Ingham's

- Tvarkykis,- pratarė vos išlaisvino savo riešus iš jo delnų. Stojusi po karšto vandens srove pakartojo veiksmą su šampūnu, o netrukus pradėjo skalauti. Įprastai Annika užsibūtų ketursienėje kabinoje ilgiau nei reikėtų prasileisdama pro įvairių kaukių procedūras, tačiau šiandien nusiteikimo tam nelabai buvo. Jausdama kaip jos kūnas jautriai reaguoja į nuogą šalia besimaudančio Acheron, Annika turėjo nukreipti savo dėmesį kitur, juolab, kad dabar pats laikas ir pačiai nusitrinti visas kūno linijas ir įkampius. Kažin kas jame moterį taip traukė, bet labiausiai tikėtina, kad valdingumas. Patyliukais šyptelėjusi ir pagaliau nustumdama savo juodas ir skausmo bei malonumų perkreiptas fantazijas šalin, paėmė plaušinę į rankas, ją suvilgiusi vandenyje neilgai trukus apliejo kvapnia žėle. Kaip ir visuomet, pradėdama nuo kaklo ir pečių artėdavo prie krūtų, kurioms nušveisti moteriai reikėjo daugiau laiko. Užsimerkusi atmetė jau švarius plaukus ant vieno peties ir užtaškė muilo ant krūtų kurias taip kruopščiai ir neskubėdama ėmė prausti.

Acheron po kelių akimirkų išėjus iš dušo kabinos ir vieną sekundės dalį įleidus šalto oro, tai nepadarė jokios įtakos šalčio nebijančiam moters kūnui. Nė nesuvirpėjusi nuo vėsumo pliūpsnio tik pakėlė akis jomis nulydėdama išeinantį Ward ir tik pristūmė dureles iš savo pusės daugiau neleisdama tam pasikartoti. Ingham buvo patenkinta, kad po visos ganėtinai sudėtingos dienos vakaras šiam nusimatė toks koks ir turėjo būti. Trokšdamas poilsio ir kad niekas jo nesudrumstų, leido moteriai suprasti, kad visgi šiek tiek žmogiškumo jame buvo. Žvelgiant į tai koks įtakingas ir ne itin gailestingas gaujos lyderis jis buvo, pastarasis veiksmas gerąja prasme sušvelnino jo paveikslą, bet net ir dėl to, ji nemanė jam esant tik berniukui su trūkumais, Acheron buvo daug sudėtingesnė asmenybė nei iš pirmo žvilgsnio buvo galima pamanyti, nei po ilgo laiko bendraujant galima išsiaiškinti. Annika tuo tarpu atsistojo per vidurį kabinos ir paleido smarkesnę vandens srovę į save nuplaudama visą ant kūno nusėdusį muilą. Ir ko čia tas vanduo šiandien turėjo tiek įtakos? Prieš tai vonia, dabar dušas.. ar čia tokiu būdu Annika nė nesuprasdama save tokiu būdu bando atvėsinti nuo Ache kūno? Pats velnias težino. Po muilo vonios dar syk pasimėgavo kūną atpalaiduojančiu karščiu ir daugiau neišleisdama nė lašo ir dušo galvutės, paliko vietą su užsuktais čiaupais, kad kartais nenutiktų kokia nors neplanuota aplinkybė. Nuoga, visa dar šiek tiek garuojanti stojo ant minkšto vonios kilimėlio priešais veidrodį ir rankšluoščiu ėmė sausinti plaukus. Ugningi šios plaukai puikiai atitiko charakterį moters, kuri neretai užsiplieksdavo kaip toji ugnis ir užgėsinti ją būdavo itin pavojinga siekiant pačiam nenudegti. Tačiau tokios situacijos kuomet Ingham būtu tokia įsiutusi, kad pats Dievas tegu prisibijo, jau nebuvo daug metų. Puikiai mokėdama sulaikyti savo emocijas ir pakeisti tokiomis, kurios tik teikia progą nusišypsoti ar išjuokti, nepasiilgo ugningojo pykčio. Kūną nuraminusi mėtų ir šalavijų kūno sviestu prisidengė apatinėmis kelnaitėmis bei ilgais marškiniais skirtais miegui. Viską išjungusi ir sutvarkiusi vonioje išėjo iš jos ir pamačiusi jau užmigusį Acheron ant jos lovos apėjo ją ir atsisėdo ant lovos krašto nudelgdama akis į jį. Į jo ramų, miegą jau pasitinkantį kūną ir mintis skrajojančias kažkur anapus.

Paskutinis dalykas kuris išliko vilkolakės atmintyje buvo tai, kad po dienos atnešusios raudonplaukei ir įdomių, linksmų bei keletą erzinančių įvykių ji sėdėjo lovos pakraštyje ir pilnaties mėnulio apšviesta stebėjo miegantį Acheron. Nepaisant praeityje jau pasilikusių prisiminimų ir nemalonios patirties Annika miegojo labai kietai ir saldžiai. Nekamavo košmarai, bet ir išsvajotasis princas ant balto žirgo sapne nepasirodė. Nors ką čia tikėtis, patys geriausi dalykai aplanko netikėtai. Išaušus rytui, kai pirmieji tekančios saulės spinduliai nušvietė moters kambarį raudonplaukė pramerkė akis. Akių vokai buvo vis dar apsunkę tačiau visas kūnas tapo pailsėjęs, praėjus nemažai valandų visgi Anni pasiekė kasrytinę nirvaną ir su nedideliu optimizmu įkvėpė oro giliai į plaučius. Plačiai savo lovoje gulinti staiga prisiminė jog dar vakar čia buvo neviena. Tuomet ir užplūdo kvapai itin jautrius receptorius turinčią vilkę. Apsigręžusi pamatė sodriai raudoną rožę, puošiančią visą kambarį ne tik savo išoriniu grožiu, bet ir natūraliu gėlės aromatu. Be viso to garuojanti kava galiausiai atsidūrusi moters delne neleido šiai atsispirti. Kartais reikėdavo tiek nedaug norint pasijusti laimingu, ar tiesiog pradėti dieną linksmesne nuotaika. Po kelių gurkšnių vilkėdama tuos pačius savo mėgiamiausius, kelius siekiančius marškinius Annika pakilo iš lovos. Sutaisiusi ją taip, kad atrodo čia nė nebuvo miegota pamerkė rožę nedidelėje vazelėje ant palangės ir įsispyrusi į šlepetes išėjo iš kambario patraukdama ten, iš kur girdėjo sklindant garsus - tą puikiai pažystamą rytinį šiugždesį darant pusryčius. Pasiekusi virtuvę žvilgsniu nesunkiai susirado mielai ją nustebinusį Acheron ir priėjusi arčiau ramiai atsiduso. - Kaip savijauta?,- apėjusi jį iki spintelės ėmė daryti tai ko atėjo, klausimą užduodama ramiu, neperspaustai mielu balsu. Annika nebuvo iš tų moterų kurios rytais tikisi kažko iš vyriškių su kuriais kad ir kaip buvo bendravusios vakare. Išskirtiniu, kiek kitokiu moterims ne visoms būdingu rinkiniu pasižyminti raudonplaukė didžiavosi tuo kuo buvo. Laisva ir nepriklausoma, žinanti ko trokšta, Ingham atmetė susidariusias garbanas į vieną pusę ir džiaugėsi visai neblogai prasidėjusia diena.

Kol Acheron sėkmingai kapojo lašinius į mažyčius gabalėlius, Annika susitvarkiusi ramiai nupėdino į miegamąjį kuriame persirengė ir paėmė jo ankščiau atneštą padėklą. Virtuvėje nešvarius indus pastatė į kriauklę, o netrukus juos ir suplovė. Ingham mėgo tvarką ir tą jausmą kai viskas savose vietose gulėjo. Pašalinusi skanių pusryčių įrodymus Annika pasitraukė nuo virtuvės didžiojo stalo, kuris buvo apkrautas pačiais įvairiausiais vilkolakio suneštais ingridientais gaminant kiaušinienę su riebiu lašinio galu, į rankas paimdama puodelį su kava. Sėdėdama virtuvėje ant sofutės ir kol puodelis šildė moters delną, ši įsijungė šiek tiek triukšmo. Vos tik naujienas pranešantis balsas užvaldė virtuvę nespėjo praeiti nė kelios minutės, kai susiraukęs Trumpo veidas buvo parodytas per pirmąsias dienos žinias. Lėtai purtydama galvą skeptiškai stebėjo kaip šis sakė kalbą rankomis gestikuliuodamas, o netrukus ir nutaisydamas savo resting bitch face. Na ką, laukia perversmas, nauja era išaušo ir turbūt palies ir tą patį Sietlą, visokiais gyviais ir būtybėm prikimštą.

To verslininko skleidžiamos erezijos neįtikino dalies Amerikos. Jei baltų paakių diedas nuspręstų pasirodyti šioje šalies dalyje tikrai pasigailėtų arba.. jau nebetektų to daryti. Annika neabejojo Acheron žodžiais toliau klausydamasi tik užjautė tuos, kurie šią akimirką ūžė miestuose savo skanduotėmis ir kilnojo savo spalvingus streiko plakatus. - Gal jam nė nereikės iki čia kastis kelio, labai tikėtina, kad visą juodą darbą padarys kas nors iš jam arčiausiai esančių..,- pasukdama galvą į judriąją virtuvės pusę kurioje Ward kapojo kiaušinienę kaip už tėvynę lengvai nusijuokė. Kitaip ir būti negali, kai esi nevalgęs parą kitą, ir kai be galo gardus maistas atsiranda prieš akis - reikia turėti valios valgyti jį lėtai ir pajaučiant kiekvieną ingrediento skonį. - Skanaus!,- pakėlė toną nepamiršdama žinoma, padaryti svarbiausio dalyko. Nurijusi seiles kai šis taip skaniai taškė savo pagamintus pusryčius, atsuko žvilgsnį atgal į žiūrėtą programą. Kad nesigundyti nei dėl matomo maisto, nei dėl jį dorojančio vyro. Gurkštelėjusi kavos kojas ištiesė išilgai kūno ir paliko jas žemiau stalo ant laikiklio. Šiandienai Annika jau buvo apsisprendusi ką veiks, o ir reikėjo susitikti su asmenimis kurių jos akys jau seniai neregėjo. Sėdėti namuose gera, tačiau imtis veiklos Annika mėgo taip stipriai, jog kraujas užvirdavo prikeldamas kūną ir mintis naujiems sumanymams.

Kad ir kokie dalykai ten toliau su tuo idiotu buvo rodomi, tai mažiausiai domino vilkolakę. Annika domėjosi Cornell veikla mieste, tačiau kol nieko baisaus šalyje su išrinktu vadovu nenutiko reikėjo tikėtis, kad ir nenutiks. Kiaušinienės kvapas ir toliau džiugino raudonplaukę, o kai šis sustiprėjo Acheron pasirodžius prie pat, moteris pakėlė akis. - Nesu alkana, valgyk į sveikatą,- tarė Annika netrukus pasilikdama savo pozicijoje. Atimti bent kasnį iš vargšo vado ji tikrai neketino, juolab, kad alkis buvo taip paprastai numalšinamas stipria kava kuri dar ir pabudint, pastatyt ant kojų galėjo. - Kalbėjai su Dominyku kada? Neseniai čia jį buvau susitikusi.. ,- taip netikėtai pradėjusi naują temą maistą teberankiojančiam iš barzdos Acheron dėmesiui pritraukti, nors netrukus jis ir pats priėjo arčiau. Pasislinkusi kiek į šoną, kad būtų nepažeista Annikos asmeninė erdvė nukreipė žvilgsnį į Quint.

Abejingai nulydėjusi šio judesius atsikratant virtuvinių indų Annika alkūnę atrėmė į sofos kraštą ir viena akimi stebėjo aplink vis šmėžuojantį Acheron. Prisiminusi vakarą kai Dominykas eilinį kartą sugrįžo namo visas netvarkingas ir alkoholiu išsikvėpinęs Annika turėjo vilties kažką sužinoti apie tai. Kuo tikrai abu buvo panašūs, tai savo užsispyrimu ir nenoru kalbėti ar pasakoti apie save. O Annika buvo iš tų, kurie privalėjo viską žinoti, kad ateityje galėtų tuo naudotis ir lengvai kontroliuoti.
- Nieko ypatingo.. ,- o ką galėjo ji pridurti? Tai, kad šis šlaistėsi kaip gyvenimu nusivylęs našlys Acheron tikrai nerūpėjo, o ir Anė nelabai iki šiol dar gilinosi į kito Ward gyvenimą. Prievartauti buvo ne jos būdui, todėl reikėjo sugalvoti būdą kaip kitaip išpešti informaciją. - Ką nori žiūrėti?,- pastatė kavos puodelį ant stalo ir praeidama pro jį, nuėjo prie šaldytuvo. Išsitraukusi iš jo salotų, daržovių bei kumpio ir bandelę, kartu prigriebdama ir padažo, ėmė daryti sumuštinį. Tokį didelį ir skanų, kuriuos raudonplaukė labai mėgo. Pagaliau atkutęs alkis neleido imtis kažko kito ir normalus papusryčiavimas jau buvo prioritetas. - Vis dėl to manau, kad jums reikia susitikt ir pasikalbėt..,- nepakeldama akių ir tepdama padažą ant bandelės galiausiai pridūrė.

Nors Acheron kaip ir visuomet nesiskundė savo įžvalgumu, Annika neketino atskleisti savo ketinimų. Dalykai kuriuos ji norėjo sužinoti iš jo buvo tik jos reikalas, o be to veltis į naujas dramas ji neturėjo nė menkiausio noro. Toliau tepdama sumuštinius - darė kelis, kad būtų kuo ir vėliau paskanauti.
- Tai paimk pultą ir įsijunk, juk tau prieš akis ant stalo guli, kaip pats sakei, aš juk ne mamytė tau, pajudėk,- tarė nė nepakeldama galvos. Nors moteris prieš visus buvo užsitvėrusi aukšta kantrybės siena, Acheron ją vis spardė ir bandė nugriauti. Kol dar laikosi, reikėjo atmušti jo tą norą, kad visi visada viską darytų ką jis liepia. Gamindamasi sau užkandžių moteris neabejojo, kad sulauks prašymų/reikalavimų, juk gaujos namuose šaldytuvas stovėjo toks didelis ir toks prikimštas įvairiausių skanėstų, kad apie valgį negalvoti yra iš tikro sudėtinga.
- Vis dar alkanas?,- pakėlė akis dabar jau į ant sofos sėdintį Quint. Savaime suprantama vilkolakė pažinodama jį kaip nuluptą atsakymą į pateiktą klausimą irgi žinojo tačiau patampyti barzdočiui kantrybę buvo taip pat malonu, kaip ir mėgautis retai pasitaikančiomis, jo gerumo ir švelnumo apvaizdomis.

Ant didelės iš karto paruoštos lėkštės sumuštiniams sudėjusi bandeles ir padažu jau sutepusi ramiai dėliojo likusius ingredientus. Kumpio dėjo daugiausiai, nes ir pati mėgo kai santykis tarp mėsos ir daržovių skyrėsi. Nepamiršdama ir salotų bei agurkų, viską sukišo tarp tų talpių bandelių kuriose jau buvo įspraustas kumpis ir gardieji sumuštiniai buvo beveik baigti.
- Jei jis čia būtų, tavo liežuvis neapsiverstų ir taip nesispjaudytum kalbėdamas. Kaip niekada nejautei taip jaučiu niekada ir nepajusi, kad perlenki lazdą ir tavo ūmus, savanaudiškas ir principingas charakteris greitai atsibosta. Gyvenk su viltimi, kad vadas neilgai būsi, niekas nemėgsta išsišokėlių,- tarp kitko tarė ir paaiškino Acheron, kad pats laikas buvo susimastyti apie savo veiksmus ir kalbas.
- Be to, savo paikus pastebėjimus verčiau pasilaikyk, niekas niekam nieko negamintų. Jei aš tau panaši į namų šeimininkę tai labai klysti.,- Annika žinojo, jog Ward neatsilaikys ir nenuvogs bent vieno sumuštinio todėl į padažą supylė visą druskinę, to pasekoje sumuštinius ištepusi juo labai gausiai. Sėkmės jam dorotis su savo nuostabaus elgesio pasekmėmis. Šypsodamasi pasitraukė iš virtuvės ir grįžusi ant sofos joje patogiai įsitaisė nubesdama akis į televizorių.

Taip menkinti jos autoritetą Annika nebūtų leidusi niekam: ar tai būtų jos ex, ar dabar visišku šiknium esantis Acheron. Kai šis su pasimėgavimu pasakojo apie Henrio mirtį, tikrai siutino raudonplaukę prašėsi to, ko Annika retai imdavosi. Kaip ten buvo sakoma, protingas žmogus išvengs karo, o kvailys jį skatins. Todėl mesdama visą įtūžį į šalį, dar kartą nusileido, ramiai klausydamasi jo žodžių kelis kartus instinktyviai mirksėjo, o jam nutilus atsiduso.
- Atrodai kaip vaikas, pirmą kartą mokykloje iškrėtęs šunybę ir dabar ją atpasakojantis kiemo draugams. Juokingai atrodai, Acheronai, nusiramink, nes tuoj išgriūsiu iš juoko.,- užmetė akį į asmenį apie kurį kalbėjo ir iš kurio juokėsi.
- Nešvaistyk maisto, juk kainuoja.. Matyt ir to nemokė..,- papurtė galvą sekdama akimis įvykius pasaulyje ir tai, kaip žmonės nesibaimindami filmavimo kamerų trukdė interviu imančiai žurnalistei dirbti. - Nepagalvojai apie tai, kad pakeitęs savo kvailą būdą galėtum valdyti didesnes mases? Matyt ne,- nelaukė jo atsakymo, tiesiog davė minčių kurias jis galėtų apmąstyti kurią dieną.