|
| Author | Message |
|---|
 |  2017-01-09, 22:11 | |
| Kažkada seniai seniai Luciano širdį sukausę ledai pamažu tirpo. Kiekvienas jaunos moters bučinys, žvilgsnis, kiekvienas, regis, visai nekaltas prisilietimas pralenkė visus sirenos lūkesčius, netikėtai ir nelauktai visiškai sujaukė šio pasaulį, tokį laukinį, kupiną tamsos, skausmo, kupina dalykų, su kuriais metų bėgyje jis apsiprato, kuriuos priėmė it savus. Būtent Liza pakeitė viską, galbūt pati to nesuvokdama, galbūt nė nenumanydama, kad šios minkštos lūpos, taip meiliai, taip aistringai atsakančios į jo bučinius, viską apvertė aukštyn kojomis. Mergina, matyt, nė neįsivaizdavo, kad savame glėbyje laiko žmogžudį, padarą, bė jokio gailesčio žudantį kasnakt, tačiau dabar, rankose laikydamas jos kūną, tokį silpną, tokį žmogišką, Piero visiškai pamiršo, kas iš tiesų yra. Pamiršo, jog kone kasnakt šio lūpos ragauja saldų, svaiginantį kraują, pamiršo, kokia palaima apima tvirtą šio kūną bene kaskart, kai tvirtos rankos suspaudžia dar šiltas, pulsuojančias savo aukų širdis. Juk būtent dabar jo rankos spaudė kažką geresnio, didingesnio, kažką, nuo ko ta pati tamsi sirenos širdis ėmė plakti stipriau, it išgąsdinta, o galbūt atvirkščiai, sujaudinta to, kad Sorrentino iš tiesų jaučia kažką apart malonumo, kažką, kas meilia šiluma užpildo tamsiausius tvirto kūno kampelius.
Po to, kai dar kartą pramerktos vyro akys pastebėjo jos šypseną, tokią šviesą, primenančią pavasario saulės spindulius, jis nesusilaikė. Tvirtos rankos lėtai nuslydo šios kūnų, ėmė švelniai, tačiau reikliai glamonėti šios krūtis, lūpomis vėl nuslydo link šios kaklo, tarsi siekdamas dar kartą ją paženklinti, dar kartą parodyti, jog tai - ne pabaiga. O tai iš tiesų nebuvo pabaiga, toli gražu. Lizos lūpoms dar kartą susiradus šio, jos nagams švelniai perbraukus per įtempta vyro kūną, Piero, regis, įgavo dar daugiau jėgų, tarsi būtent merginos judesiai, būtent šios reakcija į jo veiksmus būtų viskas, ko jam kada nors reikėjo. |
| | | |
| | 2017-01-09, 23:53 | |
| Skausmo merginos gyvenime buvo daug, todėl laimė, kurią dabar jautė, buvo daugiau ar mažiau ypatinga. Lisa nežinojo, ką Luciano veikia naktimis, kur išeina ir kodėl, galbūt giliai viduje ji jautė, jog tokie išėjimai kartosis net ir po šios nakties, kai ji atidavė bemaž brangiausią dalyką, kokį tik turėjo – ne tik savo nekaltybę, tačiau ir širdį – tačiau ji ir toliau klimpo giliau į tą tamsą. Turbūt Lisai savotiškai buvo lemta kentėti visą likusį gyvenimą, kol ši kvėpuos. Galbūt ji dar galėtų pakeisti savo likimą, tiktai reikėjo atsisakyti ši apsėdimo, tos beprotiškos meilės. Bet kaip? Mergina buvo per silpsna, nes jai rodėsi, jog tai yra jos laimė. Jog ji ieškojo laimės ir ją pagaliau rado.
Buvo naivu tikėtis, jog per pirmąjį kartą Lisa patirs orgazmą. Net pasakose tokių stebuklų nebūna, todėl po ilgiau trukusių frikcijų, mergina pajautė šiokį tokį nejaukumo jausmą, kurį jautė pačioje pradžioje. Skausmas nepaūmėjo, tačiau buvo galima spėti, jog net dešimčia minučių ilgiau trunkantis aktas pirmą kartą tai patiriančiai asmenybei nebus toks siaubingai malonus ir ją labiau išvargins, negu kad pamalonins. Nors, pliusas tas, jog Piero glamonės tikrai padėjo prablaškyti dėmesį, jog nereiktų koncentruoti į tą nejaukumo jausmą. Panėrusi vienos rankos pirštus į vyro plaukus ji susitelkė ties bučiniu, kitos rankos delną glausdama šiam prie skruosto. |
| | | |
| | 2017-01-11, 21:34 | |
| | Luciano pamiršo viską. Matyt, pirmą kartą per ilgus, žemėje pragyventus metus, šio galvoje nesisuko pačios kvailiausios, žiauriausios mintys, šio galvoje nebesisuko mintys apie kaltę, o pats kūnas, dar visai neseniai kovojęs su vidų draskančiais jausmais, pagaliau atsipalaidavo. Nė nesuvokdamas, kas ar kaip, būtent šalia Lizos Piero nebedvejojo, galbūt pirmą kartą iš tiesų stengėsi ne tiek dėl savęs, kiek dėl jos, it norėdamas įrodyti, kad pirmas kartas su vyresniu, labiau patyrusiu vyru yra geresnis nei tas, kurio ši vos nepatyrė su savo bendraamžiu. Nors puikiai suvokė, jog orgazmo Sorrentino nepasieks, juk vis dėlto, tai pirmasis šio kartas, sirena stengėsi. Stengėsi priversti ją prie ribos, leisti jai pajusti ir suvokti, kad visa tai nėra taip blogai, kad jis tą daro ne tiek iš aistros, kiek iš kūną stingdančios, tačiau širdį vis labiau jaudinančios meilės jai. Lūpomis dar kartelį prigludęs prie šios, dar kelis kartus staiga sujudėjęs, Luciano baigė, dar kartą atsipalaiduodamas, vos kelioms sekundėms priglusdamas prie jos. Netrukus atsistojęs, užrišęs ir išmetęs panaudotą prezervatyvą, vyras sugrįžo prie Lizos, pirštais perbraukės per tankias šios garbanas bei kiek kilstelėjęs smakrą, dar kartą pabučiavo šios lūpas, it dėkodamas už, matyt, vieną nuostabiausių naktų šio gyvenime. |
| | | |
| | 2017-01-11, 21:54 | |
| Na, tai buvo pirmasis šios kartas. Savotiškas susipažinimas su viskuo, kaip kas vyksta. Lisa bent jau nesijautė blogai, jog tai padarė, nejautė ir milžiniškos, vidurius draskančio skausmo, kaip kad tai jai apibūdinimo viena jos bendraklasė. Tiesiog, net ir po sekso, jautėsi šioks toks maudimas papilvėje, tačiau mergina jautėsi laiminga. Negalvojo, jog padarė kažką blogo, net nesigailėjo. Tiesiog jautėsi pilnai atsipalaidavusi, kas iš tiesų ganėtinai keista, nes anksčiau Lisa niekada nebūtų pasakiusi, jog visai nesigėdindama gulės visiškai nuoga priešais vyrą. Nesvarbu, net jei tas vyras ir nebūtų buvęs Luciano.
Vyrui grįžus prie jos, Lisa švelniai šyptelėjo. Ant liežuvio galo jai vis sukosi keli žodžiai, kuriuos ji norėjo šiam pasakyti. Vienas iš jų prasidėjo iš „m“ raidės, tačiau kažkas, nesuprato kas, merginai taip ir neleido to ištarti ir tuos žodžius ji nurijo, o jausmus paslėpė toliau, nustūmė tas mintis į smegenų atokiausią kampelį. Per anksti, Lisa.
- Ar...normalu, jog jaučiuosi pavargus? – krenkštelėjus ji tyliai sukikeno ir pakėlė akis, žvelgdama į Piero. Ji jautėsi gan keistai, tačiau ir gerai tuo pačiu metu. Gan sunku paaiškinti pojūčius, kuriuos dabar mergina jautė. Apsivijusi viena ranka vyro kaklą, kitos pirštais ji perbraukė per šio neskustą skruostą, žandikaulio liniją, akių neatitraukdama nuo jo. Nežymiai atsiduso, prikąsdama apatinę lūpą ir droviai šyptelėdama. Trauka niekur nedingo, turbūt tapo dar sunkiau pakeliama. Buvo naivu tikėtis, jog viskas užsibaigs seksu. Buvo naivu tikėtis, jog po to Lisa nesijaus taip pat, galbūt netgi dar labiau prisirišusi prie vyro. Tai nebuvo ta trumpai trunkanti paaugliška meilė, kai gauni, ko norėjai, o vėliau staiga su tuo žmogumi būti jau nebesinori, ne. |
| | | |
| | 2017-01-13, 23:02 | |
| Luciano džiaugėsi. Įprastai rami sirenos širdis šio krūtinėje daužėsi kur kas stipriau nei anksčiau, kur kas stipriau nei tomis akimirkomis, kai prie šio tvirto kūno glausdavosi kitos, visiškai nereikšmingos moterys. O Liza buvo kitokia. Dar prieš atsiduodama savo patėviui, jauna mergina žavėjo šį skaidriu protu, žavėjo tuo, kokia protinga, kokia gabi ir sumani yra. Žinoma, išsiskyrė ji ne tik savo gabumais, tačiau ir išvaizda, kažkuo, kas būtent ir tapo begalinio sirenos pavydo priežastimi. Galbūt šis ir nesistengė to parodyti, nenorėjo, kad Liza suprastų, jog būtent jos patėvis jai - neabejingas, tačiau ši, matyt, nė nenutuokdama, kiek daug jausmų plazdena Sorrentino širdyje, pati papuolė į spąstus, bene amžiams surakinusius judviejų kūnus.
-Žinoma. Visiškai normalu.-Pirštu švelniai perbraukęs per kiek įraudusį tamsiaplaukės skruostą, vyras viena ranka apglėbė šios smulkų kūną. Tiesa, kiek kitaip, nei tą darydavo anksčiau. Šį kartą Piero prisilietimas buvo kiek intymesnis, asmeniškesnis, tarsi šis niekuomet taip ir nenorėtų jos paleisti.-Pabandyk numigti. Ryte turėtum pasijusti geriau.-Vis dar švelniai besišypsodamas, tyliai alsuodamas į moters kaklą ir pirštais vėl ėmęs narplioti jos plaukus, Luciano negalėjo tuo patikėti. Negalėjo patikėti, kad tiek laiko ignoravęs visus savo jausmus, pagaliau gavo galimybę juos atskleisti. Ne žodžiais, o prisilietimais. Kažkuo asmeniškesniu, kažkuo, kas leido jam vėl savimi patikėti. Leido jam suprasti, kad juodu saistantys nėra tokie svarbūs, kaip judviejų jausmai, dar ir dabar liepsnojantys besikilnojančiose krūtinėse. |
| | | |
| | 2017-01-14, 10:14 | |
| Lisa iki paskutinės akimirkos net nežinojo, jog vyras kažką jai jaučia. Žinoma, jų pirmasis bučinys turėjo duoti kažkokį signalą, tačiau, kai Piero nusprendė atsitverti nuo jos tylos siena ir su ja net nesistengė pasikalbėti, tuo labiau rodytis namuose, merginai atrodė pakankamai akivaizdu, jog šis nenori turėti su ja jokių reikalų ir gailisi to, ką padarė. Tačiau šiandien viskas kardinaliai pasikeitė. Iš pradžių galvojusi, jog Piero taip sureagavo į Jonathan vien dėl to, kad įsijungė jo tėviški instinktai (o kaip žinia, visi tėvai nemėgsta, jei jų dukros pernelyg greitai suauga), dabar viskas susidėjo į savo vietas kaip kokia nors puzlė. Net ir jos vengimas, tas pyktis pamačius Lisą su kitu vyriškosios lyties atstovu, viskas susidėjo ir parodė merginai gan aiškų, bet jai iš esmės labai malonų vaizdą – vyras buvo jai neabejingas ir jos šiek tiek pavydėjo, dėl ko Lisa galvoje sau tyliai sukrizeno ir patenkinta išsišiepė. Vadinasi jam rūpi.
Prisiglaudusi prie Piero (visgi sofa nebuvo tokia jau ir didelė, jog talpintų du žmones), Lisa uždėjo savo ranką ant jo, kuri buvo apsivijusi šios kūną. Pasukusi galvą į vyrą, jog dar kartą galėtų nužvelgti jo profilį, mergina trumpam pakėlė galvą ir pakštelėjo jam į lūpas. Tai buvo palyginus trumpas, bet jaukus bučinys. Vėl atsigulusi patogiau, Lisa dar kartą žvilgtelėjo į Piero ranką, apsivijusią šios kūną, ir pati sau šyptelėjo, o po to užmerkė akis, bandydama nuraminti savo širdies ritmą. Tiesa, didelių pastangų tam nereikėjo – jau po gerų penkiolikos minučių Lisa ramiausia miegojo. |
| | | |
| | 2017-01-17, 21:17 | |
| | Tą akimirką Luciano žinojo, jog nė nesudvejojęs atiduotų viską už dar bent kelias minutes drauge su ja. Už kelias akimirkas, kurias galėtų praleisti mėgaudamasis šios apnuoginto kūno šiluma, dar kelias minutes, kurias vyras praleistų paprasčiausiai mylėdamas, negalvodamas apie ateitį, apie skausmą dėl to, jog nesugebės tapti tokiu vyru, kokio jai reikia. Piero troško praleisti dar bent kelias sekundes jos draugijoje, praleisti jas besigėrint nuostabiu šamsiaplaukės kūnu ir kone dieviškai dailiu veidu, besigėrint ta šiluma, kuri netrukus pasklido po nedidelį kambarį. Deja. Netrukus tamsiaplaukei užmigus, o šios kūnui atsipalaidavus, Luciano buvo priverstas trauktis, priverstas vėl palikti šią vieną, tarsi viduje sukilęs alkis būtų tapęs nepakeliamu, kažkuo, su kuo susitvarkyti negalėjo net jis. Netoliese rastu apklotu apklojęs smulkų tamsiaplaukės kūną, Sorrentino kiek įmanydamas tyliau apsirengė, susirinko visus daiktus, o tuomet, rodos, pasistengęs negalvoti apie tai, ką daro, tyliai išžengė pro sunkias namo duris. |
| | | |
| | 2017-01-17, 21:55 | |
| Kad ir kaip buvo naivu tikėtis, judėjimą šalia savęs Lisa pajautė. Nors buvo užmigusi, tačiau miegas nebuvo toks, kad užgožtų garsus ar tai, jog Luciano nuo jos traukiasi. Kai vyras nematė ji pramerkė akis ir tamsoje stebėjo, kaip jis lėtai apsirengia. Jautė kaip neaiškūs jausmai kyla į viršų ir gerklę užgniaužia didelis gumulas. Staigiai užsimerkusi, kai Piero vėl į ją atsisuko ir apsimesdama mieganti, ji jautė kylantį širdies ritmą, tačiau bandė save nuraminti. Vos tiktai durys užsidarė, mergina pašoko iš lovos ir ėmė greitai rengtis. Užsimetusi tą patį megztinį, su kuriuo buvo, iš savo kambario susiradusi pratrintus džinsus, ji greitai juos apsirengė, užsimetė paltą, užsidėjo batus ir išlėkė pro duris kaip vėjas.
Naktis buvo tamsi. Lauke buvo žvarbu, o Lisa išlėkė deramai neapsirengusi ir net šaliko nepasiėmusi, todėl nuo šalto vėjo gūžėsi į palto skvernus ir tamsiu žvilgsniu sekė vyro figūrą, kuri ramiai žingsniavo, apsikabinusi dailią šviesiaplaukę moterį. Ji jau būtų dabar prie jų prilėkusi ir iškėlusi didžiausią sceną, tačiau gumulas gerklėje to padaryti neleido. Ji būtų apsiverkusi, tikrai, o dabar mažiausia norėjo pasirodyti priešais Piero silpna.
Nužvelgusi viešbutį, į kurį pora pasuko, Lisa atsiduso ir lėtai įėjo į vidų. Kažkaip nepastebėta sugebėjo prasmukti pro apsaugą ir nusigauti iki kambario, kuriame apsistojo Piero su ta moterimi. Apsižvalgiusi ji pamatė pastatytą prie durų vežimėlį su atšaldytų šampanu. Greitai pabeldusi į duris Lisa įsmuko po vežimėlio apačia ir pasislėpė už balto audeklo. Buvo smulki, todėl tilpo, o ir stumiant vežimėlį galėjo pasirodyti, jog gal koks ratukas sugedęs ir dėl to jis sunkiau stumiasi. Lisa bent jau tikėjosi, jog niekas nepradės tikrinti vežimėlio ir jos džiaugsmui to niekas nepadarė. Ji papuolė į kambarį, o kai liko visiškai viena, išlindo iš po vežimėlio ir kol moteris su Piero buvo vonioje, pasislėpė spintoje. Gan tipiška, tiesa? Širdis kalė nežmonišką ritmą, atrodė, jog Lisa tuoj apsivems iš susimaišiusių emocijų srauto, kuris plūdo ja. Pora grįžo į kambarį ir viskas prasidėjo gan įprastai, tai merginai priminė tą vakarą, kai aptiko vyrą su savo mokytoja jų namuose. Jau norėjo išlįsti iš spintos ir tiesiog iškelti sceną, tačiau moters duslus riksmas, perskrodęs kambarį, sukaustė Lisą. Pro spintos durų plyšį ji matė sruvantį kraują, besiblaškantį moters kūną, tai, kaip ji visais įmanomais būdais stengėsi pabėgti nuo to, kas artėjo. Mergina ėmė virpėti, atatupsta trauktis į spintos gilumą, abiejomis rankomis suspaudusi burną, jog neimtų rėkti. Siaubo kupinomis akimis ji stebėjo valandą, galbūt ilgiau trukusį košmarą, kol Piero pagaliau nusprendė, jog gana. Visas kruvinas jis lėtai nužingsniavo į vonią ir joje užsidarė. Tą pačią minutę tyliai iš spintos išlindo Lisa. Vis dar laikydama vieną ranką prie savo burnos, jog neimtų klykti, garsiai šnopuodama ir tramdydama ašaras spoksojo į mėsos ir kraujo klaną ant lovos. Prieš tai ten buvo moteris, daili, niekuo nenusikaltusi moteris.
„Gali padėkoti Piero užtai, jog netekai motinos, mergyte“. Dabar ji puikiai suprato, ką reiškė vilkolakio žodžiai, pasakyti daugiau nei prieš dešimt metų. Tą pačią minutę ji movė pro viešbučio kambario duris, pasileidusi bėgti kaip įmanoma greičiau. Kelis kartus vos nepargriuvusi ji pasiekė savo namus ir drebančiomis rankomis užrakino spynas bei susmuko ant grindų, garsiai verkdama. Lisos rankos siaubingai virpėjo, ji pati drebėjo iš baimės ir siaubo. Žvilgsnis klajojo tamsiomis namų sienomis, kol Lisa suvokė, ką turi daryti. Įpuolusi į savo kambarį pasiėmė kuprinę ir be paliovos ėmė dėti būtiniausius daiktus. Negalėdama sustabdyti savo virpėjimo kelias akimirkas ji sustojo, giliai kvėpuodama, o vėliau vėl krovė daiktus, grūdo juos kaip įmanoma greičiau, vis žvalgydama sau per petį ir klausydama ar vyras negrįžta namo. Susirinkusi savo dokumentus, pasą ir kitus reikalingus daiktus mergina žvilgtelėjo į savo šunį, kuris sutrikęs stebėjo jos blaškymasi po kambarį.
- Atleisk...negaliu tavęs pasiimti kartu. – pritūpusi ji apsikabino šunį, kai šis tyliai suinkštė, lyg nujausdamas, jog šeimininkės jau nebepamatys. Pakilusi Lisa nusišluostė ašaras, atsidarė kambario langą ir išlipusi pro jį, nesustodama ėjo gatve tolyn nuo tų namų. Tolyn nuo Piero. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
