangrios, idant į tarpą tarp jų sukišęs pirštą pajaustų suspaudimą. Norėjo šiuo spėjimu įsitikinti, tačiau neturėjo mados pulti per greitai ir netikėtai. Juolab seksualinio pobūdžio intencijas ėmė demonstruoti va va ką tik. Neketino reikalauti atgalinio susidomėjimo ar jį skubinti, mat užtektinai save gerbė, kad nepasirodytų it desperatiškas ir lengvabūdiškas, tarsi į panašaus pobūdžio gašlumus būtų linkęs leistis gana dažnai. Ko tikrai nebuvo. Tiesą sakant nebuvo linkęs savęs varžyti ir mėgo tenkinti savo užgaidas. Statusas visuomenėje, paveldėti ir uždirbti turtai, sėkmė profesiniame gyvenime buvo išlepinę Williamą. Polinkių, kad ir kokie netikėti jie galėjo pasirodyti neatidėliodavo. O kad jau užsimanė pabendrauti su Alison už šio kabineto sienų reiškė tai, jog ketino investuoti laiko vaikydamasis šios užgaidos realizavimo. Ir kuo geresnio.
- Nereikia, nes tipo ir taip jaučiuosi kaip šūdo kruva? - savotiškai interpretuoja Alison žodžius eilinį kartą parodydamas, kad tikrai mėgsta paversti save dėmesio centru. Nepaisant to, kad išvada galėjo pasirodyti įžeidi Williamas atrodė nusiteikęs oriai, - Kiek daug tu dar nežinai apie mane, širdele. Tačiau ar tau būtų įdomu viską sužinoti? Sužinoti labai greitai? Ar man palengva įsileisti tave į vidų, kad išvados, kodėl blogi vyrukai tampa blogais, ateitų iš lėto ir nešokiruotų? - per šitiek laiko seansų Billas pagaliau atrodė nusiteikęs neregėto masto nuoširdumui. Tai vis dar buvo žaidimas, bet kitoks. Jam buvo įdomu kaip elgsis Alison įleista į tirštą, akliną vidinę Williamo tamsą. Juk tikrai nemanė, kad turėtų nuo kažko sveikti,-Matai, mano tragiško likimo žmonelė anaiptol nėra vienintelis žmogus, kurį esu įteikęs mirčiai tiesiai į tą šaltą amžinybės glėbį. Našlaičių namuose, kuriuose gyvenau prieš Styvenui ir Medeinai mane įsivaikinant buvo toks prižiūrėtojas. Labiau už vaikų pornografiją ir pimpalo tampymą ją spoksant jam patiko tik pačiam leistis į uždraustų kūniškų malonumų pasaulį. Jam labai patiko berniukai, maži, tyri berniukai. Ir, o dievai, buvau vienas mėgstamiausių jo taikinių. Tam kas mūsų laukdavo vakarais, kai internatas išjungdavo visas šviesas negalėdavai pasiruošti. Jis kažkuo mus apsvaigindavo ir sekantį rytą tiesiog nubusdavai su kruvina, išdraskyta subine. Patikėk, tikrai niekad nebuvau linkęs į tokius žaidimus turint omenyje, jog visados labiau vertinau moterišką draugiją, - neįtikima kaip ramiai, abejingai vyras apie tai kalbėjo. Tarsi tas traumuojančios patirties fragmentas nepriklausytų jam pačiam. Tarsi kalbėtų apie kažką nereikšmingo, paprasto, - Ir vieną dieną man nusibodo būti auka, laukti kol mane kažkas apgins. Pavargau būti silpnu ir pažeidžiamu. Tas paršas tąkart vėl atėjo į mano kambarį. Kadangi pasistengiau nesuvalgyti vakarienės, į kurią, kaip įtariau jis būtent ir primaišydavo sąmonę aptemdančio brudelio buvau žvitrus kaip voverė. Ir pasiruošęs, kruopščiai apgalvojęs visą planą. Jis įžengė į mano kambarį apie dvyliktą valandą. Manė, kad seniausiai tįsau atsijungęs. Jis pradėjo iš lėto nusirenginėti. Mačiau jo plaukuotą, storą pilvą. Kai tas išgama priartėjo norėdamas mane apversti ant pilvo dūriau peiliu, kurį nuknisau iš virtuvės tiesiai į jo krūtinės ląstą. Šito jis nesitikėjo. Springdamas seilėmis ir iš pykčio švokšdamas jis lenkėsi manęs pamokyt kumščiais, bet išsisukau. Buvau liesas, greitas. Išlėkiau į koridorių, tas iš paskos. Leidau jam mane pasivyti. Kai dručkis priartėjo mikliai čiupau už peilio, kurio jis nebuvo išsitraukęs rankenos ir stipriai kiek turėjau jėgų nutempiau ašmenis žemyn. Jo pilve atsivėrė didelė pjautinė žaizda. Ji palengva plūdo kraujais. Šoko pritrenktas prižiūrėtojas bijojo net pajudėt žinodamas, kad jo taukais apaugę organai gali pradėti veržtis į išorę nuo kiekvieno staigesnio judesio, bet kurią sekundę. Stovėjom prie laiptų ir, pagalvojau, kaip šaunu būtų jį nuo jų nustumti. Jis svirduliavo, tad užteko vos kyštelėti koją ir anas išsidrėbė kriokdamas ir vaitodamas, pasileisdamas kūliais žemyn. Laiptai iki pat foje nusidažė kraujo taku, velniop išvirto jo žarnos, kepenys. Dar niekuomet nebuvau patyręs tokio palengvėjimo. Žinai, kai nužudai žmogų pirmiausia ateina būtent palengvėjimo jausmas. Bent jau man. Kai Rosemary tą vakarą atėjo į mano darbo kabinetą plūsdamasi troškau ją nutildyti. Bet kokia kaina. Ir kai galiausiai ji užtilo, pagalvojau "dieve, kaip aš myliu tylą",-vyras vėl stovėjo, tačiau dabar buvo panašu, jog tolimesnius judesius spėjo apgalvoti. Billas apsuko lanką palei Alison užimtą fotelį atsistodamas moteriai iš už nugaros. Švelniai sumetė delnus ant jos siaurų pečių. Palinkęs prie pat Baumgarten galvos giliai įkvepia pasimėgaudamas tuo, kaip maloniai kvepia pašnekovės kūnas.
- Turėtum atvykti pas mane vakarienės,-Williamo balsas buvo visiškai pakitęs: žvalus, gyvas, netgi teigiamas. Atrodė, lyg šaltakraujiška išpažintis net nebuvo pateikta Alison profesinei analizei,-Žinau ką sugebi. Tu manęs nebijai, nes žinai, kad galėtum pasipriešinti,-vyras atsitiesia. Jo ilgi liesi pirštai švelniai palyti Baumgarten plaukus,-Ar mano pasakojimas tau nepasirodė kažkur girdėtas, netgi matytas? Ta mergina dirbusi sesele internate juk esi tu, tiesa? Ta mergina, kuri stovėjo foje, viską matė ir sekančią dieną neįdavė manęs policijai? Dieve, esu skolingas tau kur kas daugiau, nei tik vakarienę,-jo lūpose vėl nugulė ta šiurpinanti šypsenėlė, o tuomet liguistas, piktdžiugiškas juokas suvirpina orą,-Ar žinojai, kad tas berniūkštis esu aš?-tikrai nuoširdžiai troško tinkamai surikiuoti visas juodu jungiančias aplinkybes. Nebebuvo jokios prasmės neigti, neva Alison profesionalią pagalbą buvo išsirinkęs atsitiktinai. Ne, pastebėjo ją tikrai netikėtai ir dar ilgai negalėjo suprasti ar akys kartais neapgauna. Juk paėjo tiek daug laiko, o ji fiziškai visai nepasikeitė. Tik negalėjo pasakyti konkrečiai kokiai mistinei rūšiai Baumgarten priklauso.