Baras

2016-08-21, 19:31

2016-08-21, 19:31

Guest Guest

2016-11-14, 22:05

Vėlyva naktis. Tik dabar Hadrielė sugalvojo išlįsti iš rezidencijos į antgamtinių būtybių pasaulį. Merginos ausis pasiekė atgarsis apie klubą "Espionage", kuriame pagrindė renkasi stiprioji rūšis. Žinoma, žmonių ten taip pat sutiksi, ypač tokių, kurie pasinešę ant keistenybių. Paprasčiausiai Hadrielei reikėjo šį vakarą kompanijos, kadangi namuose buvo tuščia, o mergina sunkiai galėjo pakelti vienatvę. Apsirengusi kaip pridera einant į klubą, džinė atvažiavo į "Espionage" su taksi ne vien tik todėl, kad ketino išgerti, bet ir todėl, kad neturėjo teisių bei apskritai neturėjo žalio supratimo kaip vairuoti mašinas. Būdama gana geros nuotaikos, su įprastine šypsenėle mergina įėjo į klubą. Aišku, reikėjo su apsauginiu šiek tiek pasigalinėti, mat dėl savo mažo ūgio bei būdama pakankamai jauna, ji nelabai priminė antgamtinės būtybės. Tačiau parodžius kelis džiniškus triukus, pavyko patekti vidun. Nieko nelaukusi, tamsiaplaukė pasuko link baro, ketindama užsisakyti lengvai pradžiai porą gėrimų. Tačiau prie baro buvo nemažai asmenų ir žemo ūgio merginai prisišaukti barmeną pasidarė neįmanoma misija. Bet Hadrielė neprarado vilties mojuodama ir bandydama atkreipti darbuotojo dėmesį.

2016-11-14, 22:25

Vienišam Johnathano vakarui namuose trūko keleto dalykų: garsios, kone kurtinančios muzikos, kuri išmuštų visas nereikalingas mintis iš galvos, šiek tiek laipsnių, ir kompanijos, pageidautina, jog nepažįstamos. Pirmieji du dalykai buvo pakankamai pataisomi vietoje, juk nesudėtinga atsidaryti viskio butelį pasileidus nemokamos muzikos servisą, kur net ir grojaraščių yra kiekvienai nuotaikai ir žanrui. Tačiau svarbiausias buvo trečias punktas nenorint praleisti naktį vienam. Alkanas taip pat nesijautė, o ir apskritai, nenorėjo vargintis su silpna žmonių mase, tad patraukė į laiko patikrintą vietą, kuri beveik visuomet garantavo turėsianti spalvingų asmenybių jos prieigose. Apie pirmą valandą nakties prie Espionažo pasigirdo motociklo variklio keliamas burgesys. Buvimas sirena leido bent jau vairuoti išgėrus, nes alkoholį spartaus metabolizmo kūnas pasisavno ir pašalindavo kur kas greičiau nei įprastas mirtingasis. Visos dėtos viltys išsipildė su kaupu pamačius vien tai, kiek būtybių sukosi prie baro. Kaip visada, konkrečios eilės nebuvo, tiesiog krūva, iš kurios aptarnautas bus arčiausiai prie baro esantis, išsišaukiantis, dažnai netgi rėkiantis, tampantis ir kišantis pinigus šunsnukis. Haynes pasižymėjo kantrumu, tad nesigrūdo ir taip atsidūrė šalia tamsių plaukų žemaūgės. Jo ūgis teikė pranašumų, tad buvo pastebėtas pirmiau nei ši, bet paprašytas užsakymo, nepamiršo elementarių manierų ir paisuko į anksčiau pasirodžiusią merginą. - Ko norėsite? - pasiteirauja, žiūrėdamas šiai tiesiai į akis, kad nebūtų nesuprastas klaidingai, ir nebūtų pamanyta, kad kreipiasi į kažką kitą, tuo pat metu ir silpnai šyptelėdamas. Už nugaros išgirsta nelabai patenkintą murmesį ir atodūsį, bet jam tai nė motais, lygiai taip pat nesunku buvo ir nupirkti gėrimus už nepažįstamąją. Tuo labiau, kad pats neapsisprendė, kaip konkrečiai nori nuodyti organizmą, tad greičiausiai paseks pavyzdžiu ir užsisakys lygiai to paties.

Guest Guest

2016-11-14, 22:43

Hadrielė nebuvo itin kantri persona, kiekviena sekundė praleista prie baro bandant užsisakyti alkoholio vis labiau erzino ir jos įprastinė šypsenėlė dingo iš veido. Kakta buvo suraukta, lūpos sučiauptos, kai ji tiesė stambią dolerių kupiūrą į barmeną bandydama ką nors užsisakyti. Kadangi ji nebuvo ilgakojė, pritrenkiančio grožio dama, sunkiai sekėsi pritraukti barmeno dėmesį ir galiausiai jai nusibodo būti ignoruojamai. Todėl nuleido savo ranką su banknotu ir tiesiog bereikšmiai stovėjo ištroškusių padarų krūvoje. Netrukus iš triukšmo išsiskyrė pakankamai malonus vyriškas balsas. Suabejojusi, ar kreipiamasi į ją, Hadrielė pakėlė savo dideles it karvės rudas akis į nepažįstamojo veidą. Pamačiusi blausią šypseną ir pati pralinksmėjo, šiltai nusišypsodama tamsiaplaukiui. - Šotų ruletės, - kiek per garsiai riktelėjo, mat per skambančią muziką buvo pakankamai sunku susikalbėti. Šiuos gėrimus mergina jau seniai nusižiūrėjo esančioje lentoje virš minios galvų. Skambėjo pavadinimas gana žaismingai, priedo, mergina norėjo kažko stipraus, skanaus ir linksmo. Kadangi yra džinė, tai jai pačiai reikia kur kas didesnio alkoholio kiekio nusigerti. O kalbant apie pačią šotų ruletę, tai tokiais gėrimukais gali su kuo nors pasidalinti ir gana gretai susirasti draugų vakarui. - Turėtų užtekti, - padavė vyrui stambią kupiūrą, nenorėdama piktnaudžiauti jo gerumu. - Ačiū labai, tu nuostabus, - plačiai išsišiepė mergina, kaip visada būdama super draugiška ir pakankamai miela su aplinkiniais.

2016-11-14, 23:09

Kelis kartus tikrai nereikia pakartoti, kad Wiremu prašymą išgirstų, tad supratimą susignalizuoja galvos linktelėjimu, netrukus priimdamas ir ištiestą kupiūrą. Galėjo pasiginčyti, kad nepriims, bet nusprendė, kad bala nematė. Su nepažįstamaisiais susipažinti, ne susipykti taigi troško. O jau urgzimų pakankamai už nugaros girdėjosi, tad galimas daiktas, kad teks tik su šia tamsiaplauke bendrauti. Na, bet šotų daug, o norinčių išgerti nemažai, tad, ko gero, per tai susipažinti norinčių irgi netrūks. - Šotų ruletes, dvi, - ištiesdamas du popierėlius, kurių identišką praeitam pridėjo iš savos piniginės, barmenui, kuris darbavosi su kasos aparatu, susako užsakymą. Turbūt tokiu tik dar vieną minusą iš minios užnugaryje užsidirbo, bet pats, kad ir kaip norėjo išbandyti kažką naujo, seniai išbandytais šotais tikrai nepasibodės pasidalinti kartu su tais pačiais nekantruoliais. Gavęs grąžą, ir ją mikliai iš akies, mat kažkada seniai seniai dirbo kasininku, tad gebėjimų, akivaizdu, neprarado, delnuose padalina beveik lygiai per pusę, didesniąją paduoda merginai. - Nėra už ką, - paeidamas į priekį, kai nueina keletas žmonių, užsisakiusių ir gavusių gėrimus anksčiau, priduria, savo dalį suberdamas atgal į piniginės monetų skyrelį. Jį užsegęs ir piniginę įsidėdamas atgal į kišenę, dar užmeta akį į dirbantį su gėrimais barmeną, kurio miklumas jį pirmiausiai nustebina. Tik po to prisimena, kad šotams nereikia tiek pastangų, kaip gaminant kokį kokteilį, kurių dažnai užsisako kokiame klube siekiant neužilgo pasimaitinti, tokiu būdu prisiviliojant kokį silpną žmogelį. - Aš beje, Johnathan, - šypteli, prisistatydamas ir ištiesdamas ranką paspaudimui. Nors paėjo tik keletą žingsnių į priekį, baras, akivaizdu, buvo geriau izoliuotas nuo klubinės muzikos, tad pasinaudojo proga susikalbėti. Jau nesuskaičiavo, kiek kartų teko raudonuoti, tokiose vietose nesugebant nė padoriai išgirsti palydovo vardo, ką jau kalbėti apie kažkokias gilesnes diskusijas.

Guest Guest

2016-11-14, 23:25

Net jei vyras būtų nepriėmęs Hadrielės pinigų, ji nebūtų ilgai ginčijusi ar pykusi. Paprasčiausiai džinė nesureikšmina tokių dalykų, juk šio klubo didžioji pusė buvo antgamtinės būtybės, o jos paprasčiausiai būna pakankamai turtingos, todėl kelios kapeikos užmokant už gėrima gana kvaila priežastis ginčytis. Nors ir Turow girdėjo nepatenkintų asmenų replikas už savo nugaros, mergina net neatsisuko žvilgtelti per petį ir kurstyti didesnio ištroškusiųjų pykčio. Ji - pakankamai taikus padaras ir pakankamai tolerantiškas, kad nekibtų kam nors į atlapus. Nepažįstamasis iš tiesų traukiantis akį, beproto gražus vyras, skaniai kvepiantis, užburiančio balso. Tikriausiai vampyras arba sirena. Žinoma, džinei grožis nebuvo didžiausia vertybė, tačiau ego kiek pakilo, kuomet jai padėjo toks išvaizdus vaikinas. Gavusi grąžą Hadrielė ją nesispyriodama paėmė, nebandė perskaičiuoti, tik susimetė viską į savo mažą rankinuką, kuriame buvo piniginė, ID kortelė bei telefonas. Dar negavus gėrimų, tačiau vaikinui prisistačius, džinė kiek plačiau išsišiepė. - O, malonu! Hadrielė, - prisistatė taip pat savo tikruoju vardu bei suėmusi John ranką, ją papurtė užtvirtindama pažintį. Pastebėjusi, kad netrukus barmenas pagaminęs šotus iškėlė juos į viršų, Liucija kiek suraukė kaktą. Nu po velnių jos tą mažą ūgį, niekaip nepasieks per žmones savo šotų... - Dieve kaip nemalonu... Gal galėtum.. paduoti? - kiek nepatogiai pasijutus, kad prašo dar vienos paslaugos, džinės skruostai užkaito bei nusidažė raudoniu, o žvilgsnis kažkur klaidžiojo nerasdamas sau vietos. c

2016-11-15, 00:34

Net jei mergina tikrai neatrodė agresyvi ar tiesiog įžeidaus ir ūmaus būdo, jau seniai išmoko gana skausmingą pamoką nevertinti žmonių ir kitų būtybių tik iš pirmojo įspūdžio, kaip ir knygos iš viršelio. Ypač tokioje vietoje, niekada negali būti tikras, kokio charakterio žmonių sutiksi. Daug kas čia parodo tikrąją savo prigimtį, nesibodėdami pasėkmių, tad iš kelių kartų, kuomet čia yra lankęsis, Haynes galėjo drąsiai daryti išvadą, kad šio klubo sienos yra mačiusios tikrai sunkiai tikėtinų, net ir tokiai 'antgamtinei' būtybei, kaip jis, reginių. - Man taip pat malonu. Hadrielė... - kiek nutęsia vardą, taip jį įsidėmėdamas ir mintyse priklijuodamas prie merginos atvaizdo, - gražus vardas, - galiausiai užbaigia pastebėjimą, pasipuošdamas balta ir kur kas platesne šypsena nei prieš tai. Išties, pažintis buvo maloni, ir tai nebuvo tiesiog mandagumo paskatinta klišė. Žinoma, buvo galima sugalvoti kur kas originalesnius žodžius, bet fiziškai spaudžiamas prie baro nesijautė pernelyg atsipalaidavęs, kad galėtų jaustis ir mastyti laisvai. Net jei ir atrodytų, jog nebuvo fizinio pagrindo būti tyliu, kiek socialinėse situacijose nesijaučiančiu kaip žvis vandenyje vaikinu, problemų, teisybės dėlei, buvo užtektinai. Tiek, kad spaudžiamas fiziškai jaustųsi prispaustas ir iš vidaus, taip užblokuojant bent dalį sveiko proto. Rodos, tik laiko klausimas, kai leptelės kažką visiškai tūpo. - Aaa... žinoma, nesirūpink, - iš pradžių nesupratęs, apie ką eina kalba, nuseka Hadrielės žvilgsnį ir pasisukęs į ruletę, šypteli ir ištiesęs rankas, šią paimą ir netrukus įteikia merginai. Jau ketino šauti repliką, kokiu netinkamu metu ji pasirinko ateiti į klubą, kuris išgyveno tikrą piką. Jam rodėsi, jog tai, jog norint gauti gėrimų be ar beveik be eilės, reikia ateiti vos jam atsidarius ar bent jau prieš vidurnaktį, bet nepaneigsi ir to, kad klubinės patirties vyrukas turėjo apsčiai. Savo kailiu patyrė praktiškai visą jų istoriją, nuo pat pačių, į dabartinę situaciją nepanašių džiazinių užuomazgų trečiąjame dešimtmetyje. Bet galbūt merginoms tai negalioja. Buvimas sirena nepadeda, visam grožiui spindint natūraliai ir jam pačiam neturint nei dezodorantų, nei kvepalų, telieka tik apsispręsti ties barzdos buvimu ir ilgiu... kuris jau nekito kelerias dešimtis metų. Na, tai nekeičia fakto, kad susinervinęs vis rankomis bando susitvarkyti plaukus... Netrukus grįžteli atgal ir toje pat vietoje išvysta antrą ruletę. Padėkodamas plušusiam barmenui paima ją, ir netrukus vėl visu kūnu pasisuka ties Hadriele, nors tuo pačiu metu žengteli žingsnį atgal, taip indikuodamas, kad nori dingti iš šios krūvos. Vis dėlto netrukus persigalvojęs ir grįžtelėjęs galvą, nes sirena vis dėlto neturi nematomų akių pakaušyje, kas dabar būtų visai pravartu, užmato keletą laisvų vietų keli žingsniai nuo spūsties dėl gėrimų. - Nori prisėsti? - vėl užmezgęs akių kontaktą su mergina, perklausia kiek pakėlęs balsą, kad tik būtų išgirstas per muziką murmesius ir kitus šūksnius.

Guest Guest

2016-11-15, 01:26

Gavusi padėklą, kuris mažumėlę priminė ruletę, mergina atsargiai jį paėmė, bijodama nors lašelį pralieti iš stopkių. Juk taip nelengva jas buvo gauti ir jei ne John pagalba, apskritai nežinia ar tamsiaplaukė būtų sulaukusi kokių gėrimų. O ir ją vaišindavo klubuose nebent kokie pagyvenę dėdės turėdami fetišą mažoms, jaunai atrodančioms merginoms, o paprasti, išvaizdūs vaikinai dažniau koncentruodavosi ties ilgakojėmis gražuolėmis arba žmonėmis. Todėl ją labai nudžiugino, kad toks išvaizdus vyras padėjo įsigyti gėrimų bei nepabėgo vos tik gavęs progą. Laikydama tvirtai viena ranka ruletę, kitos rankos pirštais suėmė žydrą stopkę ir kilstelėjo ją į vaikiną. - Į tavo sveikatą, - sukrizeno tamsiaplaukė ir užsivertė pirmąjį šotą dar visai prie baro. O ko jai laukti, kai gerklė džiūsta, o venos tiesiog maldauja alkoholio. Nuo aitrumos ir saldumo, mergina nusipurto suraukusi nosį, pirma stopkė visuomet būna pati šlykščiausia, bet paskui pagavus kablį pasidaro visai linksma gerti. Pasiūlius John prisėsti, Hadrielė tik džiugiai palinksi galva. - Taip! - vėl kiek per garsiai rikteli vaikinui. Ir kadangi prie baro neįmanoma būti dėl spūsties, mažaūgė mergina suėmė vaikinui už alkūnės ir išsitempė jį iš minios link kiek laisvesnių staliukų. Šokių aikštelė iš vis atrodė pakankamai kraupiai, suprakaitavę kūnai trynėsi vienas į kitą pagal naujausius šokių hitus ir tikrai neviliojo mažos merginos, kuri būtų ten gerokai apstumdyta. Priėjus prie atrasto kiek nuošaliau laisvo staliuko, Hadrielė paleido John alkūnę, kadangi jau nebebuvo pavojaus jo pamesti. Pastatė savo ruletę viduryje stalo, pati užsiropštė ant gana aukštokos kėdės, panašios į tas, kur yra prie baro. - Tiesą pasakius, pirmą kartą esu šiame klube ir tikrai prieš atvykdama negalvojau, kad bus tokia sausakimša, - sučiauškėjo rudaakė pagaliau neberėkdama, nes čia buvo pakankamai patogu susišnekėti su pašnekovu, puiki akustika. - Tu vietinis? Sietlietis? - pasiteiravo užduodama pirmus klausimus, mat jai buvo beproto smalsu kas iš tiesų tas Johnathan yra.

2016-11-17, 02:22

Kadangi tokia jau nelabai lemta buvo Johno prigimtis, pats visuomet stengėsi negadinti tų progų, santykių su kitomis būtybėmis, kurios buvo vienintelis prieglobstis nuo žmonių, kurie vos pamatę jį visa savo esybe trokšta jį įsiversti į kažką bent dalinai panašaus į lovą. Tokioje vietoje užtektų ir neįgaliųjų tualeto, bet bučinys į lūpas užsibaigtų aukos kelione į lavoninę, tai ne taip jau ir smagu, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Bet net jei jo išvaizda buvo nepriekaištinga, vidus tikrai nebuvo pratisas. Pastangos, kurių reikėjo norint sulipdyti jo sielą, kartais būdavo tiesiog nepasiekiamos, tad nenuostabu, kad tam tikrais atvejais nėra toks draugiškas, kaip kad dabar. Atsidūręs prie staliuko ir šiaip ne taip išlaikęs stikliukus pakankamai stabiliai, jog niekas neišsilietų, su pastebimu palengvėjimu padeda savo ruletę ant stalo krašto. Prisėdęs, paima servetėlę iš krūvos, kuri buvo padėta ant stalo ir iš kišenės išsitraukia ryškiai raudoną lūpdažį, kuriuo naudodamasis užrašo, kad vaišina, galų gale nupiešdamas apskritime primityvią šypsenėlę, nes mat šiais laikais tave priims kaip nepagrįstai piktą, jei kokia emoji neindikuosi gerų intensijų. Tik vėliau pakelia akis į Hadriel, kukliai nusišypsodamas, kol susuka lūpdažį atgal į tūbelę, kurią užkimša kamšeliu ir įsideda atgal. - Geriau neklausk, - priduria ir žodžiu, nes vargu, ar kas patikėtų, kad pigų, kaži kieno seniai jo bute paliktą lūpdažį ėmė naudoti kaip beveik visur telpantį tušinuką. Na, storis tušinuko neprimena, bet rašymo funkciją vis dar atlieka. Jau kur technologijos nepasitarnauja, tai tokiose žinutėse, juk nepadėsi atrakinto telefono su tokiu prierašu šalia, nespėsi nė sumirksėti, kaip kas pavogs. Galėtum nusipirkti kokią plytinę Nokią, bet teks su senoviniu įkrovikliu kariauti, o ir tokios funkcijos dėl išdidinamų žinučių šrifto niekaip neįrašysi. Gal kas ir įrašytų, bet tokių žmonių, rodos, nepažįsta, o ir pats šiaip ne taip koja kojon su technologijom ėjo, juk tik papildomų įtarimų sukels, kaip toks jaunai atrodantis vaikinas nesugeba nė kompiuterio įsijungti, tai ir sukasi kažkaip. - Oii, tikrai ne.. na gal, iš dalies. Gyvenu jau kelerius metus čia, tai gali būti, kad kai kurias vietas čia pažįstu geriau nei vidutinis vietinis, - pastūmęs servetėlę šalia savo ruletės, kad ją lengvai galėtų perskaityti ir praeivis, šypteli, nenorėdamas pradėt litanijos nuo turbūt labiausiai komplikuotos jo gyvenimo istorijos dalies, juk tikrai ne vienoje vietoje virš amžiaus pragyveno. - O tu? Sakei, pirmas kartas čia, tiesa? Koks velnias čia atbeldė? - nusijuokia netgi trumpai, leisdamas sau tokią privilegiją dabar, nes kaži, kaip čia būtų jai užsibaigę toje minioje, jei ne jis. Ir netrukus pagriebia egzotiškiau atrodantį, lyg ir neragautą shotą, kurį ir užsiverčia gerklėn. Tostų sakyt niekada nemokėjo, tai net nebando perspėt ir teisintis, gal kaip nors praslys.

Guest Guest

2016-12-26, 21:53

Maksimilianas neskubėjo. Nors prakeiktas alkis jau dienų dienas graužė šį iš vidaus, pastarąsias kelias savaites, vis labiau įsigilindamas ne tik į savęs, bet ir į lėtai nukankinamas aukas, Crimson jaunėlis vis dažniau pasimesdavo savo paties mintyse. Kiek daugiau nei šimtas metų šioje žemėje, šimtai, jei ne tūkstančiai, kelionių į įvairiausius pasaulio kampelius, o jis kasdien sugeba atrasti kažką, kas priverstų inkubą suabejoti savo jėgomis. Galbūt dėl to visas savo dvejones suvertęs alkiui, vyras galiausiai pasiryžo.. pamedžioti. Nors galimybių pasimaitinti šiam niekuomet netrūko,juk vis dėlto, inkubo galios viliojo ne tik jaunas bei nekaltas mergeles, Crimson mėgo žaisti su maistu, mėgo jį gundyti ir kankinti, juk vis dėlto, net bėgantis metai neišdildė šio viduje kadaise užgimusio žiaurumo. Pasiekęs klubą ir ranka perbraukęs per tamsius plaukus, vyras lėtai patraukė netoliese esančio baro link. Nenorėjo iš karto pulti medžioti, o šviesoje besimaudantis alkoholis sulig kiekviena sekunde gundė vis labiau ir labiau. Užsisakęs viskio bei atsisėdęs ant vienos ant aukštų kėdžių, Maksas delnu pasirėmė smakrą ir ėmė žvalgytis, akimis ieškodamas dar vienos potencialios aukos.

Guest Guest

2016-12-26, 22:11

Viena sekundė, nuo tos akimirkos kai nieko nejauti, iki tos, kai svaiginantys dūmai užpildo tavo gerklę, plaučius ir sukelia tam tikras emocijas, svaigulį, prikelia prisiminimus ir ankstesnius kartus, prabėga labai greitai. Jau nejausdamas pašalinio poveikio, o tik tęsdamas veiksmą ir susitelkdamas ties poveikiu, Natanielis ir toliau žvelgė į žmones, skubančius gatve su savais tikslais ir viltimis. Mintims šėliojant taip sparčiai ir ties niekuo konkrečiu neapsistojant, jautė nostalgiją ir lauką malonumą. Blausiai toliau žvelgė į vienišą benamę, ir taip akivaizdžiai žiauriai apdriskusią katę prie konteinerio susitelkusią tie rasto maišelio turiniu ir nagais jį vis draskančią, į priešais esančią pasilinksminimo vietą prie kurios durų išsirikiavo nemenka eilė pačio įvairiausio plauko žmonių. Išpūtęs žiedelį po kelių akimirkų išnykusį ore, Eliotas užbaigė suktinę ir liekaną numetė kažkur netoliese, ją iš įpročio ir pritrypdamas. Tiesiu taikiniu kirtęs gatvę, rizikuodamas gaut į galvą už įžūlumą, Natanielis įėjo į klubą tik apstumdytas ir apkeiktas. Retai mirksėdamas iš karto susirado laisvą kampą prie baro ir pasiprašė kažko stipresnio, o kol laukė, plačiau pravėrė akis siaurai apsižvalgydamas.

Guest Guest

2016-12-27, 14:30

Pamažu tuštėjant jau antrai viskio taurei, Maksas ėmė nuobodžiauti. Tamsios vyro akys pamažu slydo blausiomis šviesomis apšviesta šokių aikštele, tamsiomis suknelėmis aptrauktais moterų kūnais bei apsvaigusiomis, ant kojų vos pastovinčiomis jaunų vaikinų fizionomijomis. Pirštais braukdamas per spindintį stiklą, Maksimilianas jau planavo išeiti, galbūt kur nors kelyje susirastų blaivesnę, simpatiškesnę auką, tačiau tą akimirką, kai prie rusvų lūpų priglaudė pustuštę taurę, tamsų ir sunerimusį tamsiaplaukio žvilgsnį patraukė kiek kitoks, rodos, švytintis žmogaus kūnas. Giliai įkvėpęs ir sukandęs apatinę lūpą, it pats dvejotų savo veiksmų tvirtumu, demonas atsistojo, vis dar pirštais spaudžiamą taurę paskubomis pastatė ant neįtikėtinai lygaus baro paviršiaus. Nemėgo galvoti apie tai, kas šio laukia ateityje, galbūt dėl to ir vengdavo vyrų, o aukomis kur kas mieliau rinkosi paprasčiausias moteris, vargiai suvokiančias, jog šias užkalbinęs vyras - kitoks. -Nieko prieš, jei nupirksiu tau gėrimą?-Galiausiai priėjęs prie nepažįstamojo bei rankomis pasirėmęs į stalviršį, Maksas pasuko galvą tamsiaplaukio link. Žinojo, jog kur kas greičiau šį pavergtų naudodamasis savo galiomis, tačiau greta sėdintis vaikinas kažkuo išsiskyrė, žavėjo. Crimson kur kas mieliau būtų pasistengęs šį pažinti nei suvalgyti.. Na, bent jau pačioje pažinties pradžioje.

Guest Guest

2016-12-27, 15:04

Natanielis po serijos stikliukų kuriuos užsisakė šalia sėdinti merginų grupelė ir vis karts nuo karto jam šyptelėdama ar pamesdama žvilgsnį, gavo ir savo lauktą gėrimą. Aitrus gėrimas netruko atsidurti vaikino burnoje ir savo stiprumu sukelti pasimėgavimo jausmo nuo jo priklausomam Nat. Žiūrėdamas į tamsų skystį daugiau nesidairė, jam ne itin rūpėjo kas čia šį vakarą atėjo, ar kas ketina groti - šiandien jis paskirs laiką gėrimui, ir savęs skandinimui, nesitikėdamas nieko gero, šiek tiek nustebo išgirdęs pasiūlymą iš aukšto tamsiaplaukio pasirodžiusio lyg iš niekur. Ankščiau minėto vaikino jis nepastebėjo, o gal tiesiog matė, bet to nesuprato, tai labiausiai tikėtina buvo dėl to, kad su žmonėmis komunikuoti jam sekėsi itin prastai. Niekuomet nepasižymėjęs kaip geras oratorius ar grupelės kokios lyderis to ir nesureikšmino. Mažiausiai Natanieliui tokie dalykai turėtų kvaršinti galvą, ties kuo jis norėjo save sutelkti, tebuvo kūryba ir viskas. Prioritetų gyvenime turėjo nedaug, daugiau ir nesikūrė. - Jei tik nori,- nurijęs trečią gurkšnį jau iš beveik tuščios savo viskio stiklinės mažumėlę nudžiugo buvęs pastebėtas. Pakėlęs akis, Natanielis nužvelgė jį užkalbinusio tamsiaplaukio siluetą ir netrukus sugrąžino žvilgsnį saugia kryptimi, tai yra į barą.

Guest Guest

2016-12-27, 15:40

Pasirodo, kažkur giliai demono viduje užgimęs instinktas, galiausiai ir paraginęs šį užkalbinti visai nepažįstamą vaikiną, neklydo. Tamsios vyro akys, vos per kelias akimirkas nužvelgusios kiek pablyškusį tamsiaplaukio veidą, pastebėjo šį tą daugiau nei tą įprastą, kone kiekviename žmoguje aptinkamą grožį. Juokinga. Įprastomis medžioklės dienomis, Crimson dėmesį vargiai patraukdavo net patys dailiausi modeliai, ką kalbėti apie baruose sutinkamus vaikinus? Juk kone šimtmetį Maksimilianas vengė net menkiausio kontakto su sava lytimi, ką jau kalbėti apie gėrimų pirkimą tiems, kurie, tiesą sakant, neatrodo itin susidomėję? -Puiku, nes būtent to ir noriu.-Lėtai sunėręs ilgus pirštus bei į juos parėmęs smakrą, Maksas tyliai atsiduso. Vis dar dvejojo, ar tikrai to nori, tačiau galiausiai nužvelgęs vis dar ramiai sėdintį vaikiną, vyras nesulaikė šypsenos. Po galais, nori jis to ar ne, nepažįstamasis iš tiesų buvo.. bene neįtikėtinai patrauklus.-Viskio?-Nužvelgęs ištuštėjusią tamsiaplaukio stiklinę, Crimson išsitiesė, pirštais lėtai perbėgo per baro paviršių. Visomis jėgomis stengėsi susilaikyti nuo spoksojimu, rodos, visas demono kūnas virpėjo nuo noro dar kartą į šį pažvelgti. Velnias, ir reikėjo jam iš visų ateinančių žmonių pastebėti būtent jį..

Guest Guest

2016-12-27, 16:23

Nurijęs seiles išrietė lūpų kamputį visgi aukštaūgis po tokio ganėtinai atgrasaus Natanielio sutikimo nesitraukė ir toliau bandė laimę. Tai jam pasirodė kaip kažkas naujo ir įdomaus. Tais kartais kai tokia situacija nutikdavo kitoje vietoje ir su kitais žmonėmis, po pirmo pasisakymo bandžiusieji taip ir prarydavo savo norą, mat nemėgstantis įkyrių žmonių, Natanielis jau turėjo sistemą kaip atsikratyti tų, kurių nenori matyti. - Viskis būtų neblogai, matau esi kitoks nei visi..,- ištarė šalia stovinčiam pašnekovui. - Kokiomis aplinkybėmis tokį vakarą leidi vienas?,- toks jau jis buvo, norėjo išsiaiškinti kaip kas buvo, kad po to netektų nusivilti ir gramzdinti savęs dar gilesnėje liūdesio jūroje. Šiek tiek pastūmęs savo kėdę į šoną, kad tokiam pat aukštaūgiui kaip ir jis pats būtų kur įsitaisyti, nes čia jau iki skausmo žinomas nepatogumas ir atrėmęs vieną ranką į baro paviršių, jau pilnai į jį atsisuko.

Guest Guest

2016-12-27, 21:52

Tiesa ta, jog Maksimilianas niekuomet taip ir neišmoko bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, niekuomet taip ir nesugebėjo atsiverti ar atskleisti tos keistos, vargiai suprantamos asmenybės, jau ilgus metus besislepiančios šio viduje. Žinoma, kaip inkubas, metų bėgyje vyras buvo priverstas išmoki flirtuoti, gundyti, apžavėti žmones ne tik ganėtinai dailiu veidu, bet ir žodžiais, prisilietimais. Tačiau tai vargiai atspindėjo visus jausmus, lėtai cirkuliuojančius jauno demono viduje. Jau kone šimtą metų jo gyvenimas prilygo paprastam žaidimui, gundė, žudė, maitinosi, kol galiausiai įsigalėjo savotiška erzinanti rutina. Tik tomis akimirkomis, kai aukos akys atspindėdavo baimę, pyktį ar nusivylimą, Crimson iš tiesų ką nors pajausdavo - galbūt būtent dėl to tamsiaplaukis nepažįstamasis pasirodė toks išskirtinai žavus. Juk vos pastebėjus šio tamsią figūrą, besibraunančią pro žmonių viduje, Maksas pagaliau kažką.. pajuto. -Na, retkarčiais alkoholis atstoja pačią geriausią kompaniją.-Kiek kilstelėjęs tankius antakius, inkubas pamojo barmenui ir užsakė dvi stiklo taures. Ne, jis nebuvo alkoholikas, iš tiesų, jei nemedžiodavo, vengdavo bene visų spiritu atsiduojančių gėrimų, tik tomis dienomis, kai pamažu žudydavo alkis, o moteris atrodydavo visai.. nepatrauklios, alkoholis iš tiesų padėdavo.-Aš Maksimilianas. Maksas, jei taip patogiau.-Gavęs dvi taures, inkubas dar kartą kreivai vyptelėjo ir atsisėdo greta nepažįstamojo, taip ir laukdamas, kol šis galiausiai prisistatys.

Guest Guest

2016-12-28, 23:07

Natanielis dažniausiai gerdamas viskį, alų ir tekilą, šiems gėrimams jautė šiokią tokią galima sakyti pagarbą. Mat kad ir kiek juos gertų, metai iš metų, sugebėdavo nuo ne perdaugiausiai nusitašyti iki komos ir to pabudęs visai nesigailėti. Net ir tuomet, kai nubusdavo parke ant suoliuko, būtent tais vakarais kai jam mažiausiai rūpėdavo apskritai kažkas, bet kas, kas gali nutikti jam būnant ar nebūnant tokiu, ant tiek apatiškas pasauliui tomis akimirkomis būdavo, bet koks jau buvo toks, save pakeisti yra sunku. - Žiūrėk, turim bendrų pomėgių..,- nutilo šyptelėjęs ir lengvai ant stalo paviršiaus vis pajudindamas stiklinę, dar pakankamai gerai pripildytą, šį kartą specialiai ar ne, Neitui viską norėjosi daryti lėčiau. Maksimilijanui prisistačius, Eljotas irgi nusprendė pasekti jo pavyzdžiu. - Natanielis, Eljotas Hjudžesas,- ištiesė paspaust ranką savąją Maksui. Prisilietęs prie jo odos, vaikinas pasijuto nežemiškai. Kas tai? Kodėl jį taip paveikė toks paprastutis dalykas kartais visiškai jokios reikšmės neturintis? Kelias akimirkas dar užlakęs jo delną savajame, kiek susigėdo ir netrukus atleido. - Taigi, gyveni Sietle? Su šeima, vienas, ar su antrąja puse?,- nusuko akis ir įbedė jas į stiklinę netrukus ir viskiu užpildydamas gerklę.

Guest Guest

2016-12-30, 11:26

Maksimilianas žavėjosi žmonėmis. Žavėjosi jų galimybėmis taip lengvai prisitaikyti, taip lengvai naikinti save, tarsi sveikas, stiprus kūnas metams bėgant taptų tik dar vienu, visai bereikšmiu dalyku. Jis, kaip demonas, nesikeitė. Alkoholis, nesveikas maistas ar nuovargis jam nekenkė, tačiau jie? Tokie silpni, tačiau tokie pasiryžę padaryti viską, kad jų gyvenimai pasikeistų. Ir vis dėlto, stovint prie baro, akimis atidžiai sekant kiekvieną Natanielio judesį, Maksas pasimetė. Nesuprato, kodėl tiek metų peikiamos žmonijos atstovas taip stipriai veikia ne tik jo kūną, bet ir mintis. -Pasirodo, nusprendęs tave užkalbinti, nesuklydau.-Nusijuokęs, vyras ilgais pirštais apglėbė neseniai barmeno paduotą viskio taurę ir tyliai atsiduso. Šį kartą, juntant Natanielio artumą, alkoholis nebeviliojo. Rodos, tamsiaplaukis troško pasimėgauti ta šiluma, to keisto vyro kompanija viską suvokdamas blaiviu, skaidriu protu. -Labai malonu su tavimi susipažinti.-Prikandęs apatinę lūpą, spūstelėjęs šiltą vaikino ranką, Maksimilianas nugėrė nemažą gurkšnį iš savo stiklinės. Po galais, ir kada jis tapo tokiu ištižėliu?-Aš vienišas. Sietle gyvenu su šeima, tačiau dažniausiai keliauju,-Nusijuokęs, atgalia ranka nusibraukęs kiek ilgesnius nei įprastai plaukus, vaikinas atsiduso.-O tu? Niekuomet tavęs čia nemačiau.-Prie lūpų dar kartą priglaudęs ploną stiklą, demonas kilstelėjo antakį bei dar kartą atidžiai nužvelgė visai greta sėdinčio vaikino figūrą.

Guest Guest

2016-12-31, 03:10

Natanielis išklausęs ką Maksas turėjo pasakyti kelis kartus pritariamai palinksėjo priimdamas jo žodžius kaip naują turtą. Sužinodamas vis daugiau informacijos apie jaunąjį, tame pačiame bare mėgstantį lankytis vaikiną jautė, kad gyvenimas galbūt ne visada slysta iš po kojų ir kartais įsikibęs kažko, gali išsilaikyti ir pasimėgauti juo visu gražumu. - Matyt sėkmė tau šiandien ypatingai šypsosi, nes iš esmės nesu linkęs bendrauti su žmonėmis, vengiu susibūrimų, nors juokas juokais, bet groju grupėje.. ,- paėmęs savo gėrimą jau iki galo jį pabaigė ir tuščią stiklą pastūmė šiek tiek tolėliau nuo savęs. Tai pastebėjusi jauna, savo pečius tatuiruotėmis papuošusi mergina šią pasiėmė ir kaip mat išplovė. Žmonės čia dirbantys matosi puikai žinojo ir išmanė savo darbą, nepalikdami kabliukų dėl kurių klientai galėtų kabinėtis, saugo savo kailį ir krauna pinigą. Natanielis šyptelėjo supratęs, kad tokia situacija šiame bare jau įsišaknijusi, jam patiko protingi žmonės, taip pat kaip ir įdomūs, tokie, koks matėsi Maksimilijanas buvo. Hughes jau spėjo apie jį susidaryti šiokį tokį įspūdį ir kol kas jis buvo labai teigiamas. - Vienišas? Kaip čia taip išėjo.. ?,- kažkaip nepatikėjęs šiais žodžiais turėjo juos pakartoti dar kartą. Maksimilijanas Natanieliui atrodė toks žavus, įdomus, drąsus, o dar kai toks aukštas, jis kaip magnetas turėjo traukti visus aplinkinius, būreliai turėjo rikiuotis prie jo namų durų ir padavinėti rytinį laikraštį. Tačiau, kad ir kaip ten bebūtų, Neitas negalėjo paneigti fakto, kad jam širdis atslūgo ir ritmas rodos stojo į normalų režimą, pirmasis jo noras susijęs su visiškai nepažįstamu vaikinu, išsipildė. - Man taip pat smagu. Na, gyvenu vienas, kaip jau minėjau groju grupėje toks tas mano gyvenimas, ne rožėm klotas, bet ir ne pats prasčiausias..,- pasisuko į Maksą droviai pakeldamas žvilgsnį ir nejaukiai išsprausdamas šypseną.

Guest Guest

2016-12-31, 13:23

Po. Galais. Maksimiliano gyvenime netrūko nei moterų, nei vyrų, tačiau nei vienas žmogus dar niekuomet neprivertė jo pasijusti taip, kaip tą padarė Natanielis. Tiek metų, praleistų ieškant naujos aukos, o štai dabar, pagaliau susiradus kažką, kas artodė kaip potencialus užkandis, Crimson širdis tiesiog privalo pasiduoti. Stebėdamas kiekvieną vyro judesį, vos ne kaip koks iškrypėlis pats sunkiai suvaldė savo kūną, juk taip ir troško prisiliesti, dar bent kartelį pajusti pakankamai lygią, nuostabią ką tik sutikto vaikino odą. -Vadinasi, iš tiesų šypsosi. Sunku pagalvoti, kiek daug būčiau praradęs, jei būčiau nuėjęs į kitą klubą.-Nors pats inkubas ir nesistengė flirtuoti, rėžė viską, kas pakibdavo ant liežuvio galo, šio žvilgsnis sakė visai ką kitą. Jis džiaugėsi. Dar, matyt, niekuomet nebuvo toks laimingas, kaip užmezgęs pokalbį su šiuo keistu, galbūt čia kiek nepritampančiu vaikinu. Demono nebeblaškė nei garsi muzika, nei aplink besisukiojantys žmonės, žvilgsnio netraukė net rankose sukiojama viskio taurė. Jis buvo nuostabus. Jo balso tonacija, tai, kaip ant aukštos kaktos krito pasimetusi plaukų sruoga, kai atidžiai jis žvelgė tiesiai prieš save.. Pirmą kartą per bene šimtą metų, Crimson atžala pasijuto tokia silpna, tokia pažeidžiama, tarsi vis dar būtų tas keistas, savo galių ir veiksmų nesuvokiantis vaikas. -Taip, vienišas.-Pastatęs dar beveik pilną taurę ant baro paviršiaus, Maksas atsiduso.-Galbūt iki dabar nebuvau sutikęs žmogaus, kuris man tiktų.-Iki dabar. Rodos, nieko dėti žodžiai taip ir pakibo ore, it savotiška užuomina, savotiška mintis, leidžianti Natanieliui tai interpretuoti savaip. -Tu? Gyveni vienas?-Tylus demono balse išryškėjo nustebimas.-Na, sunku patikėti. Vis dėlto, esi išvaizdus ir dar grupės narys..-Suvokdamas, kad jau pats laikas užsičiaupti, vyras užsivertė likusį viskį ir giliai, gal net kiek šaižiai įkvėpė.

Sponsored content

» Baras
» Baras
» Baras
» baras
» Baras