Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Kotedžas

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2, 3
AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
627

TTS #15
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-05, 13:55

First topic message reminder :

Kotedžas - Page 3 Exterior
Kotedžas - Page 3 Provincial_liv3_main
Kotedžas - Page 3 Kitchen
Kotedžas - Page 3 Fairhaven_lalor_dining_01_rgb_2500px
Kotedžas - Page 3 M_wide_955_lowres
Kotedžas - Page 3 Cedar_roch_bathroom
Back to top Go down

AuthorMessage
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 12:39

Dar vienos tatuiruotės Jillian tikrai nenorėjo, tačiau vaikinas buvo nepermaldaujamas. Geras dalykas tas, jog šios buvo nematomos paprastiems žmonėms. Visgi, ji buvo pasidariusi vieną paprastą tatuiruotę po krūtimi ir tai turbūt buvo geriausias padarytas jos sprendimas, neskaitant sprendimų, kurie buvo susiję su Kajumi.
Kai išgirdo automobilio burzgimą (o pripažinkim, amerikietiškus automobilius galima išgirsti už penkių kvartalų nuo tos vietos, kur esi), Jillian nežymiai šyptelėjo ir įdėjo skirtuką į knygą bei padėjo šią ant stalo. Pasiėmusi tuščią puodelį ji nuėjo iki virtuvės bei išplovė puodelį, o kai per duris įsirovė Kajus, įleisdamas vėsaus oro, mergina tiktai labiau susisuko į savo per didelį megztinį. Atsisukusi ir nužvelgusi jį nuo galvos iki kojų, ji nesusilaikė nenusijuokusi, kadangi Kajus tikrai atrodė daugiau mažiau kaip gyvas sniego senis.
- Tikrai taip sninga? Galvojau, jog įsidienojus sniegas dings, kaip kad dažniausia būna. – tarstelėjusi Ema padėjo vaikinui sudėti visas maisto prekes į joms skirtas spinteles. Jis tikrai pasistengė ir užpirko maisto kokiom dviem savaitėm, todėl badu jie tikrai nemirs.
- Gal nori arbatos? Turbūt sušalai. – žvilgtelėjusi į Kajų ji užkaitė vandenį per naują. Net jei jis ir atsisakys arbatos, ji vis tiek jos pasidarys sau. Šiuo metu tiktai arbata laikė ją funkcionuojančią, kadangi tokiu oru norisi tiktai kristi į lovą ir miegoti visą dieną.
Sugavusi mažesnį maišelį Jillian vos kilstelėjo vieną antakį, dėbtelėdama į vaikiną, tačiau smalsumas nugalėjo ir ji jau buvo išpakavusi megztinius bei juos padėjusi ant virtuvėje esančių kėdžių, jog galėtų įskaityti, kas ant jų parašyta. Vos tiktai perskaitė, Emos lūpos virptelėjo, tramdydamos šypseną, tačiau labai greitai ji pradėjo juoktis balsu.
- Tu rimtai? – atsisukusi į vaikiną ji negalėjo sutramdyti plačios šypsenos, papuošusios jos veidą. Turbūt tai buvo pats kvailiausias užrašas, kokį jai teko matyti, tačiau tuo pačiu ir mielas.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 13:17

- Reikia džiaugtis, kad tik sninga. Šį vakarą praneša ir pūgą, - tarstelėjęs Kajus ant kilimėlio nusipurtė sniegą nuo striukės bei batų. - Eisiu pakurti kelis burtažodžius, kad nuo jūros atėjęs vėjas nenuneštų namų, - nusijuokęs Kajus jau pakeliui namo galvojo kaip geriau apsaugoti kotedžą nuo sniego ir smėlio audros, kad ši neužkimštų ir kamino, ir apskritai nepalaidotų jų po sniego lavina. Visa laimė, kad Kajus buvo raganius. Kartais tai labai praversdavo.
- Aš sušalau? - nutaisęs juokingą intonaciją numojo ranka, - aš per daug karštas, kad sušalčiau nuo truputėlio šalčio, - neišlaikęs susijuokė. Nušalo tik jo rankos, nes jis būdamas tikru "maištininku" neužsidėjo pirštinių, tikėdamasis, kad iš šono tik atrodė, jog lauke minusas. - Bet arbata turės palaukti, turiu kai ką patvarkyti garaže ir užkurti ugnį, - šyptelėjęs vaikinas priėjo arčiau Jil ir apsikabinęs ją iš nugaros pusės stipriau suspaudė savo glėby, pakštelėdamas į smilkinį. - Kuo rimčiausiai, - vis dar jos nepaleisdamas nusijuokė, - pamatęs negalėjau atsispirti. Tokie sutapimai pasitaiko kartą per šimtmetį, - sukrizenęs vaikinas dar kartą pabučiavo merginos smilkinį ir paleidęs ją atsidarė virtuvės duris, kurios vedė į garažą. - Be to, šiandien gaminsiu aš. Darysiu savo special čili troškinį, - paskelbęs Kajus plačiai išsišiepė. Vaikinas susimąstė, kad labai labai seniai gamino merginai, todėl šiandien reikėjo tą pataisyti. - Tu skaityk savo knygą, ką, turbūt ir darei, kol manęs nebuvo, o visu kitu leisk pasirūpinti man, - šyptelėjęs mirktelėjo akimi, - susitiksim...- žvilgtelėjo į laikrodį ant sienos, - penktą valandą, - nusijuokęs vaikinas pradingo už garažo durų.

***

Kajus apsaugojo jų namus nuo pūgos ir nuo jūros keliaujančių oro srovių taip, kad iš šono nesimatytų, jog didesnės oro srovės atsimuša į nematomą sieną, kuri gaubė jų namą. Kotedžas atrodė kaip ir eilė kitų, besidriekiančių už poros kilometrų- apsnigtas, su rūkstančiu kaminu. Po to, prasikuitęs garaže prie automobilio, aptvarkė ir patį garažą. Apsirūpinęs viskuo, ko jam dar gali prireikti, Kajus plačiai nusišypsojo, kadangi žinojo, kad Jillian pakriks iš džiaugsmo, kai šis parodys, ką dar surado tame prekybos centre. Tyliai išniręs atgal į virtuvę, Kajus nusiplovė rankas ir įjungė muziką tokiu garsu, kad ši netrukdytų merginai skaityti. Susirinkęs visus ingredientus troškiniui, vaikinas ėmė viską pjaustyti ir ruošti, galvodamas, kokį vyną šį vakarą geriau parinkti prie maisto.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 14:47

- Na, man patinka sniegas, tačiau kai jo pernelyg daug, tada tai gali sukelti nemenkų problemų. O problemų aš nemėgstu. – patempusi apatinę lūpą ji žvilgtelėjo į milžinišką langą, pro kurį matėsi visiškai apsnigtas galinis kiemas, todėl tiktai sunkiai atsidususi mergina sudėjo koservuotas pupeles į spintelę, o pomidorų pastą bei mėsą į šaldytuvą.
- Taip, taip, žinoma. Tu toks karštas, kad gali išlydyti ledkalnius šiaurės ašigalyje. – pavarčiusi akis Jillian nežymiai nusijuokė, dėbtelėdama į jo vis dar paraudusias rankas. Vyrai kaip maži vaikai. Tu jiems sakyk, kiek nori, kad lauke šalta ir kad jie apsirengtų, tačiau jie visada daro taip, kaip nori, o vėliau serga ir juos reikia slaugyti, daryti arbatas ir sultinius, kadangi susirgę jie elgiasi išvis kaip iš pamperų neišaugę vaikai, kuriems sunku pakilti iš lovos ir patiems pasidaryti arbatos.
- Tu tikiesi, kad aš jį nešios...ei, šalta. – krūptelėjusi mergina vos sukikeno, kai šalta Kajaus nosis prisilietė prie odos. Net ir per drabužius ji galėjo jausti, kad jo rankos praktiškai ledinės. Gerai, jog jis tokiomis rankomis nesugalvojo sugriebti Emos už apnuogintų kojų, nes tada išvis ji būtų užsicypusi iš šalčio.
- Čili troškinys? Gera idėja tokiam vakarui. – atsisukusi į Kajų veidu ji apsivijo rankomis jo kaklą bei pasistiebusi trumpai pakštelėjo šiam į jo ledinę nosį. Jis priminė ne vien tiktai sniego senį, tačiau ir Kalėdų Senelio padėjėją Rudolfą.
Sukrizenusi Ema žvilgsniu išlydėjo vaikiną pro duris, o pati baigusi tvarkyti virtuvę, suvyniojusi pirkinių maišus bei pasidariusi dar vieną puodelį arbatos nuėjo ant svetainėje esančios sofos. Atsigulusi ir pasiėmusi knygą į rankas ji pajautė, jog ją ima miegas, todėl po kelių minučių ji užsnūdo. Nieko nuostabaus, juk per egzaminus ir Aną neturėjo laiko gerai išsimiegoti. O kur dar namų tvarkymas.
Prabudo Jillian tik tada, kai išgirdo paleistą muziką. Pasirąžiusi ji kyštelėjo galvą iš po sofos atlošo ir menkai šyptelėjo pamačiusi virtuvėje besisukinėjantį Kajų. Atsistojusi ji nuėjo į virtuvę bei atsisėdo ant vienos iš kėdžių, pasiremdama rankomis veidą.
- Reikia pagalbos, šefe? – paerzinusi vaikiną, mergina nežymiai nusižiovavo ir rankomis pasitrynė akis, kadangi vis dar jautėsi apsimiegojusi.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 16:40

- Kokių dar problemų, mėnuli, - nusijuokęs Kajus nežymiai pavėlė šios plaukus, - sniegas yra gerai. Eisim daryt sniego angelus ir statyt sniego senius, kada pasibaigs pūga, - pareiškęs vaikinas plačiai išsišiepė. Kajui visuomet patiko sniegas, šerkšnas ir pusnys iki pažastų. Galbūt todėl, kad šio giminės linija buvo kilusi iš Skandinavijos ir tai tiesiog buvo jo kraujyje. Jam žiema patiko netgi labiau nei vasara.
- Taip, tu jį tikrai užsidėsi ir dar pasistengsi atrodyti laiminga jį dėvėdama, - nusijuokęs Kajus savo ledines rankas pridėjo prie Jillian šlaunų, bet tik trumpam, kad ji pakankamai pajustų šaltuką, bet visai nesuledėtų ir netrinktelėtų jam alkūne į pilvą.
- Žinau, mėnuli. Galėsi paragauti ir gal tuomet nustosi mėtyti man užuominas, kad pats laikas dažniau gaminti Kajui...- žaismingai pavartęs akis kreipėsi į save trečiuoju asmeniu. Iš tiesų virtuvėje vaikinui reikėjo pasitempti, kadangi didžiąją maisto gaminimo ir indų plovimo dalį atliko mergina. Tai buvo suprantama, kadangi Jil žinojo tris kartus daugiau receptų nei kad Kajus, nors šis žemelėje ir vaikščiojo daugiau nei šimtmetį. Žinoma, tai nereiškė, kad jis nemokėjo gaminti. Jo pagaminti kai kurie patiekalai galėjo pavergti daugelio skrandžius, tačiau vaikinas tai darė retai. Ties čia jam tikrai reikėjo save suimti, kadangi partnerystė turėjo būti lygi.
Kepindamas svogūną, česnaką, morką ir saliero stiebus ant keptuvės, sudėjo ten maltą jautieną ir dainuodamas 80s roko dainą po nosimi, gražiai viską apkepė. Įbėręs specialių chili corn carne prieskonių, viską gražiai sumaišė. Tuomet pasiruošęs puodą, viską į šį subėrė. Tuomet supylė pomidorus savo sultyse ir viską gerai išmaišė. Kol visa masė troškinosi, Kajus supjaustė kubeliais paprikas, aitriąsias paprikas ir po penkiolikos minučių viską subėrė į puodą. Tuomet sudėjo pupeles ir vėl paliko troškintis. Kaip tik virtuvėje atsiradus Jillian, vaikinas šyptelėjo, nes po snaudulio mergina buvo kiek susivėlusi ir atrodė be proto mielai. - Gali išrinkti vyną, - pasakęs Kajus ėmė tarkuoti sūrį, o tada papjaustė kalendros. Atlikęs šiuos veiksmus, vaikinas apsitvarkė virtuvėje, kadangi kiekvieną kartą gamindamas palikdavo milžinišką jovalą. - Ir pasirinkti ar norėsi Kajaus firminio pyrago ar keksiukų, - plačiai išsišiepęs vaikinas uždarė indaplovę ir nuvalęs stalviršius pamaišė troškinį.



Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 17:13

- Turbūt neatsimeni, bet mokykloje merginas iš eilės maudydavo sniege. Mane maudė netgi kelis kartus iš eilės, galbūt dėl to man gražu į jį pasižiūrėti, tačiau tik tiek. – tarstelėjusi Jillian nusipurtė vien tiktai prisimindama, kaip vienas iš paralelinės klasės vaikų ją užsimetė ant peties, kai Kajus tada turėjo papildomą treniruotę ir kaip visada su ja nėjo namo, bei griuvo kartu su ja į didžiausią sniego pūsnį tuo pačiu ją užgriudamas. Galimai jis tuo metu norėjo merginą pabučiuoti, tačiau Ema jam į veidą sugrūdo gerą sniego gabalą ir tas, cypdamas, jog siaubingai šalta, atsistojo bei ją apmėtė sniegu jai dar nespėjus pakilti iš tos pačios pusnies.
Cyptelėjusi ir nežymiai suinkštusi tarsi šunytis, ji nesmarkiai trinktelėjo rankomis per jo ledinius delnus, taip tarsi sakydama, kad juos patrauktų. Jau tikrai galvojo Kajui gerai dėl to trinktelėti, tačiau susilaikė. Kad ir kaip keista bebūtų, Jillian jų poroje visada būdavo bemaž šilčiausia. Tas žmogus, kuriam pakišus rankas po drabužiais, galėjai tikėtis spiegimo ir cypimo, bet rankas tai tikrai susišildytum. Jai tiktai retkarčiais šaldavo kojos, bet tada ji užsidėdavo vilnones storas kojines ir slampinėdavo po namus su jomis.
Trumpai ir ganėtinai mielai pačepsėjusi (matėsi, kad tas popietinis pogulis buvo labai gera idėja), mergina susirišo plaukus į netvarkingą kuodą ir pasirąžė, mintyse permesdama, kokio vyno namuose jie dar turi.
- Jei dar neišgėrėme viso pusiau saldaus vyno, nes jį geriam kaip kokia alkoholikų pora, tai galim gerti jį. – gūžtelėjusi pečiais Ema šyptelėjo bei nuslydusi nuo kėdės nušlepsėjo iki rūsio, kuriame laikė vyną ir atradusi tą butelį, kurio ir norėjo, paršlepsėjo atgal.
- Šiandien aš nenusiteikus kepiniams, bet keksiukai tiks, jei jie bus su šokoladu. – sumurmėjusi ji pasiėmė šluostę bei nuvalė apdulkėjusį vyno butelį. Pačiupusi iš Kajaus panosės atidarytų ji sukrizeno it velnias ir pati atidarė vyną bei papilstė jį į taures, kaip tikrų tikriausia alkoholikė.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 18:07

- Atsimenu, nes pats buvau vienas iš maudytojų, - nusijuokęs Kajus pripažino. Vaikystėje tikrai ne vieną mergytę išmaudė, o ką kalbėti apie paauglystę. Netgi kai jau pažinojo Jillian, futbolo komanda visuomet pašventindavo merginas pirmuoju sniegu, tik Kajus retkarčiais savo mėnulio pagailėdavo ir liepdavo savo komandos draugams šios ir Elisabeth neapmėtyti gniūžtėmis. Tai buvo kvaila, vaikiška tradicija, tačiau ji buvo smagi ir Lindstrom netgi dabar mielai pažaistų sniego karą. Tik gal per geresnį orą.
- Turėtų būti keli buteliai, - prisimerkęs Kajus susimąstė. Nejaugi jie per pora mėnesių spėjo ištuštinti dvidešimties vyno butelių kolekciją? Gerai, penki jų buvo išgerti per Naujų metų šventę, kiti trys per Marko gimtadienį, o kur dar dvylika butelių? Na gerai, dešimt, nes pora tikrai buvo likusi, vaikinas dar šiandien ją matė. Galbūt tas įprotis išgerti du butelius per vakarą, kai jiedu su Jil žiūri kokį nors įdomų filmą arba serialą, buvo kiek per brangus malonumas. Kajus mintyse jau užsidėjo priminimą, kad reikės iš Prancūzijos bei Italijos vyninių užsisakyti kiek kitokių skonių vynų. Tuos tikrai bus gaila gerti greitai ir dideliais kiekiais.
- Šokoladiniai, tik be papildomų gabaliukų, - nusijuokęs Kajus dar kartelį permaišė troškinį ir ėmėsi tešlos gaminimo. Visa laimė, kad iškepti keksiukus buvo labai paprasta. Nužiūrėjęs kaip mergina atidaro vyno butelį kreivai šyptelėjo, - labai gražu. Jillian tikrame savo kailyje, - nusijuokęs Kajus paerzino merginą, - dar jeigu gertum iš butelio, o ne iš taurės, išvis būtų pasaka, - prunkštelėjęs stebėjo merginą, nes tikėjosi gauti vyno kamštį į galvą. - Žinai ką, ateik čia, panele, padėsi man daryti keksiukus, - pareiškęs miltuotu pirštu pamosikavo į vietą prie savęs.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 19:31

- Nežinia, kas jums, vaikinams, darosi, kai iškrinta sniega, tačiau tikėtina, kad minimaliai pačiuožia stogas, jei sugalvojat mergina maudyti sniege. Jei tai toks kabinimo būdas, tada aš jo tikrai nesuprantu ir niekada gyvenime nesuprasiu. – gūžtelėjusi pečiais ji taip pat puikiai atsiminė, jog kai lauke netoli mokyklos būdavo Kajus, jos visada su Elisabeth išsisukdavo nuo maudynių sniege. Tiesa, kai kurie vaikinai ne visada jo klausydavo ir buvo kelis kartus nusinešę Elisabeth ar Jillian į sniego pusnį. Nežinia, kaip Kajus po to su jais kalbėjosi.
Esmė tokia, jog jie dažniausia pirkdavo kelių rūšių vyną, tačiau vienas visada baigdavosi greičiau, kadangi tos rūšies vynas visada būdavo skaniausias. Jillian tikrai ne kiekvieną vakarą pasiskanindavo vynu, o ir paskutiniu metu visada atsisakydavo jį gerti, jei Kajus pasiūlydavo. Iš šono tai galėjo atrodyti daugiau ar mažiau keistai (lyg ji kažką žinotų, tačiau to vaikinui nesakytų), bet tiesa buvo ta, jog tuomet Ema tiesiog buvo pernelyg susikaupusi, jog gerai išlaikytų egzaminus.
Pasižiūrėjusi į Kajų žudančiu žvilgsniu, kai šis ją erzino, ji pasiėmė butelį ir jį tiesiog užsivertė, nugerdama kelis gurkšnius. Padėjusi butelį ant stalo mergina pasiraukė ir pati pradėjo krizenti iš tokio savo gesto.
- Kitą kartą primink, kad taip nedaryčiau. – dar kartą suraukusi nosį Ema priėjo prie jo bei ėmė traukti formeles keksiukams. Kol Kajus buvo užsisukęs ir į ją nekreipė dėmesio, mergina pasimiltavo vieną ranką ir užsimojusi gerai trinktelėjo šiam per užpakalį, palikdama baltą rankos ženklą ant jo kelnių. Nekaltai pamirksėjusi akimis, tarsi sakytų „čia ne aš“, Jillian išdėliojo keksiukų popierines formeles į skardą, bandydama nepradėti krizenti iš to, ką vėl ketino padaryti.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
422

TTS #21
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 20:24

- Tai ne kabinimo būdas, o pašventinimas. Nes tai tiesiog smagu, - nusijuokęs Kajus gūžtelėjo pečiais. Vaikinų smegenys kartais veikdavo keistai. Galbūt kai kurie ir naudojo tai kaip kabinimo būdą, nes daugeliui merginų patiko toks dėmesys, net jei tai ir reikšdavo nusileidimą šlapioje pusnyje. Tačiau Kajui tai buvo tikrų tikriausias džiaugsmas sniege, kadangi sniegas čia būdavo itin retas reiškinys. Kas liečia kalbėjimąsi...Lindstrom su draugais nekalbėjo, jie apsimėtydavo gniūžtėmis ir įsivoliodavo sniege iki tol, kol nebegalėdavo pajudėti iš vietos nuo juoko ir nuovargio.
Kuomet Jillian užsivertė vyno butelį, Kajus nesusivaldęs taip garsiai užsikvatojo, kad galvojo, jog jo pilvo raumenys sutruks nuo tokio juoko priepuolio. Vieną dieną ta mergina privers jį perdozuoti vitaminu C, garbės žodis. - Nesulauksi, - paerzinęs Jil nusijuokė, - kitą kartą aš tai įamžinsiu savo telefonu, nes tai yra neįkainojama, - dar kartelį prunkštelėjęs, Kajus baigė maišyti šokoladinę tešlą, trumpam nusisukdamas ir įberdamas šiek tiek daugiau vanilinio cukraus. Pajutęs ranką sau ant užpakalio, vaikinas staigiai atsisuko į Jillian išpūstomis akimis. - Dabar prisidirbote, panele, - perspėjęs nusijuokė ir savo miltuotomis rankomis suėmė šios liemenį, pasodindamas Jillian ant dar miltuotesnio spintelės paviršiaus. Įkalinęs ją tarp savo rankų plačiai išsišiepė, - Na, ir kas gi dabar kaltas, kad mums abiems reikės persirengti prieš vakarienę? - kreivai besišypsodamas Kajus žvelgė į merginos veidą, tačiau jo žvilgsnyje neliko to komiškumo, jame pasirodė švelnumas lyg Kajus būtų naujai kažką supratęs. Blausiai nusišypsojęs vaikinas tais pačiais miltuotais delnais suėmė jos skruostus ir įsisiurbė šiai į lūpas.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
366

TTS #20
The stories are real -
the monsters are here

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty2018-01-13, 21:43

Šiaip Jillian nežinia iš ko paveldėjo tai, tačiau ji gerdavo tarsi vyras. Dauguma draugų vaikinų visada stebėdavosi tuo, kad ji labai „nemoteriškai“ gerdavo šotus. Kitos merginos raukydavosi ir gerdavo po pusę bei inkšdavo, jog neskanu. Gal kai kuriems vaikinams ir patiko toks vaidinimas, tačiau kai kuriuos toks grynai Kate tipažas erzindavo. Todėl prie Emos jie bent jau sugebėdavo atsipalaiduoti, nes ji išgerdavo šotą nesiraukydama ir toliau sau linksmai leisdavo laiką. Turbūt toks paprastumas traukė visus. Juk tokiu atveju nereikėjo papildomai stengtis ar kažkaip pasirodyti. Žinoma, dauguma vaikinų pervertindavo tai ir išvis nesistengdavo, bandydami tokioms kaip Jillian parodyti dėmesį. Todėl tai, kad ji nė nepagalvojus užsivertė vyno butelį buvo grynai jos stilius. Kajus tai jau turėjo žinoti, kadangi didžiąją dalį vakarėlių jis visada būdavo kartu su ja, net jei jie dar nebuvo pora ir tikrai matydavo, kaip mergina „susidoroja“ su gėrimais.
- Užsiversk vyno butelį ir pamatysi, kad tas taurus gėrimas praranda visą skonį. Fee, - pasiraukiusi Jillian pati nusijuokė, nes jai tikrai reikėjo apgalvoti tokį savo gestą, tačiau to nepadarė ir pirmiau padarė, o ne apgalvojo pasekmes. To paties ji nepadarė ir tada, kai plojo Kajui per užpakalį, tikėdamasi išsisukti nepastebėta, nors kažin ar kas nors galėtų išsisukti nepastebėtas, jei kam trenkia per užpakalį. Sukrizenusi mergina nežymiai pasimuistė vaikino rankose ir cyptelėjo, kai buvo pasodinta ant stalo paviršiaus, nes jis tikrai nebuvo šiltas.
- Tikrai ne aš. Aš išvis nieko nepadariau, nesuprantu, kodėl taip elgiatės, Lindstrom. – vis dar nenustodama kikenti Jillian vos kilstelėjo antakį, apsimesdama visiškai pasimetusia šitoj planetoj ir neatkreipė dėmesio į šiek tiek pasikeitusį Kajaus žvilgsnį. Na, gal ir šiek tiek atkreipė dėmesį, tačiau nesuprato, ką jis turėtų reikšti.
- Kas...? Ei, tavo rankos miltuotos... – vos spėjusi tarstelėti Ema buvo labai greitai užčiaupta bučiniu, į kurį ji atsakė apsivydama vaikino liemenį kojomis, o vieną ranką priglausdama prie šio kaklo.
Back to top Go down
Sponsored content

Kotedžas - Page 3 Empty
Kotedžas - Page 3 Empty

Back to top Go down
 
Kotedžas
View previous topic View next topic Back to top 
Page 3 of 3Go to page : Previous  1, 2, 3

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: 2018 January-
Jump to: