paplūdimys

2017-01-26, 03:18

Guest Guest

2017-07-26, 19:02

Kur buvus kur nebuvus, savo ilgom grakščiom ir šiektiek kreivokom kojom, paplūdymiu žengė Abė. Apsidairiusi ar nėra žmogėnų, ji lėtu žingsniu keliavo link vandens. Diena buvo saulėta, tad ir vakaras šiltas. Trumpa balta suknelė moskatavosi nuo menko vėjelio. Nusimovusi kurpaites, ji patraukė tiesiai prie vandenio. Laukdama bangos, jo kelių minučių jos kojas suvilgė šaltas vanduo. Amelios kūnas pasidengė šiurpuliukais. Šyptelėjusi užsimerkė ir mėgavosi tyla ir ramybe.

2017-07-26, 19:26

Nuo pat to meto, kai virto vilkolakiu ir pražudė savo mylimąją, sielos liūdesį Maiklas pastoviai skandino alkoholio liūne. Ši diena taip pat nebuvo išimtis, su naujais ne itin kokios reputacijos draugais, nuo pat ryto paplūdimyje jaunuoliai pliumpino alaus skardines viena po kitos. Deginosi, maudėsi, žaidė tinklinį, vienu žodžiu pramogavo. Maiklas ant tiek prisiliuobė, kad galiausiai spėjo susimušti su vienu iš vaikinų ir jam teko palikti linksmąją grupelę. Vis dar laikydamas pustuščią skardinę rankoje, vyras per smėlį šliaužė link mašinų aikštelės, kol jo kelyje pakrantėje pasimaišė užsifilmavusi mergina. Kiek nekontroliuodamas savo pykčio, vyras neketino traukti iš kelio, todėl pečiu stumtelėjo tamsiaplaukę net nesibaimindamas, kad ši neišlaikius pusiausvyros gali kristi į vandenį.

Guest Guest

2017-07-26, 20:13

Aplinkui merdėjo tyla, iki tos sekundės kuomet nežinia iš kur išdygo kažkokia žmogysta ir išdryso tėkštis į merginą. Tamsiaplaukės akys sužibo lyg žaibas atsivėrusios ir ji tėškėsi tiesiai į vandenį. Perkreptas veidas nuo pykčio buvo pas Ameliją. Akys nors ir buvo patvinusios nuo vandens, jose vis tiek laidžiojo žaibai. Visa permirkus ir verdanti iš pykčio, ji sėdėjo tame šaltame vandenyje. Nė pati nesusiprato, kaip čia taip viskas nutiko. Per daug gal užsisvajojo, jog nepajuto, kad link jos artinasi kažkas. Atsikvošėjusi, pakėlė surauktus antakius ir priešais save išvydo vaikiną, vos pastovintį ant kojų su alaus skardine.

2017-07-27, 12:40

Visas apgirtęs nuo alaus, vos pastovintis ant kojų ir nelabai galintis atsakyti už savo veiksmus, Maiklas pradėjo juoktis iš mergos, kuri sugebėjo įvirsti į vandenį ir sušlapti nuo galvos iki kojų. Nelabai jis orientavosi aplinkoje ir sunkiai suvokė, kad jis čia ir įmetė ją į vandenį neapskaičiavęs tako ribų ir ją stumtelėjęs pečiu. Pamatęs jos pykčio kupiną žvilgsnį, vilkolakis naglai išsišiepė. - Ko čia spoksai? - grubiai atkirto, net neketindamas būti malonus bei padėti išlipti iš vandens merginai. Ar tuo labiau atsiprašyti.

Guest Guest

2017-07-27, 14:21

Vis dar sėdėdama ant kranto visa šlapia kaip višta, perkreiptu iš pykčio veidu, vylėsi, kad vaikinas tai išvydęs pajus savo kaltę ir puls gelbėti princesės. Bet kaip sakoma viltis durnių motina. Giliai įkvėpusi susiprotėjo, kas per vienas šitas jaunuolis. Nusijuokė ir lyg nieko nebūtų įvykę, pakilo iš to vandens, taip gragščiai. Visa varvanti, pasipurtė ir tapo sausa. - Per daug pasitiki savimi, jaunuoli, - pakėlusi galvą žvelgė į Maiklą velnišku žvilgsniu. Jai norėtų Amelia greit suvartytų šitą jauną vilkolakį, tačiau ją viliojo smalsumas. Nužvelgė dar kartą vaikiną, papūtė lūpas ir tęsė, - Na vyrai nesikeičia jokiais laikais, - atsiduso nusijuokus.

2017-07-28, 10:41

Po mylimosios žūties Maiklas tapo kone nepataisomu žmogumi: darė ką norėjo, gėrė kiek tilpo ir pastoviai neketino atsakyti už savo veiksmus. Per tuos kelis mėnesius praėjus tragedijai ne vieną naktį teko praleisti policijos nuovadoje, kol išsiblaivys ir jam bus surašytas protokolas. Ačiū dievui, kad jis neįsivėlė į kur kas rimtesnes bylas. Pamačius, kaip mergina išsiviepia ir atsistoja be lauktos pagalbos, Maiklas žengtelėjo atgal, bet pesipurtydama tamsiaplaukė vis tiek sugebėjo aptaškyti vyrą. - Purtaisi kaip šuva. Ar turėčiau sakyti kalė? - nusijuokė vyras iš savo paties žodžių, kurie tik jam vienam atrodė juokingai. Nežinia kodėl jis apskritai kibo prie merginos, užuot ėjęs savo keliais.

Guest Guest

2017-07-28, 13:45

Gavusi įžeidžiančius žodžius į savo pusę, iš Amelios veido dingo šypsenėlė. Pavarčiusi akis, ji mąstė kaip čia pamokius vaikiną, juk taip norėjosi užkankinti jį ir pamokyti džentelmeniškumo. Prikandusi lūpą, dar sykį nužvelgė jį ir burbtelėjo, - Tai sakai, mama nemokė mandagumo? Po šių žodžių ji akimirksiu atsirado priešais vaikiną. Ji buvo taip arti jog galima buvo girdėti kaip ji kvėpuoja. - Nežaisk su ugnimi gražuoli, - iš merginos lūpų pasipylė sarkastiškumo banga. Nors patvarkyt šitą besarmatį galėjo iškart, jam nespėjus net mirktelėti, tačiau ją apniko smalsumas ir neskubėjo kankinti, o paskui gal ir nugalabyti teks, bet viskam savas laikas.

Sponsored content