| | | Author | Message |
|---|
 |  2016-11-13, 16:53 | |
| |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-20, 16:58 | |
| Sietlo miesto gatvių žibintai jau buvo kuris laikas įsižiebę. Tačiau nereikia stebėtis, mat anksti temsta. Laikrodžiui mušant septintą valandą vakaro, Adelina jau ėjo iš namų. Apačioje jos jau laukė, vadinamasis uber, įsėdusi, maloniai pasisveikinusi su vairuotoju, nukreipė šį reikiama linkme, bei atsirėmusi į sėdynės atlošą, atsipalaidavo. Pasižiūrėjusi į laikrodį jog dar turi pusvalandį, per daug nesijaudino jog gali būti ankstyva. Pasiekus kelionės tikslą, sumokėjo vyriškiui, bei paskutinį kartą nusišypsojusi, patraukė link meno galerijos. Įsisiautusi į juodą paltą, moteris kiek gūžėsi nuo rudeniško oro, tačiau tai nepaveikė jos grakščios eisenos. Įžengus pro pastato duris, Adeliną pasitiko šiluma, šviesa, bei tyla paskaninta keliais besišnekučiuojančiais žmonėmis. Priėjusi prie kasos, nusipirko vieną bilietą, tada nuėjusi prie rūbinės, padavė savo paltą, o numeriuką įsidėjo į delninę.
Ketino eiti link paveikslų, tačiau paskutinę sekundę, už jos akių užkliuvo meno kūrinys, tad ten ir patraukė. Mirjam niekur neskubėjo, ši pasitempusi apžiūrinėjo patinkančius kūrinius, vienus praėjo prie kitų sustojo, bei paskaitė aprašymą. Šioje salėje nesisukinėjo ypatingai daug žmonių, dar vos pora. Galiausiai moteris įsistebėjo į kūrinį, pagamintą iš metalo, galbūt akcentai pagražinti sidabru. Vaizduojamos medūzos. Ypač žinant Adelinos meilę vandenynams, nereikėjo stebėtis jog tamsiaplaukė būtent čia sustos, bei tyrinės šį kūrinį. |
| | | |
| | 2016-11-20, 23:31 | |
| Bendžaminas atidžiai nužvelgė savo atvaizdą veidrodyje - balažin kiek metų nenešiotas kostiumas, juodas kaklaraištis, tvarkingai sušukuoti tamsūs, garbanoti plaukai. Net akyse atsispindėjo šioks toks orumas, pasitempimas, pasitikėjimas savimi. Galbūt tai nebuvo jo "kailis", tačiau vyrui atrodė sveika kartais pasislėpti nuo paties savęs. Tapti kitu žmogumi, kitu personažu. Be to, važiavo susitikti su moterimi, tapusia vienu brangiausių padarų šioje planetoje. Ironiška būtų vadinti juodu sielos draugais, kai pastarosios Bendžis nė nebeturėjo, tačiau kitokio epiteto jis nesurado. Kažkoks mistinis ryšys, apvijęs juodu, savotiškai pakeitė Dorner gyvenimą.
Sumokėjęs taksi vairuotojui, vyras išlipo iš automobilio ir pasitaisė paltą. Apžvelgė lietaus merkiamas gatves ir prieš akis stovintį pastatą. Ši vieta jam kėlė tik pačius šilčiausius jausmus. Tai buvo kampelis pasiklydusiems; prieglobstis vienišiausiems. Bendžaminas nusipirko bilietą, pasikabino paltą ir žavingai nusišypsojo jaunai darbuotojai. Šįvakar nebuvo vietos niūrioms emocijoms. Lengvai žingsniuodamas salės link, Bendžaminas akimis ieškojo savo palydovės. Akimirką susirūpino, jog pasirodė pernelyg anksti, tačiau žvilgsnis į laikrodį bei priešaky šmėstelėjusi pažįstama figūra pamynė visas abejones. Pasidabinęs šypsena, jis nuskubėjo prie moters.
- Adelina, - prabilo, švelniai prisiliesdamas prie jos dilbio, norėdamas atkreipti dėmesį. - Atrodai nepakartojamai. Kaip visad, - šiltas, ramus jo balsas užpildė užgriuvusią lengvą tylą. |
| | | | TTS #3 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-24, 01:45 | |
| Adelina niekur neskubėjo, ji nenorėjo kažko praleisti pro akis, kažko nepastebėti ir neįvertinti. Menas visados buvo kažkas labai artimo, jau nuo pat vaikystės tai siejosi su jos siela. Beveik šimtas metų ji vaikšto ant šios žemės, bet domėtis kultūra, niekados nepabodo. Dabar jos veide buvo švelni šypsena, ne iš pačių akivaizdžiausių, bet veidas atrodė malonus, bei taikus. Kiek užsisvajojo žiūrėdama į tas medūzas, žvilgsnis nukreiptas į vieną iš galūnių, bet akys it stiklinės, nusikėlė kažkur kitur. Iš tos transo būsenos ją pažadino prisilietimas, bei puikiai pažįstamas balsas. Šiek tiek krūptelėjo, tačiau jau po sekundės dalies suvokė, kad tai Bendžaminas. Plačiau nusišypsodama ji atsisuko į vyrą.
- Ačiū, - švelniu balsu prabilo, - o tu kaip niekad žavingas, - tai pasakydama ji žengė arčiau šio, bei kiek pasistiebusi prilietė lūpomis šio žandą. Atsitraukusi ji vis dar gėrėjosi šio vyrišku aromatu. - Tikiuosi nesugrioviau jokių tavo planų, pakviesdama susitikti. - Su plačia šypsena ištarė žiūrėdama į Dorner akis. Na jei ir sugadino, nesigaili, mat be galo džiaugiasi jį matydama, tai greičiau buvo koks mandagumas ar formalumas, paklausti. |
| | | |
| | 2016-11-26, 14:11 | |
| Tik po keleto sekundžių nenutraukiamo akių kontakto su moterimi, Bendžaminas teikėsi žvilgsnį nukreipti į ant sienos sukabintus paveikslus. Savęs vyras meno žinovu nepavadintų, tačiau visad jam jautė kažkokį prielankumą. Įstabu, kaip žmonės moka išreikšti savo jausmus, savo mintis, savo potyrius per kūrybą. Be to, tai džiugino, palietė ir mąstyti vertė ir aplinkinius. Dorner talentu niekad nelaikė to, kaip gražiai kažkas piešia, dainuoja ar groja. Talentas, jo manymu, buvo tai, kas sugebėdavo paveikti aplinkinius. Kartais net nuostabiai nutapytas paveikslas likdavo nepastebėtas ar greit užmirštas. Vadinasi, autoriui kažko pritrūko, kad patrauktų dėmesį. Dabar, nors ir stovėjo tarp įdomių, akį traukiančių kūrinių, Beno žvilgsnis neklusniai krypo prie Adelinos. Šįvakar ji tiesiog nustelbė bet kokius paveikslus.
- Ne, man vienas malonumas su tavimi susitikti, - vyras švelniai šyptelėjo, pajutęs Ingham lūpas priglundant prie jo skruosto. Draugiškai permetęs ranką per jos liemenį, Bendžaminas vos pakreipė galvą į šoną. - Ar pastebėjai kažką įdomaus, kol laukei manęs? - turėdamas omenyje galerijoje esančią parodą, pasiteiravo ir pats dar apsižvalgė. Žinoma, reikėjo apeiti aplink, kad kažką pamatytų, tačiau kažkaip labiau viliojo tiesiog pasikalbėti. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
