Florence Godfrey

Florence gimė šaltoje Islandijoje, dar 1791 metais. Mergaičiukė nepažinojo savo motinos, mat per gimdymą šioji mirė, tai ir atnešė daugybę blogybių jos gyvenime. Ji nejuto tėvo meilės, jis kaltino ją už tai, jog jo gyvenimo moteris išėjo anapilin dėl Godfrey, kiti giminaičiai irgi pernelyg nesirūpino mergaite, nenuostabu, kad šioji užaugo nepažindama šilumos. Tėvas neleido jos į mokyklą, tačiau ji mokėsi kartu su savo pusbroliu klausydami privataus mokytojo pamokų.Kai nesimokydavo, juodaplaukė lakstydavo laukais, tyrinėdavo miškus ir vandenynus, stebėdavo medžiotojų nušautus laimikius. Atimti kažkam gyvybę mergaičiukei, kuriai tada buvo dvylika, rodėsi neįtikėtinai įdomu, tačiau paprašyti tėvo kartu eiti į medžioklę ji nedrįso.
Vieną ankstų rytą, kai namuose visi miegojo, Florence susirado tėvo šautuvą, ir išlėkė į bundančią gamtą. Ginklas buvo sunkus ir ji nemokėjo šaudyti, žinojo, kur laikyti pirštą ir kur spausti, tačiau nusitaikyti rodėsi didžiausias iššūkis. Netikėtai, Florence prie kelmo nagrinėjant šautuvą, ji išgirdo šlamėjimą krūmuose. Išsigandusi, jog tai kažkuris iš namiškių išbėgo jos ieškoti, mergaitė kartu su ginklu ėmė lėkti tolyn, tačiau kelią pastojo tėvas. Atėmęs šautuvą jis smogė vieną, antrą, o tada trečią kartą Florence, rėkdamas ant jos pagrasino dabar pat nušausęs. Rudaplaukė pabandė atimti iš tėvo įrankį, smulkutė mergaitė grumdamasi neapgalvojo veiksmų ir pasigirdo garsus šūvis. Kulka pažeidė tėvo širdį, kraujo buvo begalo daug. Florence po šūvio nieko nebeatsiminė, tačiau pabudo rūsyje. Pavargusi ir vis dar šoke mergaitė ėmė rėkti, ir greit atėjusi teta pareiškė, jog Florence žudikė nužudžiusi abu savo tėvus, ir vardan giminės pavardės niekas nežinos, kad Flo nušovė tėvą, apskritai, niekas nebežinos kad tokia Godfrey egzistavo, aplinkiniams namiškiai pasakę, jog tėvas kartu su savo dukra tragiškai žuvo miške.
Mergaitė augo rūsyje. Baisiomis sąlygomis, prastu maistu ir higiena. Ji žinojo, kad eina iš proto, tačiau nieko padaryti negalėjo, balso stygos iš rėkimo ir maldavimo regis jau buvo suirusios. Ji meldė Dievo pagalbos, tačiau visos pastangos ėjo šuniui ant uodegos, bent jau taip manė ji.‘‘I tried to pray that night and God didn’t answer me, but another did.‘‘ Iš pradžių mergaitė nesuprato, kas dedasi su jos kūnu ir siela. Priepuoliai užeidavo netikėtai, tačiau pažandidavo visus, nors rūsį nuo namų laikė ne mažas atstumas. Kažkodėl visi velniškai ėmė bijoti mergaičiukės, o ji, jau nebežinojo ar iš vis yra gyva, ir kas vyksta aplinkui. Vieną lemtingą dieną, Florence buvo išgabenta iš rūsio, ir pateko į kunigo rankas. Pasako jo, šią buvo apsėdusi piktoji dvasia, ir viskas tik dėl to, jog ji yra žudikė, mat giminė nebežinodama ko imtis, pasikliovė šeimos kunigu ir viską papasakojo. Gydymai trukdavo ilgai, ir būdavo nežemiškai skausmingi, Florence, eidama paauglystę, prašydavo tik mirties. Daugiau nieko, tik mielos širdžiai mirties kad viskas pasibaigtų. Taip ir nutiko, be niekeno žinios, Flo buvo pakarta bažnyčios požemyje, o jos kūnas palaidotas nežinomame kape.
Visa Flo istorija buvo aprašyta to pačio kunigo, tai buvo pirmas piktosios dvasios apsireiškimas žemiškąjam kūne Skandinavijoje. Apie tai sužinojus vietinėms raganomis, šios nusprendė sugrąžinti Florence į gyvenimą, mat manė, jog šioji buvo ypatinga vien dėl to, jog blogis galėjo į ją įsikūnyti. Žaidimas Dievais raganaitėm neišėjo į gerą, priešintis taip, kaip sutvertas pasaulis buvo didelė klaida. Jos pakvietė Florence sielą į šį pasaulį, suteikė jai gyvybę, tačiau prikeltoji nebebuvo tokia, kokia buvo. Florence beveik nešnekėdavo, atsisakydavo maisto, nerodydavo emocijų, tik prašė ją išmokinti to, ką geba raganos.
Ji tapo ragana, nes blogis jos viduje, demonas su kuriuo ji jau buvo susigyvenusi, gebėjo imti kitų energijas, todėl į merginos kūną perėjo magiškos galios.

Pati Florence nėra visiškas blogis, ji turi tarsi dvi atskiras asmenybės. Vieną užiima demonas jos viduje, kitą-senoji, geroji Florence, todėl mergina yra pavojinga asmenybė, niekuomet nežinosi, kada gali pakisti jos būsena. Ji yra visiškai laisva siela, elgiasi taip, kaip nori, sunkiai prisiriša prie žmonių, tačiau nori meilės, tik ją pajutusi kažkodėl dažnai ima bėgti bijodama, jog ją įskaudins ir paliks taip, kaip padarė giminaičiai vaikystėje. Yra tarsi žvėriukas, gali elgtis neapgalvotai ir aršiai, tačiau nepaisant to, yra elegantiška ir žavi, tuo naudojasi siekiant kitų pripažinimo. Yra protinga, sumani ir gudri, o reikalui esant ir šaltakraujė žudikė. Magijoje labiausiai įvaldžiusi yra telekinezę ir juoduosius dalykus, tuo vadovaudamasi ji bando išvyti demoną savo viduje, tai didžiausia jos gyvenimo misija.