Staliukai

Tėčiui pakankamai greitai atvarius savo siaubūną prie restorano Jasmine laikas neprailgo. Iš tiesų būtų pasėdėjusi automobilyje dar kiek ilgiau, nes jos ir Lucas skoniai akivaizdžiai sutapo. Nors pati būtų pasirinkusi be šio, dar ir kiek kitokius ratus kurie labiau atspindėtų jos asmenybę ir skonį, viduje sėdėti buvo tikrai gera. Hammeris tiems, kas nebijo išsišokti, o Crimson šeimoje ši savybė matyt pati ryškiausia. Išlipusi iš automobilio lengvu žingsniu pajudėjo įėjimo link, tėčiui galantiškai lydint, supratimas puikiai matėsi ir Sophie vertino labai teigiamai, tokį protingą tėvą turėdama.
- Šį vakarą nemaža dalis nusprendė čia pavakarieniauti, sprendžiant iš automobilių skaičiaus, čia karščiausias taškas šį vakarą mieste,- lengvai šypsodamasi maloniu balsu kalbėjo, o pasiekus vieną iš daugybės restorano staliukų, Jasmine maloniai nusišypsojo juos atlydėjusiai darbuotojai ir įsitaisė prie stalelio. Profilaktiškai apsidairiusi sugrąžino žvilgsnį ties savu staliuku. - Tai papasakok, kas naujo tavo gyvenime.. noriu žinoti viską,- suspaudusi lūpas į ploną liniją paėmė gėrimų meniu lengvai viena akimi į šį žvilgtelėdama.

Jasmine jau tikėjosi išgirsti keletą šeimyninių dramų, bet tai, ką pasakė Lucas buvo labai toli jos tikimybių horizonto. Jei būtų valgiusi kokį kepsnį ar kalakuto kokio dantimis atsiplėšusi ir įsimetusi burnon dabar vienareikšmiškai jais būtų paspringusi.
- Rimtai?? Kodėl tiek delsei, reikėjo dar automobilyje pranešti.. kas jis toks? Ji man niekada neminėjo, kad būtų draugavusi su kažkuo, kas tave pažįsta..,- atsiduso pakeldama akis į laukiančią Jasmine pasirinkimo padavėją. - To paties,- mergina maistui nebuvo išranki, o ir čia vis tiek skanų maistą ruošė, tad sunku būtų nepataikyti ant skanaus patiekalo.
- Ir tau tai atrodo gera idėja?,- kai jau liko vienu du, Jasmine toliau tęsė tardymo sesiją.

Jasmine susirūpinusi klausėsi tėčio žodžių ir jau šią akimirką spėjo užjausti Aurorą. Atrodo toks scenarijus turėtų būti realus kokiuose Jungtiniuose Arabų Emiratuose, bet čia..
- Sammaelis? Aukštas ir naglas toks? Aną dieną, kai buvau atrakcionuose, jis prisistatė, kažką vis aiškino apie Aurą ir kaip nuo manęs priklauso jos likimas. Nemaniau, kad čia tiesa.. Bet juk vis tiek kažką galima padaryti.. Aš netikiu, kad kažkokių priemonių tam sutrukdyti nėra, visada yra kažkokia išeitis.,- purtė galvą nepriimdama jos tokio likimo. Jau tą pačią minutę, kai tik užsimezgė Jasmine ir Sammael dialogas jis ant tiek išjudino nervus ir privertė kalbėti tokiu tonu ir žodžiais, kokiais retai mergina šnekėdavo.
- Tėti.. juk tas gyvatė negali gauti ko nori..,- atsiduso ir paėmė stiklinę vandens ir jos turiniu kaip mat numalšinusi troškulį šiek tiek, sunkiai atsiduso.

Jasmine susiraukė, kai arbatos puodelis per sekundę iš puodelio atsidūrė Lucas gerklėje ir skrandyje. Prikandusi lūpą stebėjo incidentą ir netrukus mintimis vėl sugrįžo prie ano vakaro automobilių stovėjimo aikštelėje esančių karuselių. Pastačiusi puodelį šiek tiek pasilenkė virš stalo ir uždėjo delną tėčiui ant peties jį lengvai spustelėdama.
- Nusiramink, jis kvailys, nieko tokiai galvotai lapytei Aurorai nepadarys, po truputį viskas susidėlios. Bendromis jėgomis nuversim mes jį ir ištremsim taip toli, kur jokio kontakto su žmonių pasauliu apskritai nebus.. Iš Arijos girdėjau, kad ir Maksimilijanas turėtų greit grįžti.. ,- apie mamą Jasmine jau nebenorėjo klausti, nes tai jau būtų buvęs smūgis žemiau juostos Lukui, kai tas Sammaelis ant tiek ėda visiems nervus. Po kelių akimirkų bent jau tikėdama tuo, kad prisilietimu nuramino tėčio nervus, atsisėdo atgal ir įsipylė sau arbatos.

Stebėdama akimirką kaip karštas aromatizuotas ir puikų skonį įgavęs gėrimas teka į permatomą stiklinę, Jasmine suprato, kad ir kaip visuomet būtų blogai, visada išaušta nauja diena ir nauji iššūkiai.
- Na taip.. nėra gerai siutinti tą, kas visai nesivaldo.. Gal kokie kerai yra jo galioms susilpninti? Arba kokie atminties kerai, iš viso, nereikėtų labai daug stengtis, kai pastarasis nieko nė neatsimintų..-pastačiusi stiklinį indą su verdančiu vandeniu stalo kampe pakėlė puodelį prie lūpų ir atsigėrė.

Nors aptarinėjama tema ir buvo labai likimus keičianti ir svarbi, jos paleisti net ir per tokį dalyką jai reikšmingą - pietus su tėčiu, ji nenorėjo paleisti. Kaip tik dabar jaunosios demonės galvoje virė tiek idėjų ir galimybių kaip būtų galima pašalinti taikinį atsiradusį visų Crimson kelyje, neįsivaizduodama kokio rimtumo ir kokią grėsmę gali šis padaryti, Jasmine vis tiek pravėrė lūpas pasidalindama dar viena idėja.
- O tave supančių demonų tarpe nėra tokio, kas būtų dar bent šiek tiek pranašesnis už Sammael? Man kažkaip nesinori tikėti, kad niekas negali jam pasipriešinti ir parklupdyti ant kelių.,- ramiu balsu kalbėjo ramiai iškvėpdama orą iš plaučių ir pastatydama puodelį ant stalo. - Aš noriu tau padėti, visokeriopai.

Na, su Azrael Jasmine bendravo pakankamai šiltai. Nors jis ir buvo įdomus žmogus ir šiaip, ne iš lengvųjų charakterio, jie sugebėjo sutarti, nors kartais atrodydavo, kad krikštatėvis gyveno apsitvėręs šaltumo siena ir nieko prie savęs pernelyg arti neprileisdavęs. Svarstydama apie jo nepastovumą, demonė negalėjo patvirtinti ar pavyktų jį palenkti į savo pusę jei asmeniškai imtųsi su juo derinti šio reikalo.
- Sudėtinga jis asmenybė..,- pridėjo netrukus paimdama šaukštą tarp pirštų ir lengvai pamaišydama atnešto pirmojo patiekalo turinį. - Matai kaip.. tai viską apsunkina.. ,- greit srūbtelėjo paragaudama sriubos ir nurijusi skystį vėl šiek tiek pamaišė. Nuo Azrael dabar daug kas galėtų priklausyti, tereikėjo sugalvoti būdą, kaip šį palenkti į savo pusę ir jis nerastų nė vienos priežasties atsisakyti. Sophie vis dar dėjo viltis, kad viską išspręsti neveliant tamsiosios sukubės bus geriau.