Kabinetai

Atidėjęs ateityje tikrai numatomas ir vyksinčias diskusijas apie tai kas kaltas, o kas visiškai sausas visoje šitoje netvarkingoje baloje, ramiai riedėjo greitkeliu lenkdamas keletą senos laidos ir vos gazą galinčius paspausti vairuotojų automobilius. Pralėkus kokioms penkioms minutėms ėmė lyti, tiesiog pilti kaip gerą dieną atogrąžų džiunglėse. To ir tereikėjo iki visiškai katastrofiškos dienos. Spustelėjęs mygtuką reguliuojantį nuleidžiamą stogą šis jį užkėlė ir kiek sušlapęs salonas netrukus jau buvo saugomas nuo kritulių. Kad nepradėtų pelyti, vis grįžus reikės pastatyti mažutę prie ventiliatoriaus stovinčio Antono garaže prie kitų liukso klasės automobilių. Šiaip jau jis ne tik turėjo kolekciją įdomių modelių, bet ir buvo entuziastas. Mėgo ir pats kapstytis varikliuose ir po mašinų kėbulu nesibaimindamas išsitepti ir sunaikinti tam visą dieną. Labai prižiūrėdamas savo turimą turtą, akivaizdu, kad nusprendė pasirinkit nuvykti į komisariatą ir įvykdyti teisingumą taip sakant. Užgesinęs variklį jau aikštelėje paėmė mobilų ir įsimetęs jį į kišenę išlipo lauk. Lietaus nesibaimindamas apsidairė ir matydamas jog blondinės automobilis jau įrieda, nupėdino prie įėjimo ir ten laukė jos pasirodant.

Šviesiaplaukės purkštavimas taip maitino Antono savimeilę, kad jis kitoks nei ramus ir besišypsantis viduje ir negalėjo būti. Luktelėjęs kol dama įeis į vidų apsidairė dar, kad nebūt čia kokio teroristo aplink ir šis nesumanytų apibraižyt jo ratų, o ir nesinorėjo, kad kas nuskriaustų žavią moterį jo taip nekenčiančią, tai atvėrė duris ir įėjo. Jautėsi lyg velnias įžengęs į skaistyklą, toks galingas ir toks trokštamas sumedžioti. Laimei dar nebuvo įtrauktas į juoduosius jų sąrašus kuriuose puikavosi kriminalinio pasaulio atstovai padarę vienokį ar kitokį nusikaltimą. Vos įžengus vidun ausis pasiekė žemų balsų, vis netylančių telefonų ir visokių įprastų garsų kuriuos gali aptikti biuruose, garsai. Kai jį aplenkusi eismo dalyvė pasilenkė prie registratūros langelio ir atstatė savo dailų užpakalį Anton į jį ir nukreipė savo žvilgsnį. Riestas ir ištreniruotas, prisižiūrinti be viso to ir užsispyrusi - Anton tokias valgydavo pusryčiams. - O tau reikėtų taip neimti į galvą visokių smulkmenų, juk linkiai ir raukšlės atsiras,- dėbtelėjo paėjęs į šoną ir pasirėmęs į registratūros būdelės stiklą. Stebėdamas jos profilį su didžiu susidomėjimu klausėsi jos pareiškimo nieko neįtariančiam pareigūnui, kuris susidomėjęs klausėsi, nors jos pateikiama informacija buvo niekas kitas kaip saugumo užsitikrinimas.

Antonas karts nuo karto vis pašnairuodamas į čia dirbančiuosius už langelio negalėjo atsitokėti kaip jie čia nėjo iš proto. Kas galėtų dirbti tame pačiame kabinete visą dieną ir dar baisiau, tiek pat laiko išsėdėti savo stuburui ir visam kūnui sakant fuck you. Kai dokumentai buvo paruošti, visų nuostabai jie vaikšto ir nusekęs paskui uniformuotą pareigūną savo darbą išmanantį apgailėtinai per gerai, savo žvilgsnį sulaikė ties šviesiaplauke. Puikus kūnas traukė jį kaip katinai vienas kitą per rują, o ir to nesibodėjo slėpti, kad akimis jau ne kartą šią nurengė.. ir taip toliau. Kabinete likus dviems savo žvilgsnį nutiesė ties moterimi.
- Kodėl netekai? Jau taip greitai nurašai šiek tiek įlenktą dviratį kuris neguli kažkur griovyje, o saugiai laukia mano bagažinėje?,- vos pastebima šypsena žybtelėjo vyro veide. Kai niekas jau netrukdė, Anton ta nujaučiama įtampa neglumino, su policija jis mokėjo tvarkytis, tad tai tebuvo vaikų žaidimas.

Šypsodamasis stebėjo šviesiaplaukę ir šios skundus.
- Bet jei tai nebūtų atsitikę, nebūtume susitikę.. Kuo vardu būsi?,- nusprendė mesti į šalį tą jau praeitimi tapusį ir niekam neįdomų įvykį ir sužinoti kuo daugiau apie ją pačią. Vis dėl to, spėjęs pastebėti ją esant itin užsiėmusią asmenybę ir savo laiką planuojančią minute į minutę, tai kiek nuvylė ir nuleido ant žemės Anton. Nieko neatsakydamas į moters atsiprašymą leido suprasti jog jį priima ir ši tema nepaisant to, kad jie sėdėjo ir pildė formalumą, jau pamiršta. - Aš Anton Dimitry Romanov,- vis dėl to užbėgęs įvykiams už akių leido sau prisistatyti pilnu vardu ką darydavo ne taip jau ir dažnai. Kartais žmonės bijodavo jo kilmės žmonių, o tai Dimitrijui buvo lengvas kabliukas už kurio galėdavo griebtis ir mėgautis jų išsigandusiais veidais ir bandymais pasišalinti. Amerikoje tokio plauko žmonių kaip Anton atrodančių ir su akcentų kalbančių buvo ne tiek ir daug, o neretas pamatydavęs tokį kaip Romanov, apeidavo nors ir nulydėdavo smalsiu žvilgsniu apsiginkluodamas.

Keliais teismo teisėjams būdingais linktelėjimais Antonas palaimino jos žodžius, mat vardą gražų turėjo ir iš viso, vyras ėmė stebėtis kodėl būtent šiandien ir kaip būtent tokiomis aplinkybėmis sutiko Naomę, juk tai tikimybė viena iš milijardo, nei daugiau nei mažiau. Intrigavo apie ją sužinoti daugiau.
- Svečiu jau manęs niekas nelaikytų, o ir gyvenančiu čia niekas nepripažintų,- nusijuokė lengvai taip nuvesdamas merginą į aklavietę. Bet tai buvo tiesa, Romanov su niekuo nesibičiuliavo, jam tokių pažinčių nereikėjo. Beveik kaip vaiduoklis mieste besivaidenantis vyras priimtus užsakymus iš karto įvykdydamas imdavosi naujo, taip aptekęs pinigais ir darydamas pačiam įdomią ir iššūkius kas kart keliančią veiklą jautėsi patenkintas gyvenimu. Juk tokių profesionalų šalyje, šiame mieste buvo ne tiek ir daug, nors iš Rusijos atvykęs Antonas nežinojo tos mažytės smulkmenos, kad Sietlas kone sruvo antgamtinių būtybių gausa ir įvairove. - Kuo užsidirbi ant duonos?,- toliau skleidė savo smalsumą nors jau šiek tiek spėjo įsivaizduoti. Graži ir protinga mergina jo manymu turėjo suktis kūrybinėje ir pinigus gausiais kiekiais atnešančioje veikloje.

Kažką panašaus Antonas ir galėjo įsivaizduoti Franečeskai prasitarus apie profesiją. Neatmetęs buvo minties ir apie jos galimą glaudų ryšį su modelių verslu. Nors pastaroji profesija Antonui atrodė ne tokia jau viliojanti. Tiesa ir tai, kad vyriškis buvo didžiausias Victoria Secret fanas. O kas nebūtų, kai tiek pusnuogių apatiniais vilkinčių gazelių žygiuoja podiumu išryškinusios savo kūno linijas ir dar tokį katės žvilgsnį numesdamos.
- Panašu, kad skubėjau?,- nusijuokė lengvai delnu sutrenkdamas per šlaunį. Nei Antoškė turėjo tokį darbą į kurį reikėjo skubėti nei net jei tokį ir turėtų, kas visiškai neįmanoma jam būnant savo paties likimo konstruktoriumi, bet jei ir būtų neskubėtų. Laiko planavimas Dimitrijui buvo nesvetimas dalykas ir ypatingai dabar, kai darbe viskas kruopščiai suplanuota, nėra tikslo šokti aukščiau bambos. Išimtis buvo vyro aistra automobiliams ir greičiui ir juos abu sujungdamas skleidėsi kaip gėlelė prieš saulę. Juk ne kiekvienas turėtų drąsos ir apskritai įsitikinimą, kad gyvenimas tai tik žaidimo aikštelė, kurioje gali žaisti kaip tik panorėjęs, nekreipdamas dėmesio nei į trigdžius nei į kitus žaidėjus. Anton niekada savęs neribojo kažkokiais įstatymais ar grėsme patekt už grotų. - Pagal individualius užsakymus, kuo jų daugiau tuo daugiau darbo turiu. Dar niekada neteko skųstis jo stoka,- nusekė žvilgsniu į prie lango įsitaisiusią gražuolę ir jos viliojančias kojas, ir šiaip, visas jos kūnas vis labiau traukė Anton.

Dėkui dievui nei vienas čia dirbantis spurgų fanas nesumanė užeiti. Laimino ir jų tinginystę, mat dabar jam kalbėtis su Naome pasirodė geriausia veikla per pastarąsias kelias valandas. Nerimstantis jos smalsumas neleido jo niekšiškajai pusei ilsėtis.
- Na, jei tiksliausiai apibūdint, tai ieškau žmonių. Labai pelningas darbas žinant kiek jų emigruoja į pačius tolimiausius ar pavojingiausius pasaulio kampelius. O ir dauguma užsakovų nelabai nutuokia apie rinkos kainas tai beveik visuomet tenka pačiam jas ir nustatyti. O tu, matyt turėdama tokį verslą nemažai keliauji, ar tavo verslas orientuotas plėstis tik Amerikoje, Sietle?,- žvilgčiojo tai į vieną tai į kitą jos kūno dalį kol galiausiai nusprendė sulyginti akių lygį. Atsistojęs žengtelėjo arčiau šviesiaplaukės kuri neramiai vis keitė pozicijas siųsdama signalus kuriuos perprasti Antonui nebuvo sunku. - Mano gyvenime nėra jokios moters šiuo metu,- ramiai tarė galiausiai atsisukdamas ir sutikdamas jos žvilgsnį.

Veiklos nestokojanti, Naomė parodė visai kitokią savo pusę. Aišku save iš karto įsivaizdavo kaip jos apsauginis, to nenorėdamas ir šiek nevaldydamas minčių srauto šyptelėjo, mat darbas jam tikrai būtų smagus. Ji traukia gausybę vyrų ir moterų, o jis traukia visus į šoną, kartais naudodamas kumščius, kartais smagiai paleisdamas sarkazmo apnuodytą liežuvį į darbą.
- Tai per tokias keliones turbūt nelabai lieka laiko pomėgiams?,- sugerdamas jos dėmesį kaip vasarą saulė poilsiautojų įdegio kremą, permatė ją kiaurai ir tai jam ėmė patikti. Moters ranką uždėjo sau už galvos taip padrąsindamas daryti tai, ko galbūt ji nedrįsta. Tuomet žengtelėjo arčiau ir kai jų nebeskyrė jau žingsnio atstumas kita ranka apkabino moterį per liemenį. Delnas kaip tikra turguje lakstanti boba - lakstė drąsiai ir visur. Neilgai trukus pirštai spėjo užsikabinti už šios liemenėlės sagties. Atitraukęs akis nuo jos kūno linijų įbedė jas į moters lūpas netrukus staigiai ir grubiai įsisiurbdamas į Naomi putlias ir geidžiamas lūpas. Jos kūnas liesdamasis prie jo, vertė kraują stingti, tai iššaukė grubius veiksmus - niekas nesakė, kad Anton buvo švelnus, ar tai kalba eitų apie bendravimą ar apie seksą.

Moters žodžius palikęs sugertus į kambario sienas daugiau neplėtojo jų prasmės, Naomi privertė viską atidėti į šalį. Visiškai jos veiksmams neprieštaraudamas, Antonas delnais suėmė ją už galvos. Savininkiškumo jausmas, noras kontroliuoti niekuomet neapleido jo kūno ir kartais planuotai kartais instinktyviai to imdavosi labai lengva valia. Laikydamas stabiliai, nors leido jai ir judėti įkalino Naomę kaip už sienos ir ši buvo besąlygiškai nuo jo priklausoma. Romanov nejautė geresnio jausmo už tai. Nors žinoma buvo tų akimirkų kuomet rusas galėjo šokinėti iš laimės kaip pirmokas pirmą kartą pabučiuotas, tačiau jie buvo skirtingai malonūs. Tęsdamas bučinį Anton vieną ranką atitraukė nuo moters galvos ir vėl patalpino jį po palaidine. Delnu tvirtai suėmė krūtį ir šią su pasimėgavimu graibė jausdamas nemažą pasitenkinimą bei tai, kaip jo lytis tvinksėjo iš geismo. Jau gan nemažai laiko praėjo nuo paskutinio karto kaip Dimitry paskutinį kartą dulkinosi viešoje vietoje. Pastarasis dalykas buvo labai užvedanti ir maloni veikla, numalšinti šėlstančias mintis ir kartais puikiausias būdas atsipalaiduoti. Atsiduoti savo dideliems poreikiams jis dažnai sau leisdavo, bet ne visada partnerė tai atlaikydavo ar bent leisdavo padaryti pusę dalykų kuriuos jis troško nuveikt sekso metu.

Moters paklusnumą Antonas vertino labai teigiamai, todėl atsitraukęs nuo blondinės lūpų paėmė ją ant rankų ir nusinešęs į kambario vidurį, pasiguldė ant stalo. Nuo savo kūno pašalino striukę ir marškinėlius, spėję pasimatyti raumenys ir ištreniruotas vyro kūnas kai kurias moteris ypatingai sujaudindavo, todėl įdomi aišku buvo ir Frančeskos reakcija. Kompromisai valdė pasaulį, nes nei vyrai nei moterys vieni to negalėjo padaryti be kitų pagalbos. Numesdamas nedidelę padėkos žiežirbą, Romanov ilgai negaišo. Nuėmė Naomės palaidinę ir pasigulė šią ant stalo po nugara patiesdamas nuimtą rūbą. Šaltis nebuvo didis pagalbininkas kai kalba eidavo apie seksą ir susijaudinimą. Puikiai pažinodamas moters kūno anatomiją, tiksliai žinodamas kaip kai kurios dalys reaguoja ir funkcionuoja, galėjo ramiai spaudyti mygtukus ir mėgautis. Paguldęs ir pasirūpinęs patogia pozicija, Anton užlipo ant stalo ir pats. Užsiimti švelnybėmis ir užsižaisti buvo ne jo stiliuje. Palinkęs virš moters nusmaukė jos kelnaites, kaip ir netrukus išlaisvino save iš dėvimo apatinio apdaro. Visas vaizdas buvo toks gardus akiai, kad nurijęs seiles ir akimirką suabejojęs, atkuto ir sukišo du pirštus į visą sudrėkusią susijaudinimo ir geismo nukankintos Naomės tarpkojį.