Įjungti kitą veikėją
Vardas:
Slaptažodis:

Share
 

 Made friends and lost them through the years

View previous topic View next topic Go down 
Go to page : Previous  1, 2
AuthorMessage
Anonymous
Guest
Guest

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty2017-01-10, 15:23

First topic message reminder :

:014:
Back to top Go down

AuthorMessage
Anonymous
Guest
Guest

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty2017-01-14, 00:28

Malonu, kad norai sutapo. :D Paėmiau tavo idėjas, pridėjau susipažinimo istoriją (kuri yra labai primityvi, bet dabar nieko geresnio nesugalvoju), dar kelis faktus ir išėjo štai toks monstras. :092:  :092: Dar truputį abejoju dėl tos išsiskyrimo priežasties, nes iš tiesų nė nežinau, kas tiktų labiausiai. :091: Anyway, sakyk, jei kas nepatinka, pakoreguosim viską. :014:

Sakoma, kad dažniausiai meilė ateina į gyvenimą, kai mažiausiai to tikiesi. Nikolas turėjo puikią progą įsitikinti, kad tai yra grynų gryniausia tiesa, kai vieną skaistų pavasario rytą jis nusprendė nueiti apsipirkti į netoli jo namų esančią parduotuvę. Tai toli gražu nebuvo retas ar labai ypatingas įvykis, kai vaikinas, kaip ir didžioji dalis pasaulio gyventojų, tokio pobūdžio vietose lankėsi bent kartą per savaitę, tačiau ta diena netrukus įgavo didžiulę reikšmę. Viskas prasidėjo nuo ledų. Taip, nuo to paties daugelio pamėgto saldumyno, kurį vasaros laikotarpiu žmonės perka tikriausiai daug dažniau nei kitus maisto produktus. Taigi, Nikolas ieškojo savo mėgstamiausių, karamelinių ledų, kurių ketino paskanauti tą vakarą, žiūrint kokią nors komediją. Vyriškis kaip tik pastebėjo paskutinę likusią anksčiau minėtų ledų dėžutę, kai kaip tik tiesiant pirštus į tą pusę, jį pralenkė moteriška ranka, kuri spėjo pirma pastverti ledus. Nikas neturėjo nė menkiausio noro pasiimti kitokių ledų ar traukti į kitą parduotuvę ieškoti karamelinio skanumyno, šįkart pasireiškiant jo užsispyrimui, o pačiam jaunuoliui, vos atgavus žadą, imant reikšti pretenzijas jo ledus nukniaukusiai mergiotei. Vis dėlto moteris taip pat buvo ne iš kelmo spirta ir neketino taip lengvai nusileisti, jiems abiems kaip mažiems vaikams piktai spitrijant vienas į kitą ir sakant pačius absurdiškiausius argumentus, kodėl vienas ar kitas turėtų gauti ledus. Galiausiai viskas baigėsi ne muštynėmis ar parduotuvės apsaugos darbuotojo pasirodymu, bet skardžiu juoku, tiek vienam, tiek kitam suvokiant, kaip tai kvaila. Jiedviem pavyko prieiti kompromisą ir nutarti, kad teisingiausia būtų juos pasidalinti, kad niekas neliktų nuskriaustas. Susimokėję už savo pirkinius, Nikas su mergina patraukė į parką, įsitaisė ant suoliuko, išsitraukė porą vienkartinių šaukštų ir stebėdami žaidimų aikštelėje žaidžiančius vaikus, valgė ledus. Iš pradžių tvyrojusios nejaukios tylos netruko pakeisti pamažu besimezgantis pokalbis apie orą, pomėgius, o vėliau ir apie asmeninius gyvenimo posūkius. Netgi pasibaigus ledams, o lauke pradėjus temti, Elisaveta vis dar entuziastingai pasakojo istoriją apie tą kartą, kai buvo įsitikinusi, kad matė vaiduoklį, Nikui įdėmiai klausantis kiekvieno jos lūpas paliekančio žodžio. Vakaras baigėsi tuo, kad vaikinas palydėjo rudaplaukę namo ir paklausė, ar galėtų gauti jos numerį, norui, kad ši pažintis tuo nesibaigtų tą akimirką nugalint sveiką protą, kuris tikriausiai būtų pataręs to nedaryti. Vaikinas iškart nepuolė atakuoti jos įkyriomis žinutėmis ir tik po kurio laiko susisiekė su Elisaveta, papasakodamas apie kokį nors tą dieną įvykusį įsimintiną dalyką, pakomentuodamas neseniai žiūrėtą filmą ar tiesiog pasiteiraudamas, kaip jai sekasi. Kažkurio iniciatyva pradėti telefoniniai pokalbiai prieš miegą trukdavo  kelias valandas ir tik vėliau, prabėgus nemažai laiko ir abiems atradus laiko pasimatyti, jiedu ėmė vis dažniau susitikti ir drauge leisti laiką, Nikolui vis negalint susilaikyti nuo noro pakviesti žaviąją Elisavetą į pasimatymą ir dar geriau ją pažinti. Viskas klostėsi greitai, kai kas pasakytų, kad netgi per greitai, abiems jaunuoliams puolant vienas į kito glėbį ir nejaučiant nė menkiausio noro pasitraukti, tarytum jie būtų vienu metu susikibę rankomis ir drąsiai šokę į pačią bedugnę. Didžiąją laiko dalį jie būdavo vienas kito draugijoje, sugebant tiek nuolat plepėti, tiek kartu patylėti ir vis dar draugiškai dalkntis karameliniais ledais, jaunuoliams gebant papildyti vienas kitą. Daugeliui, pažvelgus iš šalies jie atrodė kaip pernelyg skirtingi asmenys, tačiau tereikėjo jų kompanijoje pabūti vos dešimt minučių, kad atsirastų suvokimas, kodėl jie buvo kartu. Elisaveta suprato, kodėl Nikas neretai atsiveria nuo kitų sienomis ir bijo parodyti tikrąjį save, o Nikas negalėjo jos už tai nemylėti ir kasdien neskaičiuoti daugybės merginos savybių, kurios vertė jį jaustis įsimylėjusiu idiotu, net jei anksčiau vyrukas tvirtino nė nežinantis žodžio „meilė” sąvokos. Visgi, kaip ir visos istorijos, taip ir ši turėjo pabaigą, tik, deja, ne pačią laimingiausią. Praleidus kartu daugiau nei trejus metus, vieną dieną jie abu susėdo ant jų bendrame būste stovinčios melsvos sofos ir atvirai pasikalbėjo apie savo santykius, abiems nenoriai prieinant išvadą, kad jiems atėjo laikas pasukti skirtingais keliais. Tokio sprendimo priežastys nebuvo visiškai aiškios net jiems patiems, į galvą ateinant mintims, kad galbūt buvo kaltas nuolatinis skubėjimas ar faktas, jog galbūt jie buvo dar per jauni susitupėti ir pradėti kurti šeimą, pažįstamiems neretai užsimenant, kad tai turėtų būti kitas puslapis jų kartu rašomoje istorijoje. Vienaip ar kitaip, jie nepersigalvojo ir taikiai išsiskyrė, kelis ilgus mėnesius vengdami bet kokio kontakto, tačiau po kurio laiko vėl pradėdami bendrauti, tik šįkart kaip draugai, regis, nei vienam nenorint visiškai išbraukti kito iš savo gyvenimo. Tai trunka jau daugiau nei metus ir dažniausiai viskas klostosi gerai,  be jokių nesklandumų, tačiau kartkartėmis Nikas vis dar pagalvoja apie galimybę pradėti viską iš naujo, jo savininkiškumui net kelis kartus išlindus į paviršių, kai jaunuolis pamatė kitą vyrą nežymiai prisiliečiant prie Elisavetos juosmens ar ją meiliai apsikabinant. Kita vertus, vyriškis nėra įsitikinęs, kad ji norėtų bandyti dar kartą, todėl neužsimena apie tokius savo apmąstymus ir laukia visatos ženklo, kuris paskatintų vėlei draugystę iškeisti į meilę.
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
151

TTS #16
The stories are real -
the monsters are here

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty2017-01-14, 03:51

nu žinok nerealų statusą sukurpei, net žioptelėjau ir negalėjau atsitraukt ;D man viskas tinka, imam :051: o dėl išsiskyrimo gal tiesiog paliekam rpg? ekspromtu sumastysim meet metu ir viskas, nes aš ir kažkaip nesugalvoju dėl ko galėjo išsiskirti ir dar gražiuoju :073: :065:
Back to top Go down
Anonymous
Guest
Guest

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty2017-01-14, 09:33

Aww, dėkui už gražius žodžius! :070: Svarbiausia, kad tinka. :D Gerai, gal vėliau kils kokia nors išganinga idėja. :071: :014:
Back to top Go down
avatar
The stories are real - the monsters are here
REPUTATIONS :
151

TTS #16
The stories are real -
the monsters are here

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty2017-01-14, 20:32

nu kur jau netiks man toks šedevras ;D :058: okey :113:
Back to top Go down
Sponsored content

Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty
Made friends and lost them through the years - Page 2 Empty

Back to top Go down
 
Made friends and lost them through the years
View previous topic View next topic Back to top 
Page 2 of 2Go to page : Previous  1, 2
 Similar topics
-
» I swear when our lips touch, I can taste the next sixty years of my life.

Permissions in this forum:You cannot reply to topics in this forum
 :: Banners & archive :: old families topics-
Jump to: