Butas

Guest Guest

2016-12-08, 21:27

Guest Guest

2016-12-08, 21:28

Reina skubėjo namo. Jos batų kulniukai kaukšėjo ant šlapio grindinio, moteris ėjo nuleidusi galvą, nes lijo, o į akis krintantys smulkūs lietaus lašiukai mažai ką džiugina. O ir tokiame rajone, vėlai vakare, nebuvo pats laikas džiūgauti dėl šalto gruodžio lietaus. Vis spartindama žingsnį, jau matydama savo namus, Reina kišenėje sukinėjo raktų žiedelį aplink pirštą, vis į kumštį suimdama patį ilgiausią ir storiausią raktą. Toks „ginklas“ ją šiek tiek apramindavo, o paruošti raktai užtikrindavo, kad neteks prie durų kuistis rankinėje ir užtrukti gatvėje ilgiau nei reikia. Pagaliau atrakinusi laiptinės duris, Reina įėjo į neapšviestą patalpą ir peršokdama per kelias pakopas, kuo greičiau norėdama patekti į butą, galiausiai stovėjo penktame, paskutiniame namo aukšte. Pasiruošusi raktus ji jau ketino rakinti duris, tačiau staiga viskas aptemo. Reina pabudo jausdama stiprų skausmą galvoje ir sau tarp kojų. Norėjo klykti, rėkti, šauktis pagalbos, tačiau negalėjo – jos burnoje buvo neaiškus skuduras. Prireikė laiko, kol akys apsiprato prie tamsos, kuri tvyrojo laiptinėje, tačiau galiausiai tamsiaplaukė įžiūrėjo žmogų sau tarp kojų – vidutinio amžiaus vyrą su ant galvos užtrauktu kapišonu. Daugiau nieko nematė – jis buvo nuleidęs galvą. Vis paspjaudydamas ranką jis nepaliaujamai kišo savo kotą į Reiną, kiekvienu postūmiu, rodos, plėšydamas ją iš vidaus. Nutaikiusi akimirką, stengdamasi nepanikuoti ir galvoti blaiviai (kiek tai yra įmanoma šioje situacijoje), nors skausmas, rodos, užpildė kiekvieną ląstelę, Reina nusitaikė ir smogė užpuolikui į pilvą koja. Spyris nesigavo labai stiprus, nesigavo ir labai tikslus, tačiau jo buvo gana, kad Reina gautų progą pakilti nuo laiptų, ant kurių buvo prievartaujama. Užsimojusi raktais, kuriuos rado palto kišenėje, moteris užsimojo trenkti jais į užpuoliką, tačiau jis buvo greitesnis. Vienas smūgis buku daiktu ir Reina vėl sukrito ant laiptų, antrą kartą prarasdama sąmonę. Moteris pabudo tik po kurio laiko. Rodėsi, kad po amžinybės. Galva tvinkčiojo, skruostas taip pat. Koja buvo akivaizdžiai išsukta, tačiau tamsiaplaukė neprisiminė kaip tai įvyko. Žandikaulis buvo tarsi surakintas, nes į burną ilgiausiai buvo įgrūstas didelis skuduras. Ant rankų matėsi jau ryškėjančios mėlynės, rodančios kur Reinos galūnės buvo suspaustos užpuoliko. Tačiau didžiausias skausmas buvo makštyje. Šiaip ne taip pakilusi nuo laiptų, ant kurių buvo paguldyta, moteris pakėlė galvą. Jos krūtinė ir veidas buvo ištepti sperma, o tarp kojų telkšojo nedidelė kraujo bala. Sukūkčiojusi moteris apsidairė, šalimais gulėjo jos raktai. Na, vadinasi užpuolikas į butą įsibrauti noro neturėjo. Sukaupusi visas jėgas ji žengė kelis žingsnius į priekį, atsirėmė į duris ir jas atsirakinusi įvirto į vidų, paskui save jas užtrenkdama. Pro plonas duris net laiptinėje girdėjosi prislopintas kūkčiojimas.

Guest Guest

2016-12-08, 21:49

Rodos, po to vakaro restorane viskas bent minimaliai stojo į savo vietas. Claudius jautėsi šiek tiek geriau, galėjo ramiau sumerkti akis ir turėjo daugiau motyvacijos rytais lipti iš lovos. Vienintelis jaudintis vertęs dalykas - rajonas, kuriame Reina gyvena. Vyras nuolat kūrė planus, kaip privers merginą iš ten sprukti. Jis tiesiog neleido sau gyventi su mintimi, jog mylima moteris gyvena vietoje, pagarsėjusioje nusikaltimų skaičiumi. Todėl visai nenuostabu, kad Reinai dvi dienas neatsiliepus į jokius skambučius ir paliktas žinutes, šis pasiryžo ten nuvažiuoti. Kai tamsiaplaukė ragelio nekėlė vieną dieną, manė, jog galbūt ji užsiėmusi, turi daug darbo ir kitokių reikalų. Bet dvi dienos pasirodė per daug. Claudius jau ėmė darytis kažkoks paranojikas. Vyras įparkavo automobilį daugiabučio stovėjimo aikštelėje. Išlipęs lauk užrakino mašiną ir apsižvalgė. Ant žemės mėtėsi kažkokio dužusio lango stiklai, per kuriuos Claudius atsargiai perlipo ir patraukė prie Reinos laiptinės. Patekus vidun, jį iškart prislėgė nemaloni atmosfera. Net pati vyrą purtė nuo šios vietos, o čia tamsiaplaukė dar ir turėjo gyventi. Jis paskubomis nusigavo į penktajį aukštą ir spustelėjo Reinos durų skambutį. Akimirką pastovėjo, palaukė, tačiau jokio atsako nesulaukė. Tuomet dar pabeldė, garsiai ir stipriai. Minutėlę palaukęs, suprato, kad nieko nebus. Buvo toks sunerimęs, jog net pamiršo tokį dalyką, kad Reinos gali nebūti namie. Claudius niekad nepasižymėjo ypatinga kantrybe. Jis paklebeno duris, kurios buvo užrakintos, tačiau spyna buvo silpna ir ją lengva išlaužti. Claudius smarkiai patraukiojo duris ir spyna iškart išlūžo. Girgždėdamos durys atsilapojo ir Jaeger įžengė vidun. - Reina? - garsiai prabilo, apsižvalgydamas kukliame bute. Širdis, rodos, tuoj nuriedės į kulnus.

Guest Guest

2016-12-08, 21:55

Tą naktį kai viskas įvyko, Reina netgi sugebėjo susikaupti ir nusiprausti. Tiesa, drabužius atidėjo į šalį, jeigu nuspręstų kreiptis į policiją. Išsikvietusi sau greitąją, nes, kad ir kaip būtų ironiška, taksi nelabai sau galėjo leisti, buvo išvežta į ligoninę. Ten jai padarė tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių ligų, susiuvo žaizdą galvoje ir ant skruosto, išrašė vaistų nuo skausmo ir tepalo pažeistai makščiai. Pasiūlė ir psichologo paslaugas, tačiau Reinai pirma reikėjo pačiai susidėlioti mintis. Grįžusi namo moteris kelias dienas niekur nėjo. Nevalgė, nesitvarkė, netgi apskritai nieko neveikė, tiesiog gulėjo lovoje ir didžiąją laiko dalį verkė. Kai užmigdavo, sapnai būdavo siaubingi, moteris pabusdavo apsiverkusi, isterijoje, drebėdama ir virpėdama, ieškodama Klaudijaus, kurio nebuvo šalia. Tačiau skambinti nedrįso, nežinojo ar buvo pasiruošusi kam nors pasisakyti. Taip ji gulėjo ir dabar - susisukusi į kamuoliuką, apkabinusi kojas, užsiklojusi kaldra beveik iki ausų. Ji virpėjo ir drebėjo, kiekvienas garsas gąsdino. Todėl nieko keisto, kad skambutis į duris, o vėliau ir beldimas sukėlė neigiamus jausmus. Tačiau jie neprilygo tiems, kuriuos Reina pajuto išgirdusi laužiamas duris. Nesusilaikiusi moteris sukliko ir delnais užsidengė veidą, per isteriją ir siaubą negirdėdama pažįstamo balso, kuris šaukė jos vardą.

Guest Guest

2016-12-08, 22:12

Klyksmas vyrą persmelkė tarsi pats aštriausias durklas. Claudius išsprogdino akis, iškart nusigaudamas į kambarį, kuris tikriausiai buvo miegamasis. Pamatęs Reiną susigūžusią į kamuoliuką, užsidengusią veidą jis prišoko prie lovos ir lėtai atsisėdo ant krašto. Nedarė jokių staigių judesių, tarsi pats kažko baimindamasis. Ranka švelniai prilietė virpantį merginos petį ir giliau įkvėpė. Net neįsivaizdavo, kas galėjo nutikti, bet neleido sau galvoje kurti kažkokių versijų. Nuo to bus tik blogiau. - Ei, - sukuždėjo, palinkdamas kiek arčiau jos. - Čia aš.. - kiek įmanoma švelniau šnabždėjo, pirštų pagalvėlėmis bėgiodamas per Reinos petį. Neskubėjo klausti, kas nutiko, neketino iškart pradėti tardyti. Pirmiausia reikėjo, kad tamsiaplaukė nurimtų, nustotų verkusi ir drebėjusi. Sunerimęs Claudius sunkiai gaudė orą ir akies krašteliu pro atidarytas kambario duris stebėjo įėjimą į butą. Durys ne tik nebeužsirakino, bet ir deramai neužsidarė, todėl vyras žiūrėjo, kad joks pašalinis nesugalvotų įsmukti vidun. Tvirtai suspaudęs lūpas jis švelniai delnu braukė per Reinos ranką, tikėdamasis, kad ji greit nurims, suvokusi, jog čia tik Claudius. Panašu, jog mergina kažko bijojo, todėl vyras nenorėjo elgtis kažkaip skubotai ir staigiai, kad dar visko nepablogintų.

Guest Guest

2016-12-08, 22:18

Klaudijui atsisėdus šalia, Reina, rodos, nors šiek tiek sugebėjo suimti save į rankas. Vis dar virpėdama, tačiau nebe taip baisiai, moteris labai lėtai atitraukė rankas nuo veido, tarsi bijotų pamatyti kas ten. Sugniaužusi delnus į kumščius, Reina išgąstingomis akimis įsispoksojo į Klaudijų ir sukūkčiojo, bet jau nebe taip desperatiškai. Tiesa, reikia pripažinti, kad ji atrodė siaubingai. Dešinė veido pusė buvo ištinusi ir jau senokai pakeitusi spalvą, lūpa praskelta, o viršugalvyje buvo susiūta žaizda. Moters rankos, niekuo nepridengtos, buvo išmargintos mėlynėmis. Jos kaklas taip pat kai kuriose vietose buvo mėlynas - ten, kur užpuolikas spustelėdavo tvirčiau. Plaukai buvo susivėlę, akys raudonos ir ištinę, ratilai po akimis buvo juodi ir paburkę, išduodantys, kad moteris labai daug verkė. Panagėse vis dar matėsi kraujo likučių, kurių nepavyko išplauti - nagai buvo siaubingai nulūžinėję, nes kažkuriuo momentu Reina bandė jais kabintis į laiptus. Žiūrėdama į Klaudijų, nežinodama ką reikėtų pasakyti ir kaip elgtis, net nebūdama tikra, kad gali ką nors pasakyti, moteris tik sukūkčiojo ir apsikabino jį, veidu įsikniaubdama į jo krūtinę. Jautėsi tokia maža, tokia nesvarbi, nereikšminga. Bet svarbiausia - jautėsi velniškai purvina.

Guest Guest

2016-12-08, 22:59

Kai Reinos rankos pasitraukė nuo veido, vyrą aplankė labai kontraversiški jausmai. Pirmiausia - išgąstis. Toks didžiulis išgąstis, suspaudžiantis visą kūna ir, rodos, plėšdamas jį pusiau. Tada atėjo pasišlykštėjimas. Ne mergina, o tuo, kuris taip su ja pasielgė. Tuomet deginantis, siaubingai stiprus pyktis. Nevaldoma neapykanta tam išgamai, kuris šitaip Reinai padarė. Claudius sugniaužė kumščius, bandydamas kol kas visą įtūžį sulaikyti savyje. Dabar nebuvo laikas siautėti, nebuvo laikas atleisti vadžių. Jis turėjo būti atrama tamsiaplaukei, tvirtesne negu bet kada. Ir tuomet... tuomet vyrą aplankė skausmas. Nepakeliamas, raižantis, rodos, draskantis jį į gabalus. Claudius tarsi perėmė visą tą skausmą, kurį merginai teko patirti. Sugėrė jį lyg kempinė ir užrakino giliausiame širdies kamputyje. Virpančiomis rankomis šis apkabino kūkčiojančią Reiną ir trumpam užsimerkė. Jautėsi taip šlykščiai, jautėsi kaltas dėl to, kas įvyko. Jaeger nežinojo, ką daryti. Nežinojo, kas galėtų padėti. - Na na, - sukuždėjo, labiau ramindamas pats save negu merginą. Jis tvirtai suspaudė tamsiaplaukę glėbyje, tarsi taip galėtų nuo visko apsaugoti. Bet nuo to, kas nutiko, neapsaugojo. Ir dėl to Claudius jautėsi tarsi šiukšlė. - Reina... ššš.. baik, - šnabždėjo ir nosį įbedė į susivėlusius jos plaukus.

Guest Guest

2016-12-08, 23:05

Reina nebežinojo kaip dabar reikės gyventi. Kaip reikės eiti tamsia gatve ir nedrebėti iš siaubo, kaip reikės kalbėti su nepažįstamu vyru ir nejausti visą kūną stingdančios baimės. Kaip reikės bendrauti su kitais lyg nieko nebūtų nutikę, kaip reikės mylėtis net ir su mylimu vyru, po to, kas prieš kelias dienas nutiko. Reina nemanė, kad galima jausti tokį didelį širdies skausmą, kad galima patirti tokią baisią, visą kūną sukaustančią gėdą, kuri tarsi šaltis prasismelkia į kiekvieną kūno kertelę, patenka į mažiausias ir siauriausias ertmes. Reina nežinojo ką reikės su savimi tokia sulūžusia ir sugadinta daryti. Jautėsi lyg būtų brokuota prekė - nebepataisoma. Nežymiai atsitraukusi nuo tvirtos Klaudijaus krūtinės, Reina suėmė save į rankas. Dvi dienas ir dvi naktis verkė, gal jau gana? Žinojo, kaip labai gąsdina mylimą vyrą, todėl susikaupė kaip galėdama geriau ir pažvelgė jam į akis. - Atsiprašau kad šitaip tave išgąsdinau. Turbūt iš nerimo ėjai iš proto. - giliai įkvėpė, jo akyse ieškodama pykčio, liūdesio, gal net pasišlykštėjimo.

Guest Guest

2016-12-08, 23:17

Claudius giliai kvėpavo. Manė, jog taip galės bent truputį save nuraminti, bent šiek tiek užgniaužti lauk lendančias emocijas. Vyras glaudė Reiną prie savęs, tvirtai atlaikydamas visas jos ašaras ir kūkčiojimus. Tik dėl tamsiaplaukės Jaeger neleido sau palūžti. Dar niekada gyvenime jis šitaip bjauriai nesijautė. Dar nemalonesnius jausmus sukėlė Reinos atsiprašymas. Claudius papurtė galvą, pirštų pagalvėlėmis švelniai priliesdamas patinusį jos skruostą. Nenorėjo sukelti skausmo, todėl elgėsi labai atsargiai. Susirūpinęs jis žvelgė į sumuštą merginos veidą, kūną nusėjusias mėlynes... Jis tą žmogų suras. Tą, kuris taip padarė, Claudius Jaeger iškas iš po žemių ir savomis rankomis sudraskys į gabalus. - Ššš, neatsiprašinėk, - sumurmėjo ir užmerkė akis. - Kas... - pradėjo, bet tuojau pat suspaudė lūpas. Liūdnu žvilgsniu žiūrėjo į merginą ir dar kartelį papurtė galvą. - Kas? - daugiau nebegalėjo išspausti nė žodžio. Negalėjo normaliai sudėlioti klausimo. Bijojo ją užgauti, bijojo pasakyti kažką netinkamo.

Guest Guest

2016-12-08, 23:24

Reina žinojo, kad anksčiau ar vėliau turės tai papasakoti. Ir nors puikiai suprato, kad visa tai atskleisti bus kažkas siaubingo, nes reikės per visa tai pergyventi iš naujo, ji tikėjosi, kad papasakojus pirmą kartą, vėliau tai pasakoti, pavyzdžiui, psichologui bus kur kas lengviau. Todėl moteris nusiramino, giliai įkvėpė ir persibraukusi ranka per veidą, kad nusivalytų ašaras, rinkdama žodžius ėmė pasakoti. - Aš antradienį ėjau namo. Vėlai vakare, po darbo, maždaug vienuoliktą vakaro. - jos balsas buvo prikimęs, nuo smaugimo dar ir dabar skaudėjo kaklą. - Aš įėjau į laiptinę, nuėjau prie savo buto. Ketinau rakinti duris, tačiau staiga viskas aptemo. - susitvardžiusi kad nepalūžtų, moteris nusibraukė kelias ištryškusias ašaras ir susikaupė pasakoti toliau. - Pabudau ant laiptų, su juo ant manęs... Nemačiau jo veido, nemačiau kas jis, jis buvo su kapišonu, o laiptinė neapšviesta. - giliai įkvėpusi oro, Reina drebančiomis rankomis save apsikabino. - Pabandžiau jam spirti, o tada trenkti raktais, bet jis buvo greitesnis ir man trenkė dar kartą. O toliau atsijungiau, pabudau jau kai jis buvo išėjęs. - mintimis nusikeldama į tą akimirką, moteris užsimerkė. Nenorėjo daugiau pasakoti, nenorėjo, kad Klaudijus pajaustų dar daugiau to siaubo, kurį jai teko patirti. Jam nereikėjo žinoti visų baisių detalių.

Guest Guest

2016-12-08, 23:36

Vyras tylėdamasis klausė viso pasakojimo. Nebandė Reinos sustabdyti, tik žvelgė į iš jos akių trykštančias ašaras ir klausėsi. Kai ji baigė, Claudius akimirką sėdėjo sustingęs. Negalėjo pajudėti, kažkas surakino visus kaulus. Prireikė šiek tiek laiko, kad vyras atsigautų. Jis švelniai apkabino Reiną, priglaudė ją prie savęs ir papurtė galvą. Jaeger visa išgirsta informacija sunkiai sutilpo galvoje. Jo širdis išsigandusi virpėjo krūtinėje, o kiekviena pasakojimo detalė skaudžiai smigo į ją. Claudius atsargiai lūpomis prilietė merginos viršugalvį. - Tu važiuoji iš čia, dabar pat, - tvirtai, griežtai pasakė. Jis nebegalėjo leisti Reinai būti šiame bute, šiame rajone, šioje miesto dalyje dar ilgiau. Didžiausios, slapčiausios Jaeger baimės virto skaudžia realybę. Dabar Claudius nebegalėjo leisti, kad nutiktų dar kažkas. - Aš... - vyras užsikirto ir sunkiai nuryjo seiles. - Aš jį rasiu, - sušvokštė ir atsitraukė nuo merginos. - Padėsiu tau susikrauti daiktus... Tu čia nebegrįši. Niekada, - Claudius papurtė galvą ir virpėdamas suėmė tamsiaplaukę už pečių.

Guest Guest

2016-12-08, 23:41

Klaudijui pasakius, kad jis ją išsiveža, Reina nesipriešino. Žinojo, kad nesvarbu ką sakytų, tai nebeturi jokios prasmės. Ir nors kartą gyvenime, nors vienintelį kartą, reikia suteikti kam nors galimybę pasirūpinti ja. Ir Reina žinojo, kad nėra labiau ją mylinčio ir labiau dėl jos besirūpinančio žmogaus nei Klaudijus. Todėl tamsiaplaukė tiesiog linktelėjo ir šiaip ne taip pakilo. Judėti buvo sunku, sėdėti skaudėjo, tačiau noras greičiau iš čia dingti buvo nenugalimas. Vis dėlto, prieš tai reikėjo šį tą padaryti. Priėjusi prie Klaudijaus, Reina papurtė galvą. - Aš tiesiog noriu visa tai užmiršti, gerai? - prisivertusi išspausti kažką, kas priminė šypseną, Reina nuėjo prie spintos ir šiaip ne taip išvilko lagaminą. Sudėjusi į jį visus drabužius ir batus, nuėjo į vonios kambarį ir susirinko daiktus iš ten. Sukrovusi viską į tašę, vėl pasirodė miegamajame. - Eime. Tu teisus, aš nebenoriu čia būti nei sekundės ilgiau.

Sponsored content

» Butas
» BUTAS