Svetainė/virtuvė

2020-04-02, 18:07 .

2020-04-02, 18:07

.

2020-04-03, 20:08

Buvo vos įdienoję, o lauke, kaip ir įprastai, kepino nežmoniškas karštis, per tiek amžių, Audrea buvo prie to pratusi ir tiesą sakant, netgi džiaugėsi, jog atsikėlus ryte nereikėjo ilgai sukti galvos, ką apsirengti, o ypač, jeigu dar tektų apsimuturiuoti kailiniais ar panašiais dalykais. Nors kalbant atvirai, džiaugėsi, jog namas stovėjo miško glūdumoje, apsuptas medžiais, kurie sukūrė savotišką pavėsį ir slėpė nuo kaitrios saulės, tad bent jau grįžęs namo, galėjai pajausti tą malonią vėsą. Audrea pabudo beprotiškai anksti, kažkokios neaiškios mintys kankino visą naktį, tad nenuostabu, jog ne tik normaliai nemiegojo, bet ir anksti iškėlė koją iš lovos, jog daugiau nereikėtų joje kankintis. Susiruošusi ir išvažiavusi, kelias valandas vaikščiojo pajūryje, po to apėjo nemažą ratą miesto centre ir galiausiai užėjusi į spurginę, nusipirko visą dėžę skanių spurgų. Žinoma, neketino jų suvalgyti viena, ir nors nesiskundė apetitu, suvalgyti dešimt spurgų būtų buvę ne jos jėgoms. Geras pusvalandis ir Audrea automobilis įsuko į namų kiemą. Sustojusi, susirinko dėžę su spurgomis ir nieko nelaukusi patraukė į vėsius namus. Akivaizdu, jog juose Corine buvo viena, matyt, jog Soraya ir vėl užsiiminėjo kažkokiais svarbiais reikalais, tiesą sakant, nematė jos net ryte, kai išėjo iš namų. Padėjusi dėžę su spurgomis ant stalo, ją atidarė, o tuomet nukeliavo taisytis kavos. Šalta kava šiuo metu buvo puikus sprendimas, tad susirinkusi visus reikiamus dalykus ir pasigaminusi šaltos kavos, mergina įsitaisė prie stalo, paėmė vieną dėžėje buvusią spurgą ir patogiai ištiesusi kojas ant šalia buvusios kėdės, įniko į telefono ekraną.

2020-04-03, 20:20

Suskambus žadintuvui mergina lėtai atmerkė užtraiškanojusias akis, atžagaria ranka išjungė erzinantį pypsėjimą ir pasirąžiusi dirstelėjo į ant sienos kabantį laikrodį. Didžioji laikrodžio rodyklė puikavosi ant ketvirtos valandos, mažoji ant penkiolikos minučių. Velniava buvo tikrai anksti ir keltis buvo sunku, tačiau darbai patys nepasidaro o reikalų kaip visada krūvos ir jie niekada nelaukia. Sunkiai išsiridenusi iš lovos nuėjo į dušą, persirengė ir net negėrusi kavos išlėkė iš namų. Užtruko ganėtinai ilgai, po visų reikalų dar mėgino susisiekti su Jayson tačiau nepavykus nusprendė keliauti namo, dar pakeliui užsukdama į Starbaks nusipirkti kavos. Lėtai įsuko į kiemą, pasistatė mašiną prie garažo ir susirinkusi rankinę bei savo kavos puodelį išlipo iš jos bei nupėdino į namo vidų. Nesitikėjo, jog kas nors bus namuose vilkai dažnai nuo ryto užsiimdavo įvairiausia veikla dažniausiai nesąmonėmis, tačiau ne tuo kuo reikėdavo. Užėjusi vidun nesivargino nusiauti batų, su aukštakalniais nukaukšėjo koridoriumi o išgirdusi jog kažkas visgi namuose yra pasuko link svetainės, - Audrea, - šyptelėjo seseriai, - Nesimiega?, - kilstelėjo antakį klausiamai pažvelgdama ir klestelėdama šalimais jos. O dievaži, jei kas nors būtų leidęs jei miegoti Soraya greičiausiai snaustų kiaurą parą.

2020-04-03, 21:10

Audrea patogiai sėdėjo virtuvėje, kramsnojo savo parsineštas spurgas, gėrė šaltą kavą ir naršė telefone, tiesą sakant, tokios dienos buvo kiek neįprastos, dažniausiai tokiu metu Corine arba dar miegodavo arba turėdavo, kokių svarbių reikalų už namų sienų, tačiau šis kartas buvo kitoks ir jeigu nuoširdžiai, mergina tuo mėgavosi, mėgavosi, kad galėjo ramiai pasėdėti namuose, veikti tai, ko norisi ir kalbant nuoširdžiai, jau visą savaitę svajojo apie taip mėgstamas spurgas, kurias šiandien ir parsinešė. Žinoma, galėjo pasimėgauti vienatve mieste, sėdėti spurginėje, lygiai taip pat atsigerti kavos ir suvalgyti kelis skanėstus, tačiau šiuos nešėsi namo ne be reikalo, galvojo ir apie seserį, norėjo pasidalinti tokia akimirka ir su ja, ypač, kai pastaruoju metu, juodvi laisvų minučių turėjo ypatingai mažai. Namai skendėjo visiškoje tyloje, gerai įsiklausęs galėjai girdėti tik svetainėje tiksintį laikrodį ir galbūt išgirsti kramtymo garsą, kai spurgos gabalėlis patekdavo į Audrea burną, tad nenuostabu, jog mergina girdėjo, kaip į kiemą įsuko automobilis, atsivėrė laukinės durys ir galiausiai ėmė link virtuvės artėti kaukšinčių aukštakulnių garsas. Audrea pakėlė akis nuo telefono ir vos po akimirkos tarpduryje išvydo namo grįžusią Soraya,-Sunki naktis, o tokiais atvejais gelbėja tik skanėstai,-nusišypsojusi prabilo, nukeldama kojas nuo gretimos kėdės, kai sesuo ėmė artintis ir galiausiai įsitaisė šalia,-Vaišinkis, parnešiau ir dėl tavęs,-galvos mostelėjimu parodžiusi į atidarytą dėžę su spurgomis ištarė, nuo stalo pakeldama puodelį su kavą ir priglaudusi šį prie lūpų, atsigėrė vėsaus gėrimo.

2020-04-03, 21:27

Taip kai gyveni tokiame mieste kupiname visokio mėšlo negali atsikvėpti, o juolab kai reikia rūpintis ne tiks savo kailiu, - O taip, tu visada mane palepini, - tarė pasilenkdama ir pasiimdama spurgą į ranką, nuo pat ryto nieko nevalgė o kava neįtin gelbėjo. Mikliai sušveitė spurgą ir nusivaliusi ranką į servetėlę kurią išsitraukė iš rankinės atsilošė ir patogiau įsitaisė, - šiąnakt sunkiai miegojau, anksti kėliausi ir važiavau į miestą bei prasukau pro buvusius mūsų namus,- užvertė galvą, jog matytų lubas, - nepatikėsi, apėmė tokia nostalgija, tiek metų tiesiog neleisdavau sau galvoti apie tai kas iš tikro nutiko, - buvo ganėtinai keista Thalia matyti įsijautusią į kažką, žodžiai iš jos lupu sklido tarsi su liūdesio prieskoniu kuris smelkte persmelkė ausis. Ji nemėgdavo kalbėtis apie praeitį, leisti kažkur giliai užkastoms emocijoms prasiveržti į išorę, tačiau ši diena buvo kitokia. Jos seniai jau nebuvo taip dviese susėdusios kai visiškai nieko nebuvo šalia, galbūt to paskutiniu laiko labai trūko,- ar tu ant jos pyksti? ,- lyg niekur nieko šovusi klausimą po gerų kelių minučių tylos pasisuko veidu į seserį laukdama atsakymo.

2020-04-04, 13:02

Juodvi apie savotišką mamos savižudybę nesikalbėjo nuo pat to laiko, kai paliko miestą ir grįžo gyventi į miškuose daugybę metų stovėjusius tikruosius vilkų gaujos namus. Tad Audrea nebūtų sumelavusi, jog išgirdus Soraya žodžius, o galiausiai ir jai adresuotą klausimą, šiek tiek suglumo, akimirkai net liaudamasi kramtyti burnoje buvusią spurgą. Visus jausmus, susijusius su senuoju gyvenimu, su abiejų tėvų netektimi, Corine buvo užgniaužusi giliai viduje ir daugelį metų neleido jiems iškilti į paviršių, mergina, kiek įmanoma stengėsi apie visą tai negalvoti ir tiesą sakant, jai visai puikiai sekėsi. Paprasčiausiai per daug skaudėjo apie tai net galvoti, tai ką šnekėti apie garsiai išreiškiamas mintis ir jausmus. Tačiau būtų buvę naivu tikėtis, jog neateis diena, kai reikės apie tai prabilti, kai Audrea bus priversta viską prisiminti ir pagaliau garsiai pasakyti, kaip ji iš tiesų jautėsi ar jaučiasi dabar, kad ir kaip sunku tai būtų. Šiek tiek pasimuisčiusi ant kėdės, stumtelėjo kavos puodelį toliau nuo savęs, ant stalo padėdama į iki šiol rankoje laikytą telefoną. Pirštais perbraukusi per tamsius banguotus plaukus ir atmetusi juos atgal, Audrea pakėlė akis į seserį, kuri uždavusi klausimą dabar akylai žiūrėjo į ją, laukdama bet kokio ją tenkinančio atsakymo,-Pykstu...,-prabilusi, akimirkai nutilo, iškvėpdama plaučiuose susikaupusį orą ir nurydama gerklėje netikėtai susikaupusį gumulą,-Nors gal tiksliau pykau...faktas, kad pykau pirmiausia dėl to, jog ji galvojo tik apie save, palikdama dvi nepilnametes dukras visiškai vienas, bet tikriausiai, kad labiausiai pykau dėl to, jog ji nesugebėjo paaiškinti savo poelgio pretekstų, galbūt man tik to būtų užtekę, suprasti, kodėl ji taip elgiasi, galbūt tokiu atveju viskas būtų buvę, kiek paprasčiau, tačiau nepaisant visko, ji pasirinko lengvesnį kelią, tiesiog dingti...,-garsiai išdėsčiusi savo mintis, galiausiai nutilo, akimirkai nuleisdama tamsias akis į grindis,-Nežinau, kas dėjosi jos galvoje po tėčio mirties, juk ji niekada apie tai nekalbėjo, bet, kad ir kaip bebūtų, nežinau ar dabar, net ir po tiek metų, sugebėčiau pateisinti tokius jos poelgius...neabejoju faktu, kad ji mus mylėjo, bet negi mamos taip elgiasi?,-galiausiai pakėlusi akis paklausė, tačiau klausimas veikiau buvo retorinis, Audrea nereikėjo atsakymo, nes vargu ar Soraya jį žinojo, juk ji žinojo lygiai tiek pat, kiek ir Corine.

2020-04-04, 13:49

Kantriai išklausiusi sesers išsakytus žodžius mikliai atsistojo nuo kėdės, nuėjo prie virtuvės spintelės išsitraukė dvi taures bei pasidėjo ant stalo, susirado šaldytuve pradaryto vyno papilstė į taures, paėmė jas į rankas ir grįžo į savo vietą. Visą šį laiką tylėjo lyg galvodama ką pasakyti,- mūsų motina buvo savanaudė psichinė kalė, - ištarusi su akivaizdžia panieka gurkštelėjo iš savo taurės o kitą padėjo ant stalo šalimais sesers, - išgerk,- tarusi giliai atsiduso. Dabar buvo būtent tas laikas kai ji privalėjo papasakoti ką būdama vaikas perskaitė motinos savižudybės raštelyje, atskleisti tiesą kurią slėpė tiek daug metų užrakintą giliai savyje. Soraya šventai tikėjo, jog tokiu savo elgesiu ji saugo savo seserį, jos jausmus ir jos atminimą apie motiną kurio ji visiškai nebuvo verta. Tačiau jos jau nebėra mažos mergaitės, laikas viską baigti, - suprask tik, jog norėjau tave apsaugoti,ir padaryčiau tai vėl. Žinojau kokia ji tau brangi, - tarusi vėl nutilo, leido seseriai truputi apsiprasti su dabar laukiančiu pokalbiu.

2020-04-05, 14:22

Seseriai pakilus nuo kėdės ir nuėjus į virtuvę bei ėmus skambinti taurėmis, Audrea šiek tiek į ją pasisuko, stebėdama, ką ši daro, na, panašu, kad nusimatė vyno gėrimas tik nebuvo aišku, kokia priežastis vertė Soraya priimti sprendimą, jog šiandien to reikia,-Galbūt prieš keliolika metų, dar bandžiau ją pateisinti, visgi nenuostabu, jog matant kaip tavo akyse nužudomas tavo vyras, pakrinka smegenys, bet žinai, kuo ilgiau gyvenu, tuo aiškiau suvokiu, kad ji neturėjo teisės taip pasielgti, juk ji nebuvo viena, turėjo mus, turėjo į ką atsiremti, o pasirinko lengviausią ir jai pačiai patogiausią kelią,-nežymiai gūžtelėjusi petukais ištarė. Žinoma, kalbėti apie mamą skaudėjo, tačiau matyt, kad po šitiek metų, skaudėjo nebe taip, kaip anksčiau, Audrea susitaikė su visomis mintimis, užrakino nuoskaudas giliai širdyje ir tiesiog gyveno, kaip buvo įpratusi, juk dėl to, kad imsi lieti ašaras ar atversi širdį dėl to, kaip jautiesi, niekas nepasikeis. Soraya grįžus prie stalo, pastačius taures su vynu ir atsisėdus, Corine ir vėl nutaikė į ją žvilgsnį, tačiau sesers ištarti žodžiai privertė mergina kilstelėti antakius, nelabai suprato apie ką sesuo kalba.

2020-04-05, 17:07

- Tą naktį aš į namus grįžau pirma, radau motinos paliktą atsisveikinimo raštelį. Jis buvo nedidelis, aiškiai išdėstytas be pagražinimų ar subtilybių. Ji išdėstė viską tiesiai ir be užuolankų, po visko maniau jog elgiuosi teisingai raštelį sudegindama. To ką ten perskaičiau negalėjau leisti pamatyti ir tau ir taip susigadintį viską kas gražaus buvo likę iš mūsų motinos atminimo, - pradėjus kalbėti žodžiai tarsi liejosi patys, negarsūs, tačiau užtikrinti. Kartkartėmis padarydama pertrauką tarp sakinių gurkšneliu vyno,- nagi išgerk, šį vakarą mums reikės daug vyno,- pamačiusi jog sesuo savosios stiklinės nepalietė paragino ją, norėjo jog ši akimirka būtų kaip įmanoma lengvesnė, o alkoholis pripažinkim buvo labai geras dalykas norint atrišti liežuvį ir atpalaiduoti mintims.

2020-04-05, 17:35

Pakėlusi taurę su vynu nuo stalo, Audrea priglaudė ją prie lūpų ir gurkštelėjo nedidelį gurkšnį, tiesą sakant, vynas buvo jos silpnybė, o ir pataisyti galėjo net ir pačią blogiausią nuotaiką, ypač, jeigu būdavo geriamas su tinkamais žmonėmis. Tačiau tą akimirką, kai prabilusi Soraya ėmė berti žodžius apie rastą laišką, jame paliktą tekstą, kurie paaiškina visus mamos poelgius ir faktą, jog sesuo tai nuo jos slėpė šitiek metų neva norėdama ją apsaugoti, Audrea net paspringo, išpurkšdama visą nespėtą nuryti vyną atgal į taurę ir žinoma, dalį jo ant savęs ir stalo,-Ji buvo palikusi laišką?,-bandydama atsikosėti paklausė, lyg būtų neišgirdusi pirmą kartą, bet ji viską puikiai girdėjo,-Kas ten buvo parašyta?,-be jokių užuolankų paklaususi, pastūmė taurę su vynu. Ne, ji neskandins sveiko proto alkoholyje, pirmiausia turi išgirsti tai, ko tiek metų nežinojo, o tuomet galbūt ir bus galima pasimėgauti vynu.

2020-04-06, 16:07

Mergina pamačiusi sesers reakciją nei kiek nenustebo, žinoma ji slėpė didelę paslaptį visus šiuos metus ir po tiek laiko išgirsti jog buvo kitaip turėjo būti neįtikima, - visų pirma norėčiau paminėti, jog ji norėjo mus paaukoti raganoms jog jos prikeltų jos vyrą, - tarusi pabaigė taurės turinį ir pastatė tusčą taurę ant stalo, na jei sesuo nenori gerti tebūnie, pati irgi neprisigers viena, - kitas dalykas, jog dėl jos kaltės mūsų tėvą nužudė, nes būtent ji atsivedė naujakurius į naująjį Orleaną. Pasak jos ji nesitikėjo, jog jie imsis dominuoti. Tiesiog norėjo papildyti klaną, žinoma su tėvu nepasitarusi, - ji atsiduso, - jai mes nerūpėjome Audrea, visas jos mėšlas apie meilę tebuvo pasakos,- kiek vyptelėjo atsistodama ir prieidama prie lango, - ir ji pati nusprendė nueiti pas naująjį karalių jog jis ją nužudytų, - lyg tarp kitko pabaigė savo sakinį net neatsisukdama į seserį. Skaudu buvo apie tai kalbėti, nes kai žinai kas išties yra kaltas dėl šeimos žūties ir jo tarp gyvų nebėra keršyji visiems, tačiau tas jausmas niekada nedingsta.

2020-04-08, 17:52

Seseriai ėmus kalbėti apie faktus, kurie buvo parašyti tuometiniame laiške, kurį Soraya dar tada sudegino ir visą teisybę šitiek metų slėpė nuo Audrea, pirmiausia mintis, kuri atėjo į tamsiaplaukės galvą, jog sesuo tiesiog skiedžia, taip bandydama palengvinti situaciją ir galbūt priversti tik labiau nekęsti mamos. Tačiau su kiekvienu faktu, ši mintis traukėsi vis toliau ir blaivus Corine protas ėmė suvokti, kad galbūt sesuo nemeluoja, juk pagalvojus protingai, buvo galima atrasti daug ženklų ir kažkokių įvykių, kurie įrodytų, kad visą tai galėjo būti tiesa,-Vadinasi...ji buvo labai gera aktorė, tik niekaip nesuprantu, kam viso to reikėjo?,-kiek labiau išplėtusi akis, kilstelėjo antakius, pažvelgdama į priešais sėdinčią seserį. Greičiausiai, jog Soraya į jos klausimą atsakymo neturėjo, o ir šiaip, vargu ar tas atsakymas būtų naudingas ir kažkuo pagelbėtų. Esmė buvo tik ta, kad Audrea viduje sprogo tiek metų nuo sulaikytų jausmų besiplečiantis burbulas ir mergina pajuto, kaip visą kūną užplūsta kažkoks nemalonus jausmas, o širdis ima plazdėti, kaip pašėlusi, paprasčiausiai buvo sunku suvokti faktą, jog tai mylėta mama, dėl kurios Audrea šitiek metų rovėsi plaukus, pasirodo, jog tiesiog žaidė sau naudingus žaidimus,-Tik niekaip nesuprantu dar vieno fakto, kodėl man to nepasakei anksčiau, kodėl tik dabar?,-galiausiai sunkiai nurijusi gerklėje susikaupusį gumulą, paklausė.

2020-04-08, 19:11

Ji ramiai nieko nesakydama ir apskritai nerodydama jokių emocijų išklausė seserį, žinoma ji nežinojo atsakymų, o kaip galėtų? Neturėjo progos po rasto raštelio pasikalbėti su motina. O būtų, būtų išklausinėjusi kaip reikiant ir žūt būt sužinojusi atsakymus į rūpimus klausimus, bet gyvenimas yra nenuspėjamas ir tai ko norėtum jam visai neįdomu,- man nederėjo taip pasielgti, maniau saugau tave,- tarė galiausiai, - reikėjo pasakyti ankščiau, atsiprašau. Tiesiog nebegalėjau nuo tavęs to slėpti ir klausyti kokia mūsų motina buvo vargšė,nes ji tokia nebuvo,- pabaigė savo sakinį giliai atsiduso ir išsitraukė kelnių kišenėje esantį telefoną kuris suvibravo, eilini kartą reikalai kurie niekada nelaukdavo, - man metas, bet mes būtinai dar pakalbėsime apie tai gerai? Prašau nepyk ant manęs, aš kalta žinau, ir atsiprašau, labai myliu tave, - ištarusi priėjo prie sesers pakštelėjo į žandą apkabino kiek suspausdama ir išėjo kažkam beskambindama.

2020-04-21, 08:36

Atėjęs iškart į virtuvę su Audrėja, Jaysonas paleido jos ranką ir užuot ieškojęs jai pirmu taikymu butelio, užkaitė virdulyje vandenį, pats kur kas labiau norėdamas atsigerti tiesiog arbatos. - Tu norėsi kažko šilto? - paklausė merginos sau besitaisydamas puodelį, o tada iš nedidelio bariuko ištraukė porą butelių gėrimų, kokius pats čia paliko ir pats įprastai gertų. - Ar šito? - paklausė jis neužtikrintai merginos.

2020-04-21, 08:44

Kartu su Jaydon'u įėjusi į namą ir pasiekus virtuvę bei vaikinui nuėjus ruošti arbatos, Audrea priėjo stalą ir nieko nelaukusi prisėdo ant kėdės. Pirmiausia, nusiavė aukštakulnius, nuo kurių jau buvo pradėję mausti kojas, mat stovėti lauke ant ne itin lygaus paviršiaus gana netrumpą laiką, nebuvo lengva, visgi važiuodama čia, Corine nebuvo pasiruošusi leisti laiką prie namų, tikėjosi, jog jiedu kalbėsis viduje. Tad nusiavusi batelius ir šiuos pastūmusi toliau nuo savęs, patogiai įsitaisė, susikeldama kojas ant kėdės, ant kurios sėdėjo,-Jeigu jau tu arbatą, tuomet ir aš prisijungsiu prie tavęs,-pasukusi galvą į virtuvėje stovėjusį Jayson'ą ištarė, nežymiai linktelėdama, juk negers viena pati, tuo labiau, puikiai matome viso to pasekmes,-Nebent prie arbatos, visai visai nedaug, kad nuraminti nervus, bet po to dar galėčiau grįžti namo ne pėsčiomis,-garsiai pasvarsčiusi, gūžtelėjo petukais, paliks tai nuspręsti Jayson'ui, mat dabar jos galvoje virė tiek minčių, kiek jų vienu metu nebuvo šimtus metų.

2020-04-21, 09:05

Jaysonas išgirdęs merginos pageidavimus, tuoj minimaliai paserviravo stalą: patiekė arbatą, ištraukė brendžio butelį, gėrimus papilstė abiems, o ne tik Audrėjai. Dar kažkur pavyko rasti sausainiukų, kuriuos irgi padėjo ant stalo, kad būtų bent kažką užkąsti. Tuomet pats įsitaisė priešais merginą ir užuot stvėręs pirma arbatos puodelį, vis tik gurkštelėjo brendžio, norėdamas tarsi nugesinti visą tą kylantį vulkaną viduje. Tik tas gurkšnis buvo toks nemažas, kad beregint skystis stiklinėje ištuštėjo, o vilkolakio gerklę nudegino alkoholis. Pasirėmęs galvą ranka ir pasidėjęs alkūnę ant stalo, Jaysonas išsitraukė buteliuką iš kišenės ir pastatė jį priešais save. - Gavau šitą iš raganos, - tarstelėjo tyliai nesugebėdamas pažvelgti Audrėjai į akis. - Tą dieną, kai pasakei mane mylinti, begalo išsigandau, kad tave tik skaudinu ir gadinu mūsų draugystę, - pradėjo mažą savo kalbelę vilkolakis, turėdamas dar vieną nesutvarkytą reikalą iki galo. - Paprašiau kažko, kas padėtų nustoti tau jausti man romantinius jausmus. Ragana sakė, kad turiu išgerti šito ir pagalvoti apie žmogų, su kuriuo noriu nutraukti emocinį ryšį. Jis turėjo būti skirtas tau... Bet esant tokiai situacijai, kuomet Soraya grasina mano šeimai ir artimiesiems... Neturiu kitos išeities, tik paleisti Milą, - atsiduso sunkiai Jaysonas žiūrėdamas į tą buteliuką, tarsi neleisdamas Audrėjai keisti jo dabartinio spontaniško sprendimo, Luca atsisuko buteliuką ir užsimerkęs ištuštino visą jo turinį iki pat dugno.

2020-04-21, 09:20

Audrea sėdėjo prie stalo, kol tuo tarpu Jayson'as serviravo stalą ir viską krovė priešais Corine. Galbūt ji turėjo pakelti užpakalį ir jam padėti, visgi nepaisant fakto, kad namai priklausė gaujai, didesnę šeimininkės statuso dalį turėjo Audrea, tačiau šiandien visai nesinorėjo šio titulo prisiimti, buvo smagu, jog kažkas bent šiam momentui, galėjo viskuo pasirūpinti už tave, o tu, gali sėdėti susikėlęs kojas ir nieko nedaryti. Pagaliau viskam atsiradus ant stalo, tamsiaplaukė pirmiausia, arčiau savęs prisitraukė puodelį su arbata. Šiek tiek palinkusi į priekį, įkvėpė arbatos aromato, akimirkai užmerkdama tamsias akis, o tuomet kilstelėjusi puodelį nuo stalo ir papūtusi, jog nebūtų taip karšta, priglaudė puodelio kraštą prie lūpų, šiek tiek atsigerdama karšto skysčio. Tačiau tą pačią akimirką, Jayson'ui prisėdus šalia, ištraukus iš kišenės kažkokį neaiškų buteliuką ir ėmus pasakoti, kam jis skirtas, o galiausiai aiškiai išdėsčius, jog burtų pagalba jis paleis Mila, Audrea vos spėjo užsidengti delnu burną, jog dar nespėtas nuryti arbatos gurkšnis nebūtų išspjautas tiesiai ant Jayson'o, o tuomet dar ir užsikosėjo užspringusi,-Ne ne ne...,-vos atgavusi kvėpavimą, bet vis dar stringančiu nuo kosulio balsu gana garsiai ėmė šaukti, tiesdama ranką Jayson'o link, kai šis atsisukęs neva raganos duotą buteliuką, šį užsivertė, vienu mauku išgerdamas jame buvusį skystį, deja, sustabdyti jo nesuspėjo, gėrimas vaikino skrandyje atsidūrė greičiau nei Audrea spėjo sureaguoti,-Ar tu išprotėjai? Kodėl taip elgiesi? Neprivalai dėl manęs daryti tokių dalykų...,-nuleidusi rankas, susiėmė už galvos, alkūnėmis atsiremdama į stalą ir užmerkdama akis. Niekas nežinojo, kaip burtai suveiks, Audrea niekada nepasitikėjo raganomis, kitą vertus, Jayson'as neprivalėjo to daryti dėl jos, atsisakyti Milos meilės tik dėl to, kad kažkas gręsia gaujai ir Corine. O tuomet pakėlusi galvą, pačiupo nuo stalo stiklinę su brendžiu ir nieko nelaukusi šią užsivertė, žinoma, nebuvo tokia pajėgi, kaip Jayson'as, todėl ištuštino tik pusę stiklinės, pajausdama, kaip gėrimas nudegina gerklę, o galiausiai ir skrandį, priversdamas merginą susiraukti.

2020-04-21, 09:29

Eliksyras buvo visiškai beskonis, Jaysonas buvo įsitikinęs, kad nebus jį malonu gerti, kaip rodo per visus tuos filmukus. Tačiau taip nebuvo. Galvodamas apie Milą Luca pamažu pajautė tą tuštumą, kuri tarsi nebylus gaisras pradėjo plėstis tarp jo santykių su ta mergina. Ne, Jaysono aistra taip neėmė ir neišgaravo taip moteriai, eliksyras taip neturėjo veikti. Jis turėjo paveikti Milą, jos potraukį Hammondui. Ir vilkolakis jautė, kad tai pavyko. Audrėjai taip ėmus šaukti ant Jaysono, šis piktai dėbtelėjo į ją. - Ne dėl tavęs tai darau, - burbtelėjo jis ir įsipylė dar brendžio sau, išgėrė dar vieną stiklinę, tuomet ją pastūmė nuo savęs ir užgulęs stalą paslėpė veidą sukryžiuotose rankose. - Žinau, kokia Soraya gali būti, kai supyksta. Ji atvirai grasino mano artimiesiems. Negaliu rizikuoti, kad ši papjautų Milą. Bet... Yra ir kiti dalykai. Esu durnas ir naivus, jei galvojau, kad galiu su žmogumi kurti ryšį. Kas bus, kai ji sens, o aš ne? Aš negaliu jai pasakyti kas esu, žmogaus protui tai nesuvokiama, o ją apgaudinėti ir taip gyventi negaliu. Tai būtų laikina, vis tiek vieną dieną turėtų pasibaigti. Darau jai paslaugą išvykdamas dabar iš jos gyvenimo, o ne vėliau, kai bus per vėlu, - burbuliavo Jaysonas į savo odą teisindamas savo tokį nuosprendį, nors viduje jį plėšė tiesiog į gabalus savotiškas atsisakymas asmeninės laimės.

2020-04-21, 21:31

Jayson'ui suburbėjus, jog taip jis elgiasi tikrai ne dėl Audrea, mergina net pati nepajuto kaip kruptelėjo, vien tas jo žvilgsnis privertė pajusti kūnu nuvilnyjantį šaltį, tad net šiek tiek nuo jo atsitraukė su visa kėde. Nežinojo nei ką pasakyti, nei kaip tinkamai prieiti, o buvo akivaizdu, jog Jayson'as viską darė tikrai ne iš didelio noro ir greičiausiai, jog toks jo nuosprendis atsiriboti nuo Milos, taip pat nebuvo malonus, tačiau pykti ant Corine, jis neturėjo teisės, juk ji jo nevertė eiti pas raganą, gerti to eliksyro, nuraukti visus ryšius su Mila, už tai turėjo atsiimti Soraya, o ne niekuo dėta Audrea. Jayson'ui paslėpus veidą ir ėmus burbėti, Corine klausėsi ir dėkui dievui, jog jos vilkiškumas užtikrino itin aštrią klausą, kitaip, vargu ar būtų girdėjusi, ką Jayson'as sako. Ir štai, kodėl pati tamsiaplaukė niekada sau neleido įsimylėti žmogaus, kodėl nesileido į jokius rimtus santykius ir liko nuošalyje, nes puikiai žinojo, prie ko tai priveda, kaip vėliau sunku viską išspręsti ir galiausiai paleisti, nes juk paprastas žmogus niekada nesupras, kas dedasi kitoje pasaulio pusėje. Juk ji mokė ir Jayson'ą, kad rimtiems santykiams reikia rinktis savo rūšies atstovą ir jokiais būdais ne paprastą žmogų, bet ar jis jos klausė? Puikiai matoma, kad ne ir štai, dabar yra priverstas sielotis, jog padarė klaidą,-Sakau tai tikrai ne dėl to, apie ką tau užsiminiau prieš keletą dienų, tiesiog šitiek metų, visad tau kartojau, kad taip arti prisileisti žmonių negalim, nes vėliau viskas virsta didžiule problema, o galiausiai, esam priversti užbaigti santykius, kol neišaiškėjo visos tiesos...bet tikrai nedžiūgauju, kad esi priverstas atsisakyti Milos ne tik dėl šio fakto, bet ir dėl Sorayos, tikrai norėčiau, jog viso to nebūtų prireikę,-galiausiai vaikinui nutilus, ramiai prabilo ir Corine, pripildydama jo stiklinę brendžiu ir taip pat pripildydama savąją, kurios buvo nugėrusi tik pusę.

2020-04-21, 22:17

Vis pamažu girstančiam Jaysonui buvo vis sunkiau kovoti su savo širdimi. Nenorėjo jis visiškai atsiskirti nuo Milos, nors jie dar labai trumpai drauge, tačiau jautė, kad dėl tos moters būtų labai daug galėjęs padaryti. Kaip jam jos trūks... Su Mila jis jautėsi toks žmogiškas, toks gyvas, koks niekada nesijaus būdamas su vilkolakiu. Kartais Jaysonas taip trokšdavo pabėgti nuo savo prigimties ir apsimesti, jog yra tik paprastas turtingas vaikinas, kuris nežino ką daryti su pinigais ir moterimis. Tačiau svajos lieka svajomis kai iš dangaus nukrenta vilkolakiškos pareigos ginti savo teritoriją. - Žinai, kartais pagalvoju, kas nutiktų jei pasitraukčiau. Jei išeičiau iš gaujos, bandyčiau gyventi žmogišką gyvenimą. Jei nebebūčiau vilkolakiu, nebelakstyčiau pilnatimis po miškus. Jei būčiau tas sūnus, kokį mano tėvai tikėjosi užauginti pasiėmę iš vaiknamio. Jeigu susirasčiau tikrą darbą, jeigu susikurčiau šeimą... Juk tiek vilkolakių išėjo klajūnais... - kilstelėjęs galvą netikėtai pakreipė temą Jaysonas, lyg nebenorėdamas minėti daugiau Milos vardo. - Ir žinai, tada atsiranda tas kitoks jausmas. Jausmas, kad tave praradau, pizdiec tu net neįsivaizduoji, Audrėja, kiek aš kankinausi kai tada perpykusi išėjai iš mano buto, - tarsi pasiguosdamas, tarsi kaltindamas prabilo ir tuomet nugėrė dar pusę stiklinės viskio. - Atrodė, kad dalį manęs išplėšė tas išėjimas. Tu, gauja, virsmai - yra neatsiejama mano dalis. Beveik pusę gyvenimo jau tam paskyriau ir paskirsiu dar didesnę dalį. Todėl nesiruošiu trauktis, kovosiu už šiuos namus, už šią šeimą iki mirties. Net jeigu reikės nurauti tavo seseriai galvą, - pamosavo pirštu pamažu girsdamas ir nebesuprasdamas ką kalba, kaip kalba ir kokį poveikį gali turėti jo žodžiai. Išsakęs savo mintis jis ištuštino stiklinę ir atsilošė kėdėje.

Sponsored content

» svetainė/virtuvė
» Svetainė / virtuvė