|
| Author | Message |
|---|
 |  2016-11-09, 20:06 | |
| Stebėdamas, kaip ji dažosi lūpas, Thomas neskubėdamas rūkė cigaretę. Juk realiai, jis niekur neskubėjo, ir veikiausiai, jei Hadrielė atsisakytu su šiuo dar šiek tiek pabūti, vampyras dar čia pasiliktu. Na, nebent pasijaustu emociškai išvargęs, tokiu atveju veikiausiai grįžtu namo ir kristu į savo lovą, "nekantriai" laukdamas rytojaus. Išgirdęs teigiamą atsakymą, šis išpūtė paskutinius dūmus, kuomet jo lūpų kampučiai kilstelėjo į viršų. Nespėjęs net nuorūkos numesti, netrukus pajautė pliaukštelėjimą per užpakalį, kas jį privertė tik dar labiau norėti pagauti džine ir iškankinti ją taip, jog realiai - nieko nebenorėtu. Žinoma gerąja prasme.
- Dar pažiūrėsim,- tarstelėjo labiau sau, nei jai ir netrukus nuskuodė paskui tamsiaplaukę. Šitokios žaidynės ilgai nesitęsė, mat vos įžengė į pokylių salę, kur buvo visi susirinkę paaugliai, Harrison sučiupo Hadrielės ranką ir netruko jos prisitempti prie savęs.
- Pagavau,- sumurmėjo, vyptelėdamas, užkišdamas savo kiek vėsias rankas merginai už prasagstytų marškinių,- Ir ką dabar darysi? Nes, nebeleisiu pabėgti,- tai ištaręs, greitai sučiupęs merginos ranką, apsuko ją aplink ašį ir vėl greitai prisitraukė arčiau savęs. |
| | | |
| | 2016-11-09, 20:17 | |
| | Džinė iš tiesų buvo greitesnė negu žmogus, bet ne tokia greita kokie būna vampyrai. Todėl nieko keisto, kad Thomas ją pagavo prie pat pokylių salės. Žinoma, Hadrielė ir norėjo būti sučiupta, jai net patiko, kaip vaikinas ją niurkė it kokį mažą kačiuką. Mergina aiktelėjo, pritraukta prie vampyro tvirto kūno, bet netrukus jos veide atsirado žaisminga, savimi patenkintos šypsenėlė. - Pagavai, nes pasidaviau, - pasimaivė džinė, nors iš tiesų kur čia nepagaus, kai jo kojos vos ne dvigubai ilgesnės už merginos. Kuomet vaikinas užkišo šaltas rankas už marškinių skvernų ties nugara, pajutusi šaltą prisilietimą mergina stryktelėjo ir aiktelėjo vienu metu. - Ai! Šaltašaltašalta, - greitakalbe sumurmėjo, bet netrukus jos mažą kūnelį apsuko apie ašį ir perėmė į savo vampyrišką glėbį. Per visą šitą veiksmą skambėjo Hadrielės juokas ir visos patalpoje esančios merginos tik galėjo jai pavydėti. - Neleisi pabėgti? Vadinasi ir troškuliu kankinsi? - patempė lūpą mergina žvelgdama rudomis akimis į vampyro akis, užvertusi galvą į viršų, nes Thomas velniškai aukštas palygint su ja. - Noriu alaus, - suzyzė ir žnybtelėjo Thomui į pilvą, maždaug daryk išvadas, vaikine. |
| | | |
| | 2016-12-17, 19:15 | |
| Reinai užsiminus, kad šalta, Alphonse linktelėjo ir atvėrė duris. Jos skaudžiai sugirgždėjo ir vyras įžengė į vidų, prieš save pirmiau įstumdamas tamsiaplaukę. Vedėsi ją klaidžiais koridoriais, visur buvo labai tamsu ir sunku kažką įžiūrėti. Jei atsiduri čia pirmąkart, nesunku ir pasiklysti. Galiausiai Capone sustojo prie didingai atrodančių durų. Šyptelėjęs, atvėrė jas ir vidun įžengė pirmas, palikdamas Reiną už savo nugaros.
- Sveika atvykusi, - išsiviepė, mostelėdamas ranka per visą patalpą. Joje - mažiausiai dvidešimt kitų. Akivaizdžiai vampyrų. - Nebijok, - su šiokia tokia pašaipa ištarė, įtempdamas tamsiaplaukę į salę. Visos akys iškart smigo į ją. Užuodė, kad Alfonsas kartu su savimi atsivedė skanų kąsnelį. |
| | | |
| | 2016-12-17, 19:20 | |
| | Eidama tais klaidžiais koridoriais, Reina vos laikėsi nepradėjusi klykti, rėkti iš baimės. Jei ji būtų viena - be didelio skausmo priimtų tai, kas jos laukia, ką Alfonsas jai numatęs, tačiau Reina nebuvo viena. Ir ji buvo atsakinga ne tik už save. Jausdama kaip rankos dreba, tamsiaplaukė suspaudė jas į kumščius kad tai nebūtų taip akivaizdu ir įėjo į patalpą. Visos akys susmigo į ją, ji jautė kaip ją ryja, valgo akimis. Nurijusi burnoje susikaupusias seiles, moteris suspaudė lūpas. Nieko nesakė, neišleido nei vieno garso. Jautė, kad turbūt gyva iš čia nebeišeis, todėl tik nuleido akis į žemę ir užsimerkė. Tarsi tikėjosi, kad viskas nutils, išnyks, o ji pati atsidurs ten, kur saugu, kur nėra išprotėjusių vampyrų ir nenormalių gerbėjų, nežinančių ką reiškia išsiskyrimas. |
| | | |
| | 2016-12-17, 19:35 | |
| Vyras nužvelgė visus vampyrus ir plačiai nusišypsojo. Linktelėdamas pasisveikino bei grubiai suėmė Reinos riešą. Įsitempė ją į patį salės centrą ir pastatė prieš save. Rankas padėjo Reinai ant pečių ir šiek tiek pasitempė.
- Mielieji, - kreipėsi į visus salėje esančius, - šįvakar atvedžiau jums dovaną, bet nesupraskite manęs klaidingai. Tai - Reina, - garsiai pristatė tamsiaplaukę ir spustelėjo jos petį. - Noriu, kad būtumėte su ja mandagūs. Bent jau tiek, kad ši liktų gyva, - Alphonse žvilgsnis sugriežtėjo. Ir visai nenuostabu. Jis niekad neleisdavo, jog jo auka kristų nuo kieno nors kito rankos. - Visi žinome, kas nutinka tiems, kurie nesilaiko nurodymų. Norėčiau apsieiti be to, - vyro balsas tapo šaltas, tvirtas. Jame girdėjosi paslėptas įspėjimas. Capone nejuokavo. Tačiau po akimirkos ir vėl pasidabino šypsena. Paleidęs Reiną stumtelėjo ją minios pusėn ir kilstelėjo antakį. Turėjo būti smagu. |
| | | |
| | 2016-12-17, 19:41 | |
| Reina jautė kaip drėksta delnai, kaip kūnas, ką tik toks sustiręs, įkaista. Staiga su megztuku ėmė darytis per karšta, o ant kaktos ėmė kauptis maži prakaito lašeliai. Moters akys pritvinko ašarų, tačiau kol kas nei viena nenuriedėjo jos skruostu. Reina laikėsi didvyriškai, tačiau ji žinojo, kad tik kūdikis jai suteikė tiek jėgų. Spėliodama kodėl ji čia, kodėl Alfonsas ją taip kankina, moteris klupdama buvo ištempta į salės vidurį. Dar tvirčiau save apsikabinusi, tamsiaplaukė prisivertė pakelti akis. Tačiau ji žinojo, kad akių kontaktas, pilnos išgąsčio akys nebent sukels vampyrams pasitenkinimą, o ne pasigailėjimą. Ar ji turėjo kokį nors šansą išlikti gyva? Na, nebent tuo atveju, jei jos šeimininkas bus pakankamai gailestingas.
Alfonsui pastūmus Reiną, moteris suklupo už akmens ir suklupo ant kelių. Jausdama kaip nelygus grindinys suplėšė kelnes, tamsiaplaukė vos susilaikė nesuklykusi, kai pajuto, jog abu keliai ir delnai, kuriais pasirėmė, ėmė kraujuoti. Šiaip ne taip atsistojusi moteris ir vėl nuleido akis, laukdama to, kas nutiks toliau. Galbūt vampyrai laukė ženklo pulti? |
| | | |
| | 2016-12-17, 20:07 | |
| Kraujas. Tereikėjo trupučio kraujo iš nubrozdintų Reinos kelių ir rankų, kad patalpoje įsivyrautų elektriška įtampa. Alphonse šyptelėjo, pats pasitraukdamas šalin. Atidžiai stebėjo kiekvieną vampyrą, sekė kiekvieną judesį. Merginos jam reikėjo gyvos ir jis neleis, kad būtų kitaip.
Vampyrai apsupo Reiną, pasiruošdami smagiam žaidimui. Kas skaudžiai tempė jos ranką, kas ruošėsi leisti dantis į kaklą, visi norėjo prisiliesti prie žmogaus. Galiausiai mergina buvo parklupdyta ant kelių, tampoma, skriaudžiama, žeminama. Capone kurį laiką tykiai stebėjo, tačiau, viskam pernelyg įsisiūbavus, vyras atsistojo ir iškėlė ranką.
- Pakaks, - garsiai ištarė, atkreipdamas į save visų dėmesį. Nors kraujas paprastai susukdavo vampyrams protus, Alfonso balsas vis tiek juos pasiekė. Minia atsitraukė nuo Reinos ir vyras nužingsniavo prie jos. Įsitikinęs, kad mergina sąmoninga, pakėlė ją ant kojų. Ant smulkaus šios kaklo puikavosi keturios poros ilčių paliktų skylučių. Capone vos šyptelėjo. Planas pavyko. - Važiuosim namo, - šaltai ištarė. |
| | | |
| | 2016-12-17, 20:14 | |
| Reina per savo gyvenimą buvo patyrusi daug ko - pažeminimų, patyčių, skausmo, liūdesio. Tačiau mažai kas galėjo prilygti tam, kas vyko dabar. Vampyrai grabinėjo jos kūną, gašliai ją lietė, šnabždėjo tokius dalykus, kokių padorioje kompanijoje tikrai nedrįstumei ištarti garsiai. Kažkuris nurengė jos megztuką, nuplėšė liemenėlę. Reina užsimerkusi jautė, kaip kažkuris suleido iltis jai į krūtį. Tai buvo tarsi ženklas pradėti. Staiga į jos kūną ėmė smigti poros ilčių. Į riešus, į kaklą, į krūtinę. Reina jautėsi kaip lėlė, ją tampė kiekvienas, kuris tik to norėjo. Tamsiaplaukės veidu ritosi ašaros, moteris kūkčiojo, tačiau nieko nesakė, niekaip nesipriešino. Kokia prasmė? Jausdama kaip vaizdas vis pradingsta, kaip galva sukasi, tamsiaplaukė galutinai atsipeikėjo tik Alfonsui ją pakėlus nuo žemės. Žinoma jis nepasivargino surinkti drabužių (o ir iš to būtų buvę mažai naudos, turint omenyje kaip jie suplėšyti), todėl jis moterį į mašiną nusivedė jau pusnuogę.
Reina ėjo įsikibusi vampyro, jos kažką matydama per ašaras. Jos širdis baladojosi, skruostais plūdo ašaros, galva plyšo. Skaudėjo visą viršutinę kūno dalį, o kai odą ėmė kandžioti šaltas vėjas, suskaudo tik dar labiau. Žaizdos kraujavo, kai kur moters oda buvo ne prakąsta, o plėšte praplėšta. Alfonsui numetus ją į mašiną, Reina tik susisuko į kamuoliuką ir užsimerkė, nežiūrėdama kaip jie išvažiuoja iš kiemo. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
