|
| Author | Message |
|---|
 |  2017-01-09, 00:42 | |
| išgirdęs, kad ją išvijo, jis tik dar labiau klausiamai išrietė antakius.
- Išvijo? Hmm.. darosi vis įdomiau, mielai paklausyčiau šios istorijos - plačiau nusišypsojęs, Markas prisėdo ant didelio akmens, kuris buvo visai šalia jų.
- nuu...panašiai, - atsakydamas į klausimą apie jos sustirimą jis tyliai nusijuokė, - vilkėk ją kiek tik tau reikės, - žvilgtelėjęs į merginą, Markas patapšnojo į vietą ant akmens, šalia savęs, - niekas nevijo, šiaip bandau pravėdint galvą, - numojęs ranka, jis tik šyptelėjo. |
| | | |
| | 2017-01-09, 01:14 | |
| - Taigi,- garsiai atsiduso. - Šiandien neypatingai man sekasi, kaip pastebėjai,- pakraipė galvą. - Ir viskas prasidėjo, kai Alaus Kibir...,- sustojo prikandus liežuvį, ji turėjo sumasčius pravardę savo nuomotoją buto. - ... žmogus pas kurį nuomojausi savo butą, pasirodę esąs užkietėjas lošėjas ir jam kaip nekeista, tą savaitę labai nesisekė ir pritrūko pinigų,- tęsdama pasakojimą nejučia pradėjo pirmyn atgal vaikščioti ir su labai dideliu kartėliu pasakot. - Tai jam neliko nieko kito kaip užstatyti mano buto, nes juk jis buvo šimta procentų tikras, kad laimės ir visa to rezultatas, kad sėdžiu gatvėj išsišiepus... na labiau prie jūros,- kiek suraukus antakiukus mostelėjo ranka tai patvirtindama. Mintyse sau prižadėdama, kad tam dar atsirūgs.
Jam pakvietus pagaliau nustojo vaikščiot ir kiek padvejojus priėjo prie akmens, numetė į smėlį savo kablus ir prisėdo šalia. - Pravėdint galvą?- kilstelėjo antakiukus. - Sunki diena pasitaikė?- įsisupdama į jo striukę, kojas labiau įkišo į smėlį ir žvilgtelėjo į jį. - Kaip toks vaikinas kaip tu dar turi dėl ko galvą pravėdint,- šypsodamasi kiek paerzino, su petimi stuktelėjus į jo ranką. |
| | | |
| | 2017-01-09, 01:23 | |
| jis įdėmiai klausė istorijos apie išspyrimą iš namų ir šypsojosi, jam patiko, kad ji nepuola į isteriją, o gana ramiai reaguoja į visą situaciją, na bent jau taip atrodė jam.
- ir kur ruošiesi nakvoti? čia prie jūros? miegot ant smėlio ne pats geriausias variantas... - kilstelėjęs antakį, Markas pasisuko į ją ir šyptelėjo, - ir koks gi aš? - vėl išmetęs savo seksualųjį šypsniuką, jis pasilenkė šiek tiek arčiau jos, kad veidai būtų vienas šalia kito, - toks kaip aš visad turi dėl ko vėdint galvą, nes visad pridaro nesąmonių, - vėl normaliai atsisėdęs, jis apsidairė ir sugrįžo prie jos. Labai jau įdomi ji jam atrodė. |
| | | |
| | 2017-01-09, 01:42 | |
| Neskubėjo atsakyti, kiek patylėjus ir galvoje pergalvojus variantus jau ne pirmą kartą šiandien, akimis perbėgo per paplūdimį.
- Galėsi pasijuokti, bet manau tarp tų visų maišų turiu savo seną mokyklos laikų palapinę su Disnėjaus princesėmis, tad šis variantas kaip jau yra mano sąraše,- kiek suraukus antakiuką garsiai pąmastė ir nusijuokė, įsivaizduodama savo naktį vidurį kopų. - Kitas variantas buvo viešbutis, bet jis už penkiasdešimt kilų nuo čia,- ištraukdama ranka, vieną pirštą užlenkė. - Draugės visos kaip tyčia arba išvykusios arba pas save vietos neturi,- toliau vardino. - Parke suoliukas užimti, vietinių bomžiukų, o iš jų pabandyti nugvelbti ją... na gal apseisiu,- užvertus akis į viršų kelias sekundes, suspaudus lūpas pabuvo, dar kelis pirštus užlenkdama. - Noup, visgi lieku ties miegojimo čia VIP vietoje su savo palapine,- palinksėjo nusijuokus.
Šis vaikinas tikrai ją stebino viskuo, vėl pasielgęs, kaip ji nenumatė ir netikėtai jam prisiartinus taip arti, kur puikiai iškart užuodė jo kvepalų kvapą, visgi atlaikė jo žvilgsnį. - Toks... - nutęsė tokiu saldžiu balseliu, specialiai nebaigdama minties. - Oho, laukiu nesulaukiu grandiozinio pasakojimo apie tavo tas nesamones,- suintriguota apie ką jis būtent kalbą, vieną koją užmetė ant kitos. - Nebent aišku nenori pasakoti,- tada atėjus trumpam supratimui, gūžtelėjo petukais, kad gal reikia ir mandagumo taisykles prisiminti. |
| | | |
| | 2017-01-09, 02:02 | |
| - palapinė su princesėm? naaais, - Markas nuoširdžiai besijuokdamas klausėsi jos variantų, - gali pasilikti pas mane, kol ką nors susirasi. butas didelis... būtų per daug gaila, jei toks dailus veidelis pamėlynuotų iš šalčio, gulėdamas toje princesių palapinėje ant smėlio,- pakraipęs galvą, vaikinas atsargiai patraukė jai nuo veidą plaukų sruogą ir užkišo už ausies, bedėstydamas savo pasiūlymą. Kad ir koks beširdis dažniausiai yra, kažkodėl negalėjo jos taip palikt, o ir pačiam šis pasiūlymas su kiekviena sekunde patiko vis labiau, įdomiau juk su mergina būtų gyventi, nei vienam.
Supratęs, kad dabar ne pats tinkamiausias laikas pasakoti, apie tai kaip jis kartais nesuvaldo savo vampyriškų poreikių ir prisidirba, jis tik numojo ranka, nelabai norėjo, kad ji imtų ir bėgtų, jam darėsi malonu būti jos draugijoje, - tai tu pirmą pasakyk koks aš, o tada jau pereisim prie mano pasakojimo, - plačiau nusišypsojęs, jis pažvelgė į merginos akis ir viena ranka ją apkabino, tikėdamasis, kad tai šiek tiek nukreips jos mintis, nuo laukiamos istorijos.
|
| | | |
| | 2017-01-09, 02:21 | |
| - Cha, nujaučiu, kad dabar nė su žiburiu tokios nerastum nė pas vieną,- ale labai krūta, pasigyrė išsišiepdama trys ant šešiolikos. - Tu čia rimtai?- tikėdamasi, kad tuo labiau pokštas nei tai, kad jis rimtai kalba. Nors dažnai elgėsi drastiškai, tačiau pas nuo seno visada į viską įtariai žiūrėdavo. Bet tai vis tiek nuo visų bėdų neišgelbėdavo. - Gyveni vienas,- tarsi prirašytų mintyse prie jo skyrelio faktus. - O tu nebijai, priimti į savus namus visiškai nepažįstamą mergina ar dažnai gelbėjimo benames pajūrio mergaites?- nors tai buvo gana rimtas klausimas, tačiau jį bandė paversti tai vėl humoru paverst. Akimirką pajautus kaip netyčia jo pirštai perbraukė per odą, per nugarą jai nuėjo šiurpuliukai, tik nelabai suprato ar tai nuo šalčio ar nuo kažko kito.
Prisimerkus pažiūrėjo į jį, visgi nujautė, kad jis kažko delsia, bet neketino jo spausti, neturėjo nei teisės, juk pati nemažai ką slepia. - Sunku apibūdinti... tarsi labai gražus uždraustas vaisius vyro pavidale, nežinai ar atsikandus jis tave pražudys ar tave į devintą dangų nuskraidins- paslaptingai pagaliau atsakė į jo klausimą, sutikdama jo žvilgsnį ir įdėmiau pasižiūrėdama. Jautė jo apkabinimą, nors gal būtų buvę protingiau išsisukti iš apkabinimo, tačiau ji labiau pasivadovavo " ak tu šitaip" metodu ir tarsi netyčia sukdamasi pirštais brūkštelėjo per jo šlaunį. - Tavo eilė, - parodė liežuvį, šyptelėdama paskui, visgi atmintis pas ją gera buvo, nepaleis taip greitai jo. |
| | | |
| | 2017-01-09, 02:38 | |
| - negi atrodo, kad juokaučiau? - nutaisęs labai rimtą veidą, jis dar įdėmiau pažvelgė į jos akis ir galiausiai nusijuokė. Žinoma, jis galėjo pasinaudot savo vampyriškomis galiomis ir tuojau pat ją įkalbėt, važiuot su juo, bet taip juk būtų neįdomu, - nieko nebijau.. beje tu pirmoji kurią gelbėju, tai negali atsisakyti važiuoti, - šypsena jo veide, dar labiau padidėjo, pajautus jos ranką ant savo kojos. Išgirdęs tokį savo apibūdinimą, jis tik palinksėjo. Jis pasijautė taip, lyg ji pažinotų jį labai ilgą laiką.Mergina taikliau ir negalėjo pasakyti, jis būtent toks ir buvo.
- sakykim.. padariau labai negražių dalykų ir labai negerai pasielgiau su savo drauge visai to nenorėdamas..- atsargiai rinkdamas žodžius, Markas truputi pasiraukė prisimindamas, kaip šiek tiek užsipuolė Jasmine, bet stipriau prispaudęs raudonplaukę prie savęs, jis nuvijo to vakaro prisiminimus į šalį ir pažvelgė į jos veidą, - beje, aš Demarkas, - prisiminęs, kad net jos vardo nepaklausė, jis nusijuokė ir prisistatė, nutaisydamas žavią šypsenėlę.
|
| | | |
| | 2017-01-09, 14:59 | |
| - Na žinai,- eilinį kartą nutęsė nekaltai. - Ne kiekvienas taip iš oro pasiūlo tau bute apsigyvent, tai sakyčiau normalu, kad ne iš karto gali tuo patikėti,- suklapsėjo akutėmis ir nuleidus jas, pirštais sukdama ratilus ant jo krūtinės. - Na kai tokią garbę netikėtai suteiki, sunku atsisakyti kai tenka rintis tarp smėlio lovos ir galbūt minkštos sofos po stogu,- sučiaupė lūpas į vieną liniją, rimtai palinksėdama. - Na tada gerai... nutarta, okupuosim tavo butuką,- tik kažkodėl nuojauta kuždėjo, kad nežinia kuo tai baigsis jai, nes labai jau sudėtingu keliu pasirinko eit.
- Na kai pasisuka reikalai su merginomis, jie niekada negali baigtis gerai,- pasiklausius palinksėjo nusišypsojo. - Manau, kad ir ką tu ten pridirbai, galiausiai jei labai esi brangus esi, o ir tau atsispirti ganėtinai sunku... niekis atleis,- mostelėjo rankele stebėdama jo veidą, žinoma ji labiau žiūrėjo iš savo moteriškos pusės. Na ji viena buvo iš tų, kuri kaip maras vengė bet kokių santykių, vien dėl to kas buvo iš tiesų ir kad jai ta buvo iš dalies draudžiama, tad visada buvo įdomu pasiklausti kai kitiems sekėsi tokiose dalykuose, nors ne kartą ji patibuvo per žingsnį nuo tokių dalykų, giliai širdyje troško to. tačiau bet yra bet. - Demarkas,- pakartojo raiškingai ištarus jo vardą ir labiau prigludo, tai buvo žymiai maloniau ir šilčiau nei vienai ant šalto akmens atokiai šalt pasturgalį. - Isabelė, bet gali ir Ise vadint, jei kartais vardą užmirštum,- ir pasekdama jo pavyzdžiu irjo prisistatė mirktelėdama jam |
| | | |
| | 2017-01-09, 15:50 | |
| - puiku, tik turėsim miegot vienoj lovoj, nes kol kas bute yra tik viena,- nutaisęs rimtą veidą, vaikinas rimtai pasakė ir laukė jos reakcijos. Aišku juokavo, tik norėjo pažiūrėt kaip ji reaguos.
- Juokauju, nebijok. Turėsi atskirą lovą, - po kelių sekundžių nusijuokęs, jis švelniai ranka suėmė jos smakrą, - ar labai sunku atsispirti, Isabele? - palinkęs dar arčiau jos veido, vaikinas vos vos besišypsodamas, paliko visai nedidelį tarpą tarp jų lūpų. Nors ir norėjo, bet nebučiavo, palikdamas šioką tokią įtampą, kad būtų įdomiau.
|
| | | |
| | 2017-01-09, 18:25 | |
| Išgirdus šią naujieną, kiek išpūtė akis, praverdama burną ir vėl užverdama. Mintyse jau piešėsi vaizdai, bet nežymiai papurtė galvą, šiuo metu jai mažiausiai jų reikėjo. - Man gerai bus ir fotelis, aš nesu didelė, telpu į didesnį lagaminą, susilankstysiu ir į fotelį- silpnu balseliu pratarė, nu juk nesakys davaitės miegosim keturiom. Tačiau jam greitai ištarus, kad pajuokavo, žybtelėjo akimis ir gal stipriau nei reikia, dėjo per ranką.
- Eeeei, taip negalima ,- papūtė lūpas, nuleidus galvą žemyn. Žinoma jai buvo labiau gėda, kad nuoširdžiai tą mintį apsvarstė. Nieko, kitą kartą, antros tos pačios klaidos nepadarys. - O ar būtinai turiu atsakyt į šitą klausimą?- kilstelėjo antakiuką. Jis buvo labai arti, per daug arti. Kartu tarsi sustingo ir laukė ką jis darys, net nejautė, kad buvo sulaikius kvapą. Tačiau jam vis dėl to nieko nedarius. Mintyse ji vėl pasijuokė iš savęs, kad jis paprasčiau žaidžia su ja. Tada labai trumpą akimirką akyse pasirodė liūdesio šešėlis, bet greitai kaip jis atsirado taip ir dingo. Kiek atsitraukus, nusišypsojo jam. - Kokį žaidimą čia žaidžiate, ponaiti Demarkai? Hm?-nusijuokė, galva kiek pasukdama į šoną. |
| | | |
| | 2017-01-09, 19:29 | |
| | - visiškai jokio, - pirštu bakstelėjęs jai į nosį, taip vaikiškai, atsistojo ištiesė ranką į ją, - gal važiuojam? oras ne pats maloniausias pasisėdėjimui ant akmens, - padėjęs jai atsistoti, jis turėjo dar vieną progą ją slaptai nužiūrėti, o tą padaręs patenkintas išsišiepė. Jau ėmė džiaugtis, kad pakvietė ją, gražią sugyventinę turės. |
| | | |
| | 2017-01-09, 20:12 | |
| | Nedvejodama paėmė jam už rankas ir pasilaikydama jo striukę, kuri tuoj ruošėsi nusmukti, šleptelėjo vėl ant smėlio. Pasilenkus pasigriebė savo kablus į laisvą ranką. - Rodyk kelia,- šyptelėjo, plaukus permetus ant nugaros. |
| | | |
| | 2017-01-09, 20:27 | |
| | Paėmęs porą jos krepšių, kurie gulėjo ant žemės, negalėjo gi palikt tos palapinės, dar norės ją pamatyt, jis ėmė eiti link savo mašinos, paliktos netoliese. Sudėjęs visus daiktus į bagažinę, jis atsisėdo už vairo. Įlipus merginai, jis užkūrė variklį ir nuvažiavo miesto link. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
