Privačių lėktuvų aikštelė

Antonas po trisdešimties minučių jau buvo sutvarkęs visus reikalus, kad prieš išvykdamas į savo gimtąją šalį neturėtų ko čia į Valstijas sugrįžti. Atvykęs į oro uostą iš karto parodė leidimą aikštelės prižiūrėtojui, o šis kaip visuomet supratingai linktelėjęs praleido Romanov spustelėdamas pulte mygtuką, vėl nuleidžiantį slahboumą. Užteko paprastos žinutės dar prieš penkiolika minučių išsiųstos, kad ir pilotas ir lėktuvas jau būtų paruoštas ilgai kelionei per vandenyną. Turėdamas merginos pasą savo rankose, Antonas nebeturėjo dėl ko daugiau sukti galvos. Viskuo, ko galėjo prireikti pasirūpinęs, netrukus ant rankų atnešęs taip gražiai miegančią Naomę ant rankų, pasodino į lėktuvą, šalia savęs įtaisytą sėdynę ir šuktelėjo pilotui, kad gali skleist sparnus. Iš šalies galėjo pasirodyti, kad vyksta tipinis pagrobimo scenarijus, bet vyriškiui tai neatrodė kaip pastarasis. Darydamas gerą darbą, vyras tenorėjo moteriai aprodyti savo šalį ir namus, nes jei ši būtų sužinojusi daugiau apie tai, kas jis ir iš kur jis, būtų seniai nurūkusi savais keliais. Lengvai įkvėpęs oro šyptelėjo laikydamas Naomę savo glėbyje ir pažvelgdamas netrukus pro langą už kurio jau matėsi mažėjantys pastatai ir įspūdinga Sietlo panorama.