| | | Author | Message |
|---|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-04-17, 16:45 | |
| | . |
| | | |
| | 2016-11-26, 17:32 | |
| Sky buvo viena iš tų asmenybių, kurios dievino iššūkius. Bet kada, bet kur, bet kokia forma. Be to, ji dievino savo darbą- gydyti žmones psichologiškai. Ir visa tai apjungė vienas jos pacientas Cedric. Tai buvo jų dešimtasis susitikimas. Angelė žinojo,kad jis demonas, taip pat suvokė,kad jis nėra iš taikiųjų demonų, tačiau niekaip nepralaužė jo tikslų ir informacijos, kodėl jis čia, nors kartais atrodo, kad yra visiškai sveikas. Sky tai buvo iššukis, tikras eksperimentas demoną paversti geru ir jį išgydyti. Jeigu jos tėvas ir broliai žinotų ką ji daro...tuoj pat sugrąžintų atgal į Rojų.
Pasisveikinusi su keliais koridoriaus-dešimties palatų- sargais, Sky pasitvarkė palaidinę ir laikydama savo juodą papkę su Sedriko failu, moteris įėjo vidun. Sky nemėgo oficialios aplinkos, ji geriausiai savo darbą atlikdavo asmeninėje erdvėje. Supypsėjus kortelių skaitytuvui, angelė įžengė vidun:
- Sveikas, Sedrikai, kaip mes laikomės šią savaitę? - Švelniu balsu paklausus atsisėdo į savo įprastą vietą-kėdę netoli lovos, kur dažniausiai gulėdavo demonas. |
| | | |
| | 2016-11-26, 18:46 | |
| Sky buvo vienas sunkesnis riešutėlis, kurio nebuvo įmanoma palaužti taip, kaip ligonių, esančių psichiatrinėje. Jie vienaip ar kitaip buvo palaužti – šiuos palaužė gyvenimas. Kitas atvejis buvo mergina. Tokiam tyram asmeniui pragare tikrai ne vieta, tačiau jos siela būtų vertingesnė net už šimtų psichiatrinės ligoninių ligonių. Priversti angelą suklupti yra daug pastangų reikalaujanti užduotis, bet Cedric visada mėgo iššūkius.
Šiandien diena buvo gan įprasta psichiatrinėje ligoninėje – demonas suvaidino kelis priepuolius, jog jį paliktų ramybėje ir jis galėtų praeiti pro vakarinį ligoninės korpusą nepastebėtas. Šiandien mirė dar penki ligoniai. Keli pasikorė, dar kiti iš kažkur gavo peilių ir šakučių, su kuriomis galėjo mirtinai išsidraskytą kaklą arba kitaip save sužaloti. Keli buvo nuvežti į ligoninę, į intensyvios palatos skyrių. Kadangi Abbadon jų mintyse pasėjo baimę ir mirties troškimą, jie tikrai neišbus gyvi ilgiau nei savaitė. Vienu ar kitu jie ras būtų, kaip nusižudyti arba į pagalbą ateis Cedric. Pliusas tas, jog ligoniai atpažįsta mirtį, nesvarbu kokiuose pavidaluose ji būtų. Tačiau tai yra ir minusas, nes po visą psichiatrinę sklinda kalbos apie Vergado.
Kai Sky užėjo į kabinetą, vyras jau gulėjo ant tos sofutės, atsukęs į ją nugarą, šiek tiek susigūžęs. Gerai, jog ši nematė, jog veido, nes Cedric šimtų procentų pavartė akis, išgirdęs klausimą. Apatiška veido išraiška jis paišė pirštu ant sofutės kažkokius neaiškius ornamentus, galvodamas, kokį spektaklį šįkart derėtų merginai surengti.
- Jie mane persekioja, daktare. – virpančiu balsu tarė, lyg vyras būtų visai palūžęs. O kad Sky galėtų pamatyti jo veido išraišką. Paslėpęs tą kreivą vypsnį Cedric atsisuko į moterį su jau išgąstinga mimika, jo akys lakstė aplink patalpą, viena ranka neramiai glamžė ligoninės apdarus, kuriuos šis buvo apsivilkęs. |
| | | |
| | 2016-11-26, 19:06 | |
| Šiuo atveju jiedu abu buvo panašūs, abu mėgo iššūkius ir abu bandė vienaip ar kitaip vienas kitą palaužti. Deja, kol kas šis katės ir pelės žaidimas vaisių neatnešė. Bet kažin ar moteris, nors ir pasižyminti geležine kantrybe ir neitralia veido išraiška, galės ilgai iškentėti.
Sky skeptiškai pažvelgė į savo pacientą ir šyptelėjo atversdama jo faile puslapį, kuriame aprašyta panaši situacija. Sky nebuvo naivi, ji spėjo suprasti, kad vyras apsimetinėjo, tik klausimas buvo kodėl, - nagi, Sedrikai, abi žinome, kad tu iš tiesų nesi ligotas kaip dauguma čia esančių pacientų, - sukryžiavus koją ant kojos nusišypsojo, - bet vaidyba labai įtikinama, dešimt balų, - linktelėjusi ironiškai pagyrė. Na, dešimtoji sesija buvo taškas,kurį padėjo moteris, nenorinti ilgėliau apsimetinėti, kad demoni tiki. Ji norėjo rimtos pusantros valandos, kurią jie turėjo ir per kurią Sedrikas jai atskleistų priežastį, kodėl jis čia, o ne pačiame Sietle, kuris verda mistinių būtybių gausybe. - Sudarykime sandėrį, - pareiškė gudriai šyptelėdama, - papasakok kodėl iš tiesų tu čia, o mainais aš atsakysiu į bet kokį tau rūpimą klausimą, - kilstelėjus antakį moteris atmetė plaukus atgal ir patogiau įsitaisė nenuleisdama akių nuo vyro, kuris ją be galo intrigavo ir spėjo tapti mėgstamiausiu jos pacientu. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:30 | |
| Tik atsisukęs į panelę daktarę Cedric galėjo ją nužvelgti. Visai neangeliškai atrodanti dama. Gan tiesmukai nužvelgęs Sky, vyras net nesistengė slėpti, jog tai, ką mato, jam patinka. Veidas labai greitai persimainė. O gaila, jis taip norėjo dar pažaisti. Lėtai apsilaižęs lūpas jis prikando apatiniąją, susidėjo rankas už galvos ir gan laisvai išsidrėbė ant sofutės.
- Širdele, negi nematai mano sielos skaudulių? Kokia tada iš tavęs daktarė? – caktelėjęs liežuviu Abbadon vyptelėjo ir nukreipė nuo moters žvilgsnį, įsispoksodamas į lubas.
- Dėkoju, dėkoju. Planavau studijuoti vaidybą, bet žinai...mirtys, daugybė sielų, kurias reiktų pakankinti. Be to, pragare juk nėra Harvardo. – lipšniai nusišypsojęs demonas atsisuko į moterį, o jo akys buvo visiškai juodos. Net akies obuoliai, ir tie buvo juodi. Kam jam slapstytis, jei Sky jau žino, kas šis yra? Jis irgi galėtų pasakyti, kad žino jos prigimtį, bet ar tam reikia aušinti burną?
Klausydamas moters pareikšto „sandėrio“, Cedric kilstelėjo vieną antakį, pašaipiai šyptelėdamas.
- Žinai, kodėl čia esu? Iš tikrųjų aš pardavinėju žolę, tai žinai...čia didesnė klientūra. Šiaip karts nuo karto sutrinu kokio paracetamolio, sakydamas, kad koksas. Visi puspročiai patiki. – atsisėdęs jis ėmė labai rimtai aiškinti, nors čia buvo tokia nesąmonė, kad net pats Cedric savim netikėjo. Turbūt pamiršo kaip reikia normaliai išsikalinėt. |
| | | |
| | 2016-11-26, 20:59 | |
| Na, jei moteris teigtų, kad šios dienos aprangą rinkosi atsitiktinai, tikrai meluotų. Sky visada stengdavosi atrodyti profesionaliai, tačiau tuo pačiu moteriškai, jokiu būdu ne vulgariai. Jai patiko žmonių pamišimas dėl mados, nes rojuje jai nereikėdavo dėvėti nieko, kadangi visi vaikščiojo apsirėdę originaliomis angelo formomis. Tad vyro nužvelgimas tik patvirtino, kad Sky aprangą pasirinko teisingai. Vos kilstelėdama lūpų kampučius angelė patogiai įsitaisė. - Harvardas yra už šios įstaigos sienų, niekas nedraudžia iš čia išsirašyti, - mirktelėjo akele, su maža ironijos gaidele,kad palaikytų jų pokalbio nuotaiką. Net demono juodos akys neprivertė Sky pakeisti savo fizionomijos. Per savo egzistenciją moteris nemažai jų išnaikino. Iš tiesų keista, kad iki šiol demonams nejautė neapykantos. Galbūt gyvenimo paskirtis prižiūrėti žmones įtakojo jos pasaulėžiūrą?
- O ne, - apsimestinai pavartė akis, - iš tiesų vaidini geriau nei meluoji, - patraukus demoną per dantį mirktelėjo akele, tuomet drąsiai atsistojo, padėjo Sedriko bylą į šalį ir atsisėdo šalia. Sky mėgo laužyti asmeninę erdvę ir šiek tiek provokuoti. Tai taktika, kuri vedė gero link. - Pabandykim iš naujo, - pasakė, - aš žinau, kad tu demonas, tu žinai, kad aš angelas. Kam gi žaisti tą apsimetinėjimo žaidimą, kai viskas gali būti kur kas paprasčiau? - Dabar jau be jokio sarkazmo ir su šiokiu tokiu švelnumu akyse pasakė akimis bėguodama po vyro veidą. |
| | | |
| | 2016-11-27, 10:55 | |
| Net būdamas visišku nevykėliu ir puspročiu, kokių čia ir buvo didžioji dauguma, tikrai pamatytum, jog Sky atrodė stulbinančiai. Tiesa, Cedric nebuvo tas vyrukas, kuris skaldytų kaip malkas saldžius komplimentus ir bandytų kaip nors pavergti moterį, tuo labiau tokią, kaip Forester. Moteris jam apskritai, kaip demonui, buvo savotiškas pasitenkinimo šaltinis. Gan ilgą laikotarpį buvo šiame inde, tad perprato, kokių fizinių poreikių turi žmonės, tad toks dalykas kaip seksas jam nebuvo kažkas nepažįstamo. Tiesiog demonui tai neatrodė pirminės svarbos dalykas, nors, kad ir kaip pažiūrėsi, jis reagavo į dailiosios lyties atstoves.
Keista, kad po tokio akivaizdaus rijimo moters linijas akimirkas jis negavo per savo marmūzę, bet čia buvo Sky, todėl nevertėjo tikėtis kažko, ką galėtų padaryti žmonių moteris. Tos tai rimtai kažkokios trenktos.
- Ačiū, puikiai jaučiuosi ir čia. Harvardas kažkodėl netraukia. – užsikėlęs koją ant kojos vyras patogiau atsisėdo ant sofutės bei pasiraitojo tos siaubingos ligoninės duotus skarmalus, apnuogindamas tatuiruotas rankas.
Moteriai priartėjus prie Abbadon jis akivaizdžiai bei labai didelio susidomėjimo nužvelgė, kaip ši prisėda arčiau, tačiau iškėlė vienos rankos pirštą ir pakraipė jį į šonus.
- Tavim dėta taip nesielgčiau. Juk nenori būti išprievartauta savo darbo vietoje. – jei jau kalbėti, tai kalbėti tiesą. Demonas neketino kalbėti užuolankomis ir leisti jai suprasti kitaip, kad šalia jo sėdėti yra švelniai tariant ne pati geriausia idėja.
- O tau atrodo, kad žaidžiu? – vyptelėjęs vyras žvilgtelėjo į Sky, parodydamas eilę baltų dantų ir žavingą šypsnį. |
| | | |
| | 2016-11-27, 15:38 | |
| Sky niekuomet nežvejojo komplimentų, jai tai atrodė bereikalingas žodžių švaistymas. Be to, komplimentai netenka savo vertės, kai juos sakai kiekvieną dieną, o ne tada kai iš tikrųjų reikia juos sakyti. Tad nulis komentarų iš demono pusės, buvo pati tinkamiausia reakcija. Plius, Sedriko žvilgsnis pasakė viską, ką Sky norėjo sužinoti.
- Pasaulis platus, daug galimybių, kam užrakinti save tarp keturių sienų? - angelė kilstelėjo antakį vis bandydama iš jo išpešti atsakymą, į dešimt savaičių kankinantį klausimą. Tuomet nužvelgė jo tatuiruotes. Jų nebuvo per daug, jos nebuvo nuvalkiotos, moteriai tai atrodė beprotiškai seksualu. Tik žinoma, ji realiai to neparodė, Sky akyse atsispindėjo tik smalsumas, - kodėl šitas kūnas? - staiga pasidomėjo. Na, jei jau negali išpešti priežasties, kodėl jis čia, tai bent jau norėjosi sužinoti apie jį patį.
- Brangusis, - tarė žaviai nusišypsodama, - negąsdink tuo, ko neketini daryti, - pridūrusi sukėlė koją ant kojos, patraukė sijoną žemyn dėl viso pikto, - be to, galiu save apsaugoti, - nusišypsojo stebėdama vyrą ir šiek tiek jį paerzindama. Sky neslėpė, kad Sedrikas ją intrigavo ir savotiškai traukė. Tie dešimt seansų po kelias valandas spėjo įstrigti moters viduje ir kažkodėl nesinorėjo nustoti matytis. Galbūt tai buvo dar viena priežastis, kodėl daktarė Forester norėjo jį iš čia ištraukti.
- Per savo karjerą gydžiau begalę pacientų, manau galiu drąsiai pasakyti, kada jie su manimi žaidžia, - atsakiusi į jo šypsnį savo šypsena tarė. |
| | | |
| | 2016-11-27, 21:16 | |
| Jei moteris būtų norėjusi paklausti ar ji seksualiai traukia Cedric, ši tiesiog galėjo jo paklausti. Nebuvo būtina išsitraukti iš spintos gražiausius apdarus, nes esmė ne skarmaluose, kuriuos tu dėvi. Esmė pačiame žmoguje. Jei jis tave traukia, yra visiškai nesvarbu, kuo jis apsivilkęs, gali būti užsimetęs bulvių maišą, jis vis tiek tave bet kokiu atveju trauks.
- Gal aš mėgstu būti užsidaręs, tu juk to nežinai. – pagavęs Sky nužvelgiant šio tatuiruotes, demonas vyptelėjo. Cedric kūnas savotiškai jau buvo tapęs jo namais. Anksčiau jis keisdavo indus pakankamai dažnai, tačiau prie Vergado kūno jau spėjo priprasti. Jį buvo labai lengva kontroliuoti, nes Cedric siela jau labai ilgą laiką tiesiog nustojusi kovoti. Galbūt dėl to. Apskritai, vyras atitiko visus demono standartus, tad kodėl gi ne?
- Jis tiesiog atitiko mano įsivaizduojamo indo reikalavimus. – trumpai tarstelėjęs demonas pats automatiškai save nužvelgė, kiek galėjo.
- Kodėl manai, jog to negaliu padaryti? – palinkęs arčiau moters kraupiai šyptelėjo, suimdamas pirštais sijono medžiagos kraštą ir pats patempdamas jį žemyn, kaip kad neseniai tai dare Sky.
- Saulyte, tu neturi karjeros. Tik ne čia. Nesi iš šio pasaulio, tuo labiau – labai mažai tikėtina, jog čia įprasi. Tokią pareigingą asmenybę ten viršuje turėtų akylai saugoti. Kas gali žinoti, į kokius nagus gali papulti. Galėtum grįžti ten, iš kur atkeliavai. Žemėje tokiems kaip tu ne vieta. – atsitraukęs nuo Sky Cedric atlošė galvą ir užsimerkė. Visą naktį nemiegojo, nes slampinėjo po psichiatrinę ligoninę, be to, kelis kartus buvo palikęs Abbadon kūną, kad galėtų trumpam pagąsdinti kelis ligonius, jog šie pagaliau imtų ir pakeltų prieš save ranką, todėl šiandien jautėsi mažumėlę išsekęs. |
| | | |
| | 2016-11-28, 19:11 | |
| Nei viena protinga moteris nebūtų tiesmuka tokiu klausimu. Vyrai myli akimis, pirmiausiai pamato tai, kas yra išorėje. Būkime teisingi, jeigu profesionali daktarė ateis į darbą susivėlus, su neskalbtais treningais ir nutampytais sportbačiais, niekas į ją rimtai nežiūrės. Nesvarbu, kad ji šnekės protingai, visa, ką pašnekovas regės, tai šieno kupetą ant galvos ir moterį, kuri savimi nesirūpina. Sky domėjosi mada, jai patiko išbandyti kažką naujo, o pritaikyti klasikinį stilių savo kūno tipui nebuvo sunku, ką jau kalbėti apie šiek tiek seksualesnį variantą. Paprastai Forester visur atrodė gerai, netgi namuose neužsidėdavo bet ko, todėl rasti gražesnę palaidinę, buvo vienas malonumas. Tuo labiau, kai žinojo, kad susitiks su savo mėgstamiausiu pacientu. Žinoma, niekada niekam to nepripažins.
- Kodėl būtent čia, tarp baltų sienų, tarp bepročių? - klausimas palikęs jos lūpas vėl privertė angelę susimąstyti. - Juk Sietle yra daug geresnių vietų, kur gali būti užsidaręs, - patraukus pečiais atsiduso. Išpešti atsakymą iš šio demono, rodėsi, buvo neįmanoma misija. - Nesakau, kad negali, - suėmė jo pirštus, betraukiančius šios sijoną, - sakau, kad nedarysi, - šyptelėjus atleido ranką.
- Galbūt ir nesu, bet jau ne pirmą šimtmetį gyvenu žmonių apsupty, - nužvelgė demoną liežuviu perbraukdama per apatinę lūpą, - be to...stebėti žmones visuomet buvo mano darbas, - šiek tiek atskleidusi savo prigimtį moteris šyptelėjo. - Nesu tokia priklausoma nuo viršaus kaip tu įsivaizduoji, - gudriai nusišypsojusi Sky įsižiūrėjo į vyro veido profilį. Prieš penkiolika metų ji pasamdė raganą, kuri sugebėjo suteikti moteriai nematomumą nuo dangaus. Ji nenorėjo, kad jos broliai stebėtų kiekvieną jos žingsnį. O jeigu žinotų, kad dabar sėdi palatoje su demonu...kažkur tikrai prasidėtų uraganas. |
| | | |
| | 2016-11-28, 21:03 | |
| Graži, susitvarkiusi ir stilinga moteris, žinoma, atrodė gražiai, tačiau Cedric skonis buvo gan kitoks. Demonas gan buvo tos pačios nuomonės, kaip ir šio kūno šeimininkas – šiek tiek susivėlusi, į vyriškus marškinius įsisupusi moteris atrodė gražiausiai. Dar gražiau ji gali atrodyti tiktai būdama nuoga, pasislėpusi pataluose. Todėl darbo vietoje taip, Sky tikrai atrodė nuostabiai, tačiau jei ji visada tokia, net ir būdama namuose, kažin ar galėtų sudominti Abbadon, net jei to ir norėtų. Apskritai, vyro skonio psichiatrė nelabai atitiko, tačiau demonui ji patiko. Tai buvo šioks toks nuomonių nesutapimas, tačiau juk dabar Vergado kūnas priklauso demonui, todėl jo nuomonė čia svarbesnė.
- Todėl, kad pats esu beprotis, mieloji. – trumpai tarstelėjęs Cedric pasukinėjo sau pirštu prie smilkinio. Jei Sky galvojo, jog šis pasakys, kodėl jis iš tiesų yra čia, tai jai teks labai smarkiai nusivilti.
- Tu to nežinai, - tarstelėjęs demonas pakilnojo antakius ir kreivai vyptelėjo. Ir iš tiesų, moteris juk negalėjo žinoti ar Vergado tikrai taip nepasielgtų. Jei jam kas šaudavo į galvą, tai jis tikrai tai įgyvendindavo.
- Na, aš nesidomiu angelais ir jų priklausomybe nuo kažko aukščiau, bet net ir durnam aišku, kad jie kažkam juk turi atsiskaityti. Dėl to pragare kur kas lengviau. Tu tiesiog darai savo darbą ir viskas, tada niekas tau neturi priekaištų. – gūžtelėjęs pečiais vyras persibraukė ranka susivėlusius plaukus. Jų sesija turbūt jau ėjo į pabaigą, Cedric neužilgo vėl turės apsimesti psichiškai nestabiliu, kai jį ves į jo kambarį.
|
| | | |
| | 2016-11-28, 21:25 | |
| Namuose Sky apranga buvo paprastesnė, dažniausiai ji vilkėdavo ilgesnius megztukus arba patogius laisvalaikio drabužius, tačiau plaukai visuomet buvo tvarkingai iššukuoti arba bent jau surišti į pusiau tvarkingą kuodelį ar arklio uodegą. Ji nesivargindavo dažytis, nes visuomet labiau mėgo natūralumą.
Sky kilstelėjo lūpų kampučius, kai Sedrikas vis dar įnirtingai bandė ją įtikinti, kad jis pamišėlis. - Puiku, nenori pripažinti, kad mali šūdą, išsiaiškinsiu pati dėl ko iš tikrųjų esi čia, - gudriai nusišypsojusi moteris pakilo nuo sofutės ir pakėlė savo papkę nuo kėdės,esančios priešais sėdimąjį baldą, - tačiau greičiausiai ilgai nebeužsibūsi, - tarp kitko pridūrusi, Sky su tušinuku užsirašė kelis sakinukus į demono failą. Angelės reputacija buvo išties aukšta, todėl jos nuomonė apie pacientų sveikatą rūpėjo visam personalui. Sky panorėjus, demonas galėtų būti perkeltas kitur, pavyzdžiui į privatųjį sektorių, kuriame nebuvo jokių kitų ligonių.
- Jeigu būtum norėjęs, seniai būtum tai padaręs, - išsišiepė parodydama baltus dantukus, - o dabar, mūsų sesijos laikas eina į pabaigą, - dirstelėjusi į ant kairiojo riešo kabantį laikrodį Sky atsiduso. - Tiesa, dvi savaites nepasimatysim, - pridūrė stebėdama vyriškį. Nors nemanė, kad jam tai rūpėjo, bet privalėjo informuoti visus savo pacientus.
- Taip, daugelis angelų turi informuoti aukščiau esančius, tačiau aš su ta problema nesusiduriu, - paprastai tarus pabarškino į palatos duris, kad sargybinis ją išleistų. |
| | | |
| | 2016-11-28, 22:22 | |
| Cedric tikrai neketino išsiduoti, tuo labiau Sky. Jis ką, durnas? Ims iš pasakys matai viską. Jei moteris galvojo, kad su demonu bus lengva, tai tegul galvoja iš naujo. Pamosikavusi savo į aptemptą sijoną įrėmintu užpakaliuku tikrai neprivers vyro kalbėti, nebent dulkintis. Šito tikrai nebūtų atsisakęs, bet turbūt nė vienas vyras šioje ligoninėje nebūtų atsisakęs bent vienos nakties su bet kokio tipo moterimi. Juk dauguma čia jau praleido kelis metus, nematę saulės šviesos, kartais net neišėję į lauką.
- Jei išrašytum mane, turiu būtų, kaip galėčiau grįžti. Manai to irgi nepadaryčiau? – kilstelėjęs antakį demonas kreivai vyptelėjo. Šita mergužėlė dar nežino, su kuo turi reikalų.
- Aww, kaip liūdna, netgi dvi savaites, - sarkastiškai tarstelėjęs vyras prisidėjo prie širdies ranką, tarsi šie žodžiai suspaustų jam krūtinę.
Pabarškinus Sky į duris į kabinetą įėjo apsauginis, ko anksčiau nebūdavo. Abbadon norėjo įrodyti, jog moteris žaidžia su juo pernelyg atviromis kortomis ir jis tikrai neketina pasiduoti. Demonas buvo apsėdęs jo protą, tad vargšelis pats to nesuvokdamas vidury kabineto išsitaškė sau smegenis. Pasisukęs į Sky, Vergado lėtai atsistojo bei apėjo sukritusį kūną, girdėjo, jog kolidoriuje prasidėjo sumaištis, nes antrasis sargybinis iškart iškvietė pastiprinimą bei medikus.
- Geriau nežaisk su manim, nes pati nežinai, kuo tai tau galima kainuoti, - tyliai sušnibždėjęs Cedric iškart pakeitė savo veido išraišką, tarsi jo kūne būtų du skirtingi asmenys. Vyro kūnas susigūžė, ėmė drebėti ir vapėti neaiškius žodžius. Jis atrodė išsigandęs, lyg tuoj pradės verkti. Sargybinis greitai surakino Abbadon, tiksliau, apvilko jį tramdomaisiais marškiniais, šis atrodė toks išsigandęs, jog net nesipriešino.
- Panele, Jums nederėtų to matyti. Turėtumėte išeiti. – tarstelėjęs sargybinis dirstelėjo į ant grindų gulintį savo kolegą, o vėliau tvirtai suėmė Cedric, visą vapantį pamišėliškas nesąmones, bei išvedė jį į kitą kamerą.
|
| | | |
| | 2016-11-30, 13:19 | |
| Angelė neketino pasiduoti. Pastaroji savybė nebuvo jos kraujyje. Sky kovojo už save nuo pat akimirkos, kai gimė, netgi prieš savo šeimą, ką jau kalbėti apie nusileidimą demonui. Jos tikslas buvo jį išgydyti ir padaryti taip, kad Sedrikas iš ligoninės išeitų savo noru. Nors Forester žinojo, kad realiai jis neserga ir čia lieka greičiausiai dėl sielų ar kažko kito, kas buvo reikalinga jo egzistencijai, norėjo išsiaiškinti tiksliai. Tad galvoje sukurpusi planą tik šyptelėjo.
- Niekas nesakė, kad išrašysiu, - gūžtelėjusi pečiais tarė. Negi išduos ką sugalvojo Sedrikui? Jokiais būdais. - O jeigu ir išrašyčiau, tai tikrai ne į laisvę. Tu per daug pavojingas, - garsiai pagalvojusi pripažino. Nors Sky vyras intrigavo, ji kartu šio ir prisibijojo. Jautė, kad jo prigimtis ne itin draugiška, o dar kai vienas dievas težino kiek dienų praleido tarp keturių sienų...na, visiem protelis šiek tiek pasimaišytų.
- Ak sarkazmas- mano mėgstamiausias bendravimo būdas, - pavarčius akis, kas buvo visiškai neprofesionalu iš jos pusės, atkirto. Na, demonas grojo jos kantrybės stygomis, tačiau Frester iš prigimties buvo karys.
Po sekančių vyro veiksmų, Sky buvo šokiruota. Tikrai nesitikėjo, kad viešojoje įstaigoje jis viešumoje kažkam atims gyvybę. Vos pravėrus lūpas iš nuostabos, moteris žengė kelis žingsnius atgal įnirtingai bandydama nusivalyti kraujo lašelius, papuošusius jos koralinę palaidinę. Sky paskutinį kartą žvelgė į vyrą ir papurtė galvą sukąsdama dantis. Tai buvo žemas lygis- kišti nekaltus asmenis į jų kivirčą. Linktelėjusi antram sargybiniui, Forester susirinko šmutkes ir kaukšėdama aukštakulniais ligoninės grindų paviršiumi išskubėjo lauk.
****
Nors Sky ketino dvi savaites praktikuotis didžiausios apsaugos vyrų kalėjimo psichiatrijos skyriuje, vakarykščiai veiksmai privertė moterį persvarstyti tokį sprendimą. Toje ligoninėje ji buvo vienintelė taikos nešėja, būtent dėl to ketino tuos nekaltus žmones apsaugoti. Atsikėlusi ryte ir kaip visada susiruošusi į darbą, atvyko į ligoninę. Pirmas dalykas ką padarė, naudodamasi savo galiomis, tai apipaišė ligoninės sienas nematomais simboliais, kurie apsaugojo žmonių kūnus nuo apsėdimo ir uždarė bet kokią galimybę demonui palikti kūną ir įsikūnyti kažką iš aplinkinio Sietlo. Kitaip tariant- Sedrikas buvo įkaltintas dabar jau Sky noru be galimybės įsikūnyti į bet kurį pacientą viduje.
Kaip angelė, Forester buvo labai galinga, vis tik buvo trečioji Dievo dukra, tik ta informacija, žinoma, su niekuo nesidalindavo. Vėl įėjusi į ligoninę pasisveikino su kolegomis, kurie buvo itin nustebę, kad moteris nuo vakarykščio įvykio išvis pasirodė darbe. Nieko nelaukusi ir nenusiteikusi žaisti, Sky nupėdino prie Vergado palatos durų ir su savo id kortelės pagalba jas atrakino.
- Labas rytas, - pasisveikino lyg niekur nieko, - pasiilgai? - vyptelėjus numetė Sedriko failą ant spintelės. |
| | | |
| | 2016-11-30, 16:25 | |
| Palata po vakar vakaro netikėto apsauginio “išpuolio” buvo sutvarkyta ir Cedric vėl galėjo mėgautis savo keturiomis sienomis. Tiesa, buvo ne taip jau ir linksma. Ta moteris, šlykšti parazitė apsaugojo beveik visus psichiatrinės ligoninės ligonius nuo demono įtaigos. Na, vienaip ar kitaip jis galėjo su jais kalbėti ir pripasakoti įvairiausių dalykų, kad sudrumstų jų protą. Tai buvo pavojingesnis ir sudėtingesnis planas, tačiau Vergado neturėjo kito pasirinkimo. Per šiandien dieną jis vos neįkliuvo keliems apsauginiams, dėl ko jautėsi dar labiau susierzinęs. Vyrui teko galvoti, kaip jam rasti išeitį iš šios situacijos, todėl buvo du būdai – arba apeiti angelės magiją, arba kažkokiu stebuklingu būdu pasveikti ir įrodyti kitiems, jog jis sveiksta. Tada jis būtų išlaisvintas ir galėtų įsitaisyti kur nors kitur. Galbūt vaikų darželyje arba ligoninėje. Vaikų sielos buvo pačios tauriausios, todėl galėjo lygintis vertingumu su Sky siela.
Kai apsauginiai pranešė, jog psichiatrė ateis ir šiandien, Abbadon apsimetė, jog nereaguoja į jų žodžius, nors puikiai juos suprato. Norėjo tą pačią akimirką, kai Forester įžengs į jopalatą, ją išmėsinėti išilgai, tačiau supratęs, jog tai būtų labai neprotingas žingsnis, demonas ėmė galvoti kitus būdus, kaip galėtų apsukti moterį aplink pirštą arba bent jau padaryti taip, jog ši jį paleistų iš psichiatrinės.
Sky įėjus ir su juo pasisveikinus, jis į tai niekaip nesureagavo. Sėdėjo ant grindų veidu į sieną, kažką sau niurnėjo panosėje ir ant sienos pirštu vedžiojo kažkokius neaiškius ornamentus. |
| | | |
| | 2016-11-30, 21:44 | |
| Iš tiesų Sky numatė du jos pasirodymo pasekmės variantus: arba Vergado ją ignoruos arba kaip šaus kokį pažeisto ego komentarą, kad moteris nesugebės į jį atsakyti. Na, labiau tikėjosi antrojo varianto, nes vyras pasižymėjo kandumu, tačiau nesulaukus atsako, pusiau šyptelėjo.
- Gali net nemėginti pralaužti mano simbolizmo, tai ne magija, nesuveiks jokie anti kerai, - ramiu tonu pareiškė, - klausyk, - atsiduso ranka perbraukdama sau per tamsius plaukus, - nebežaiskime to paties katės ir pelės žaidimo, tai jau pradeda erzinti, - priėjusi šiek tiek arčiau demono jį apžiūrėjo. - Juk galime pasišnekėti kaip civilizuoti žmonės, argi ne? - kilstelėjo antakį klausiamai žvelgdama į Sedriką. Sky tenorėjo padėti, sužinoti kas dedasi pas jį viduje. Nors ir nebuvo logiška išleisti demoną į pasaulį, kuriame žmonių daugiau nei mistinių būtybių, moteris tik to ir tetroško. Faktas, kad vyras buvo visiškai sveikas ir pasirinko likti čia, ją siutino labiau nei tai, kad paleis šį blogį sėjantį padarą į laisvę. Paradoksalu, bet angelei tai buvo priimtiniau. Tikriausiai pati nelabai suvokė kodėl. - Pradėkime iš pradžių, tik šį kartą rimtai, - kiek švelniau pratarė lygtais jos tonas įtakotų jų tolimesnį bendravimą, - aš tenoriu tau padėti, o ne pakenkti, - pridūrusi moteris sukryžiavo rankas ant krūtinės ir stebėjo Sedriką, laukdama jo reakcijos į šios pasiūlymą. |
| | | |
| | 2016-11-30, 23:06 | |
| Cedric net nekreipė dėmesio į tai, ką moteris sakė, tiesiog ramiai niurnėjo savo nesuprantamus žodžius ir paišė ornamentus ant sienos. Iš pirmo žvilgsnio galėjai pagalvoti, kad net ir demonas išprotėjo. Buvimas tarp keturių sienų bet ką galėtų išvesti iš proto, net ir stipriausius asmenis, tačiau čia nebuvo tas atvejis. Niurnėdamas ir nepaliaujamai paišydamas ornamentus ant sienos jis lingavo visu kūnu. Atrodė daugiau ar mažiau kraupiai.
Pačioje patalpoje pasidarė žymiai vėliau, kai vyro šešėlis tarsi pailgėjo ir padidėjo. Jis nebeniurnėjo, tiesiog be garso krutino lūpas. Šešėlis po truputį įgavo formą. Nenatūralios šviesos lempos ėmė mirkčioti it patrakusios, tarsi elektros tiekimas būtų tai išsijungęs, tai įsijungęs visi pajėgumu. Galiausia viena lempa poštelėjo ant grindų pažiro stiklas, pokštelėjo antra, trečia lempos kambaryje, o šešėlis įgavo akis. Tai nebuvo tos akys, kurios hipnotizuotų. Atvirkščiai, tokį žvilgsnį galėtum susapnuoti tik per baisiausią košmarą. Jis įgavo burną, nors to burna nepavadinsi. Tai buvo eilė smailių dantų, nuaštrintų dantų, kurie slėpė ilgą dvišakį liežuvį. Kambaryje pasijautė pūvančių lavonų, sieros ir mirties kvapas. Tą pačią minutę, kai Cedric kūnas krito be gyvybės ženklų ant žemės, šešėlis, riaumodamas ir skleisdamas cypimo ar dar velniai žino kokius neaiškinamus garsus, puolė Sky. Jis ją apsupo ir lindo visur – į ausis, nosies šnerves, į pravertą burną. Atrodė, jog kvėpuotum kažkokių keistų garų. Viskas truko gal tik kelias sekundes, bet demonas buvo moters viduje. Nors buvo labai sunku pažaboti jos dvasią, Forester galėjo viską matyti tarsi pro rūką. Lyg matytų save iš šono, ką ji daro, kas dedasi aplinkui. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
