Ingham's

Annika į namus sugrįžo saulei jau nusileidus ir mėnuliui jau gerokai išryškėjus, nesidairydama į šalis nė nežvilgtelėjo ar buvo dar kas nors namie be jos pačios ir patraukė kambario link. Susitikusi su keliais senais pažįstamais, praeityje buvusiais puikiais bičiuliais ir taip pat vilkolakiais, pramankštino kojas kiek tolėliau už Sietlo buvusiose apylinkėse ir namo sugrįžo lyg naujai gimusi. Iš kart atvėrė čiaupą vonioje imdama leisti vonią kurioje mėtėsi ne tik vonios druskų gabalai, bet ir kvapiųjų gvazdikų džiovinti žiedai. Uždariusi duris, kad šiluma neiškeliautų iš patalpos, Anika nuskubėjo atgal į miegamajį ir pravėrusi apatinio trikotažo stalčių ėmėsi sunkiausio: kurį čia komplektą ir vos ne begalybės pasirinkti šį kartą?

Vilkolakė jau buvo nusičiupusi komplektėlį kai išgirdo namuose kažką bildant. Supratusi jog tai bus ne kas kitas, o dar vienas Dominyko nuotykis su kažkur sutiktais peštukais, kurie jam sutrukdė ir priminė jog jiems visiems pasauly vietos maža, nusuko akis nuo žvilgsniu kelias akimirkas išbadyto taško. Tai ne jos reikalas, todėl sekundėlę susimasčiusi įkvėpė oro lėtai, tačiau iškvėpė ramiai ir jau išmesdama tai iš galvos. Paėmusi viską ko vilkolakei šiandien prireiks žengė per kambarį ir kai jau buvo beveik pasislepianti vonioje, į vidų įgriuvo Acheron. Atrodė kaip suvažinėtas, negana to savarpytas kulkomis ir dar kruvinas. Metusi viską ant žemės suėmė vilkolakį ir pasodino ant artimiausios kėdės. - Po velnių, kas tau nutiko?,- nors ir buvo išdidus ir piktas ir dar visa litanija apibūdinimų apie tai koks gaujos vadas jis buvo, Anika pakėlė balsą reikalaudama paaiškinimo. Vis dėl to, jis buvo gaujos narys, o tokiais Anika daugiau ar mažiau pasirūpindavo. Paėmusi iš stalčiaus tirpalo, vatos, adatos bei siūlą, susidėjo viską prieš akis ir po truputį ruošdamasi vis dirščiojo į Ward, kad šis nepasitiestų ant kilimo ir Ingham laiku spėtu tai sustabdyti.

- Neburbėk, žinau ką darau. Sėdėk ar stovėk ar kaip tu čia dabar įsitaisysi, bet nejudėk.,- aiškiai tarė pasiraitodama marškinėlių rankoves. Ant stalo stovėjusią stalinę lempą taip pat prisitraukė arčiau, esant didesniam šviesos kiekiui ir Ingham darbas bus tikslingesnis ir paprastesnis. Paėmusi pincetą dezinfekavo jį ir netrukus susmeigė dvišakį į kraujuojantį vilkolakio kūną ieškodama vienos iš daugelio plieninės kulkos, kuri turėjo neįprastai ilgalaikį poveikį bei stabdė įprastą jų rasei gijimą. Pasikapsčiusi giliau ir nesistengdama tai daryti švelniai, netrukus aptiko ieškomą svetimkūnį ir suspaudusi įrankį ištraukė šį išsyk panardindama į plieninį indą su vandeniu. - Tai visgi neketini papasakoti?,- ramiu balsu, toliau darbuodamasi kaip itin griežto charakterio armijos karinę tarnybą perėjusi seselė, šaltakraujiškai, bet ne taip jau neištveriamai traukė kulkas vis nuplaudama pincetą ir kartodama veiksmus vėl. Nors savo charakteriu Acheron tikrai priminė visišką chamą diktatorių, kažkaip Ingham negalėjo atkapstyti iš atminties kas būtų kėsinęsis į jį pistoletu. Nors, iš kūno traukiamos kulkos aiškiai įvardijo, jog čia būta medžiotojo prisilietimo.

Nesiklausydama jo pykčio ir skausmo perkreipto balso Annika ir toliau darbavosi. Kruoščiai ir tikslingai traukė ir valė žaizdas bei pažeistas Quint kūno vietas. Būdamas gaujos lyderiu ir laikydamasis tik savo paties taisyklių kartais Ingham atrodydavo kaip ne itin kompetentingas, nes paimti viršų visuomet buvo galima protingesniais būdais. - Jau beveik baigta..,- traukdama paskutinį šratą ramiu balsu atsakė į visus jo klausimus, o ištrauktą "lobį" palikdama raudoname, kraujo jau nuspalvintame vandenyje. Padėjusi visus jau nereikalingus įrankius į šoną paėmė adatą į rankas ir pervėrusi ją po kelių valandų ištirpstančiu medicininiu siūlu, ėmė jau kiek atsargiau siūti. Ne dėl to, kad Acheronui skaudėtų daugiau ar mažiau, tiesiog Ingham troško atlikti darbą tobulai, ir palikti laikiną ir tobulą įrodymą - vos pastebimus ir minimalius dyksnius. Susiuvusi didžiausias žaizdas ėmėsi mažesnių, kurias labai greitai uždangstė bintu bei pleistrais. Galiausiai nusivilkusi vienkartines pirštines kuriomis atliko visą darbą, o taip, jos stalčiuje užpildytame medicininių padargų buvo netgi toks dalykas, padėjo jas į maišelį kartu su panaudotais vatos tamponėliais, atlikusiais siūlo galais ir kitomis priemonėmis. Nieko nesakydama ir taip su savais demonais kovojančiam Acheron, kuris nors ir iškentėjo, vis tiek buvo pakankamai aršus - net perdėtai.

Annika jau padėjo visus įrankius į šalį mastydama kaip čia reikės nesijuokti iš Acheron kada gyvenime prisiminus, kad pateko į tokią situaciją kurioje reikėjo užlopyti vilko užpakalį. Nesuabejojusi vėlei užsivilko naują porą medicininių pirštinių ir nusitvėrė įrankius. - Gerai, pasistengsiu švelniai,- kol Ward nežiūrėjo, Ingham dar tyliai sukikeno ir tuomet greit užgesinusi šypseną susiraukė ir prisitraukusi lempą ėmė gelbėti gyvybę. Šiaip toks dalykas kaip žmogaus kūnas ir jo paslaptys bei didžiausi sudėtingumo lygiai buvo tikrai įdomus mokslas, nusprendusi, kad jei gyvenime būtų susiklosčiusios kitokios aplinkybės, vilkė neabejotinai būtų tapusi kurios nors medicinos srities gydytoja. Ir kadangi pasirinkus įdomesnę sritį medicinoje, tai reikalauja labai daug kantrybės, pakantumo ir visų tų savybių kurios neretai žmogų priveda prie beprotystės liūno, tai yra ne kiekvienam. Niekaip pincetu negalėdama sugriebti kulkos, toliau ieškojo ir jau taip nukankinto Acheron, stengėsi labai smarkiai nepažeisti. - Minutėlę...,- sukandusi lūpą stipriai ir pašalinusi neigiamas emocijas kurias nukreipė kitur, kad teigiamos sueitų į svarbų atliekamą darbą, prasikando ją ir kraujas ėmė pomažu lašėti tepdamas palaidinę. Sugriebusi kulką, Annika džiaugsmingai šyptelėjo. - Yess!,- nestiprus bumbtelėjimas pasigirdo po to kai Ingham išreiškė pasitenkinimą savo atliktu darbu ir dabar jau visi šautuvų šratai buvo surinkti. Greit sulopiusi puikiai ištreniruotą Acheron kūną kas pasimatė ir jo dailioje sėdynėje, atsitraukė ir ramiai atsikvėpė. Paėmusi servetėlę pridėjo ją prie lūpos.

Na, Annika visai nedraskė Acheron užpakaliuko, nes atsižaidė jau lopydama jo petį ir krutinę. Tai šiam vis dar dramatizuojant vilkė pavartė akis kelis syk to nesureikšmindama ir užbaigė darbą. Kaip ir tikėtąsi ji neiširdo jokio dėkingumo. Kartais Annikai atrodė, kad pažinojo Acheroną net per gerai, kad kada nors jis ją ypatingai įsiutintų. Tačiau nors ir žinojo ko galima tikėtis iš jo, Ward vyresnysis rasdavo būdų ir kaip nustebinti. Atsisėdusi priešais veidrodėlį raudonplaukė susitvarkė žaizdą lūpoje ir išjungė jau nebereikalingą lempą. Buvo šiek tiek miela, kad Anni šio vakaro svečias nusprendė įsitaisyti tarp švelnios kiniškos šilko Ingham patalynės. Kelias akimirkas pasaugojusi jau lyg ir miegantį, karo lauke pašautą kareivį paėmė ant žemės pamestus apatinius, kuriais ketino apsivilkti išėjusi iš vonios... Vonia! Annika čiaupo taip ir neužsuko! Šoko ištikta šovė į vonią, o joje vanduo grindis jau buvo užtvindęs iki Achilo sausgyslės. Dar ne tiek daug, bet ir per daug, nes žala susidarys nemenka. Užsukusi jį pagaliau su rankšluoščiu 'stūmė' vandenį iki dušo, o jame kaip žinia vanduo išbėgdavo labai paprastai, laimei slenkščio į jį nebuvo jokio. Uždariusi duris, kad kartais netyčia pabudęs Acheron jos neišjuoktų, po dešimties minučių Annika situaciją perėmė į savo rankas ir grindys nors ir buvo vis dar šlapios, vandens lygis nuslūgo.

Annika dar kelias minutes kuo kruopščiausiai sėmusi vandenį netrukus visiškai pašalino jo padarinius ir liko tik nežymus pėdsakas buvusio nusikaltimo. Na ir kas, žemė šiek tiek išslydo iš po kojų, bet atnešė kur kas malonesnių padarinių nei ji pati galėjo tikėtis. Baigusi tvarkyti atsitiesė ir prieš akis išvydo Acheron. Ko ir nenorėjo, nelaukė tai ir įvyko. Nors raudonplaukės marškinėliai lengvai ir sušlapo, toks atoveiksmis buvo pusiau tikėtas. Ward paplūdus kraujais Annika priėjo arčiau. - Eik į kambarį ir susitvarkyk, užtenka tau šiandien kraujuot..,- palinkusi ir vos biustu neprisilietusi prie jo kūno pažiūrėti kokia ten situacija su vyriškio nosimi ir kūno reakcijomis vyko, instinktyviai persibraukė per sušlapusius plaukus galiausiai nusukdama žvilgsnį. Lengvai atsidususi ir supratusi, kad niekad neklausęs jos patarimų Ward to tikrai nedarys, paėmė švarų rankšluostį ir padavė jį jam. - Na, ilgai čia stovėsi, ar leisi išsimaudyti? Ar nori prisijungt ir patrint man nugarą?,- nukulniavusi porą metrų į šalį, priešais spintelę traukė iš jos reikmenis bei per veidrodį stebėjo vilkolakio siluetą kandžiai šypsodamasi.

Į Acheroną atsaką Annika sureagavo labai teigiamai. Atmetęs pasiūlymą pašalinti moters sukeltą nosies kraujosrūvą kuri prasidėjo būtent tada kai vilkolakių keliai vėl susidūrė, tik padrąsino bebaimę Ingham ateityje laukiantiems planams. Acheron sėkmingai palindus po karšta dušo srove, Ani galėjo imtis savo. Juk reikėjo pirmiausia pasirūpinti kitais, juolab, kad toks vaizdas ką tik atsivėrė raudonplaukei prieš akis. Nenormaliai jaudintis verčiantis kūnas ir dar nenormaliau neproporcinga kūnui jo atrama, kuri ką tik pasimaskatavo vilkolakei sėkmingai prieš akis, vėliau nuvedusi šeimininką apsipraust. Ar šitas vakaras gali būt dar geresnis? Mastydama apie tai moteris ėmė nusirenginėti. Pirmiausia pašalino rūbus, vėliau į šoną numetė ir likusius kūną dengusius drabužius. Iškėlė rankas į viršų lengvai pasirąžydama ir pasičiupusi plastikinę tūbelę šampūno atidarė dušo kabiną. - Pravers,- ramiu balsu ištarė stovėdama ir ramiai gėrėdamasi nuostabiu vaizdu.

Annika grožėjosi Acheron lytimi, nors neakivaizdžiai, bet akių atplėšti vis tiek negalėjo. Žaizdos, nuo kūną suvarpytų kulkų kurias prausdamasis vis palengva vyriškis stengėsi apeiti, prie viso to pridėjo dar daugiau pasigėrėjimo. Ward atrodė kaip tikras vyriškumo simbolis Annikai, ir to negalėjo pakeisti niekas. Palengva iškleidusi šypseną įlipo į kabiną paskui save uždarydama duris. Atsistojusi po srovele pravėrė lūpas iš malonumo, kurį sukėlė karštis taip greitai apkabinęs moters kūną. Buvo neapsakomai gera, kai pagaliau dienos vargus ir visas problemas šiek tiek užsilikusias mintyse nuplovė karščio banga vis skalaudama abu įkaitusius kūnus. Ingham buvo sunkoka stebėti, nes jautė, jog aukšta vandens temperatūra tikrai nesumažino skausmo jaučiamo suvarpytame kūne. Todėl palikdama pakankamai atstumo, kad būtų patogu praustis Ingham tai ir pradėjo. Paėmusi šampūną šio masę tarp delnų tolygiau paskirstė, o netrukus sumaišė plaukuose ir žiūrėdama į vilkolakį lengvai šypsojosi. - Kaip savijauta?,- švelniai tarė netrukus.

Šampūnui užputojus, moteris lengvais judesiais ėmė trinkti jį į galvos odą ją švelniai masažuodama. Maudymosi metas Annikai buvo malonumo, poilsio laikas todėl neskubėdama tai ir darė, žvilgsniu vis prižiūrėdama Acheron. Negalėjo ji nuleisti nuo jo akių, kai šis ją taip traukė, o jau paraudusi vilkolakio oda ir jis pats vis nenuleisdamas rankų nupiešė koks didelis jo užsispyrimas ir kantrybė buvo. Pirmą raundą šampūno nuplovusi vėl pilti nesiruošė, mat Acheron pateikus tokį nedidelį prašymą, Annikai jis pasirodė neatidėliotinas. Gautą kempinę apipylė skystu muilu ir nuplovė ant jos nusėdusius kraujo likučius. Norėjosi imti viską ir pasidarbuoti nepriekaištingai, nors tai ir buvo elementari pagalba, visiškai elementarioje situacijoje. Kai pagrindinis prausimosi daiktas buvo švarus, Annika užpylė ant jos tos pačios Acheron naudotos dušo želė ir žengtelėjo arčiau. Delną uždėjo ant jo peties rasdama atsvarą ir netrukus ėmė trinti vilkolakio nugarą. Pradėjusi nuo pečių ir sprando, po truputį leidosi į kitas puses. Vandeniui vis maloniai kaitinant ir drėkinant abiejų kūnus, daugiau nieko ir netrūko. Jei nebūtų visų tų žaizdų ir sumušimų, vilkolakė galbūt imtųsi kokio nors viliojimo meno. Po kelių akimirkų dušo galvute nuplovė visą muilą tęsė dabar jau trindama apatinę jo nugaros kūno dalį, vis artėdama prie riesto ir dailaus Acheron užpakaliuko.