Balkonai

Guest Guest

2016-11-13, 16:59

Spoiler:

2016-11-26, 23:15

Trečiadienis, vietoj to, kad po darbo liktų namie ir išgėręs pora stiklų eitų miegoti, keli bendradarbiai pasiūlė pasižiūrėti naujojo baleto spektaklio. Zakarijus visados vertino mena, net ir būdamas žmogus, tad su pasiūlymu sutiko. Atvykęs, pasistatė automobilį, prie įėjimo susitiko su draugais, persimetė keliais žodžiais, patikrino kur ir kas sėdi. Didžioji dalis buvo viename balkone, tik jis ir senato narys buvo kitame. Dar bent penkiolika minučių liko, kai vyriškiai nusprendė nueiti į savo balkoną. Šoninis balkonas, ne iš pačių arčiausių, tačiau vampyrui tai nesudarė prasmės. Greit prisistatė ir padavėjas, nuo sidabrinio padėklo paėmęs šampano taurę, Hektoras tęsė pokalbį. Kalba sukosi apie darbą, nieko kito su šiuo žmogumi, bendro neturėjo. Greit balkone prisistatė dvi pagyvenusios moterys. Zakarijus kaip visados, saldžiu liežuviu pagyrė elegantiškai atrodančias moteris. Šešios vietos, dar trūko dviejų žmonių. Apačioje žmonės taip pat jau ėmė kelti šurmulį. Pakėlęs kairę ranką, pažvelgė į laikrodį ant riešo, dar septynios minutės ir šviesos turėtų temti. Prisistatė dar vienas vyras, šio asmeniškai nepažinojo, bet tiesiog žinojo. Senato narys ir naujasis kompanionas užmezgė pokalbį, todėl Zakarijus galėjo prieiti prie balkono krašto, viena ranka pasirėmęs į išdabintą atbrailą, kita pakėlęs taurę, ragavo šampano, kol akys nužiūrinėjo besirenkančius žmones.

Guest Guest

2016-11-26, 23:57

Prieš pat užgęstant šviesoms į salę įplaukė mergina įsispraudusi į raudoną suknelę. Blondiniški plaukai buvo sukelti į viršų o raudonos lūpos slėpė kiek paslaptingą šypseną. Išsitraukusi bilietą pažvelgė į skaičius ir patraukė link balkonų. Opera buvo viena iš Pauletės aistrų. Tik joje ji sugebėdavo atsipalaiduoti ir pasinerti į keisčiausias meiles istorijas. Bent kartą į mėnesį ji nueidavo į keisčiausią spektaklį ir taip atsipalaiduodavo nuo darbų ir kitų rūpesčių. Būti ragana antgamtinių būtybių mieste yra super sunkus darbas. Vis kokiam pažįstamui ar draugui prireikia kokio burtažodžio ar priešnuodžio. O raganos nesimėto pakampėse, todėl Paulete taip užsidirba gražiom suknelėm ir pragyvenimui. Kaukšėdama savo brangiais aukštakulniais ji pastebėjo, jog salėje įsivyravo tyla. Tačiau jai tai buvo nusispjaut ar trukdo kam nors ar ne. Pasiekusi balkonų zoną moteris jau tingėjo ieškoti savos vietos. Rankose suglamžiusi bilietą išmetė ir įėjo į pirmąjį balkoną pasitaikiųsį jos kelyje, visai nenutuokdama kas jame laukia. Už akių užkliuvo laisva kedė , tad padėjo savo subinuką ant jos. Net neapsižvalgė kokie žmonės yra šiame balkone. Neatėjo ragana ieškoti kažkokių pažinčių, tad įsmeigė savo akis į sceną.

2016-11-27, 00:12

Vampyro akys ne kartą išvydo matytą veidą salėje, tačiau tai nesukėlė jokių emocijų. Po poros minučių jis vėl buvo įtrauktas į pokalbį, kaip visados besišypsodamas jis juokavo taip pelnydamas liaupses. Dar po poros minučių nuskambėjo skambutis ir dalis šviesų išsijungė. Zakarijus, bei jo pašnekovai atsisėdo į savo vietas. Šalia jo, likusi laisva vieta kiek keistoka, mat premjera, o į jas plūsta minios žmonių, todėl visi tokie pasipuošę. Dar daliai šviesų užgesus, už savęs pro duris ir sunkias užuolaidas, išgirdo įeinančią moterį, nesunku suvokti, gi vampyras užuodė kvepalus, o ir aukštakulniai kėlė garsą. Tačiau niekados nebūtų spėjęs kokia moteris užims vietą šalimais. Iš pradžių veide pasirodė nuostaba, o tada plati šypsena su tam tikra dalimi sadizmo akyse. Pasigirdęs simfoninis orkestras, bei subėgę baleto artistai, jau niekaip neprikaustys jo dėmesio. Zakarijus nesivaržė, jis juk visą gyvenimą savivaliavo, tad pakėlęs ranką per nuogą moters ranką, į save atkreipė dėmesį. - Ir kokie gi vėjai čia atpūtė? - Tyliu, ramiu tonu prabilo kreipdamasis į savo buvusią žmoną. O tiksliau, dar esamą, juk prisiekė prieš neegzistuojantį dievą, kol mirtis išskirs, o jos nei vienas nei kitas, regis nesulaukė.

Guest Guest

2016-11-27, 00:51

Prieš akis pasirodžius aktoriams moteris sukaupė visą dėmesį į pasirodymą iki tol, kol kažkas pradėjo ją kalbinti. Žinoma, nejaugi ramiai bent jau valandą galima išsedėti netrukdomai? Tokio grožio moteriai kaip ji tai greičiausiai yra neįmanoma. Tačiau balsas buvo iki pat kaulų smegenų pažįstamas, todėl ji pasuko savo galvą, kol labai aiškiai pamatė Zachariaus veidą. Šaunu. Suraukusi antakius Paulete mintyse išsikeikė taip, jog nebuvo pamirštas nei vienas keiksmažodis. Vis gi veide nepasirodė nei viena emocija. Per beveik tūkstantį metų gyvavimą ji išmoko susigyventi su savimi ir savomis emocijomis. - Norėčiau pasakyti, jog malonu tave sutikti, tačiau taip nėra.- nusišypsojo malonia šypsena ir nukreipė dėmesį atgal į sceną. Šiuo metu joje lakstė vaikinai su labai aptemptomis kelnėmis, kurios išryškina visus siurprizus, tai moterį ir domino. Nenorėjo dabar taikstytis su ex'ų situacijomis. Šis vyras jai suteikė beproto daug skausmo. Paulette žinojo, jog jis tapo vampyru ir vis dar vaikšto šiuo žemės paviršiumi, tačiau jokio pykčio savyje ji nelaikė. Tiesiog tikėjosi būti kuo atokiau nuo Zacharijaus ir jo gyvenimo, bet štai pati įžengė į savo asmeninį pragarą.

2016-11-27, 01:06

Baletas, orkestras tikriausiai jau greit ateinantys operos solistai, tikrai atkreiptų Zakarijaus dėmesį, šiaip sau jis nesidairo, kad ir kokio grožio moterį pamatytų. Bet čia juk atsisėdo Paulete, kurios nematė kone visą tūkstantmetį. Bet moteris atrodė visiškai nepasikeitusi, tik dabar kas be ko nematė jo padarytų mėlynių kurias kadaisė vargšė slėpdavo. Dabar jau kitai tenka slėpti žymes. Zakarijus su sukta šypsena, primerktomis akimis žiūrėjo į ponią Windsor. Balsas lygiai toks pat, svaiginantis, tik deja kad niekados jo ir nevertino. - O man net labai malonu tave čia išvysti. - Ir iš tiesų, šis pataloginis melagis, šį sykį sakė tiesą. Negalėjo neigti, Paulete tikrai žavinga moteris kuri sugebėjo pagimdyti ne vieną vaiką, už tai ją gerbė, bet jo pagarba ir neva meilė, kadaise buvo savotiška. O dabar buvo įdomu ką ji čia veikia, ką moteris veikia Sietle, juk tiek metų abu žinojo apie vienas kito egzistavimą, galima teigti kad visados prasilenkdavo, o štai dabar šioji nusprendė apsilankyti Sietle kuriame Zakarijus įsikūręs jau pora metų. O gal ji jau senokai čia, tai kėlė vampyrui smalsumą.

Guest Guest

2016-11-27, 01:24

Paulette tegalėjo stebėti operą tuščiu žvilgsniu. Kad ir kaip bebūtų ją intrigavo šalia sėdintis vyras. Prieš daugiau nei penkis šimtus metų ji būtu bėgusi kuo toliau nuo jo. Tačiau dabar moteris tapo stipri ir pasitikinti savimi. Nebebaigšti. Galėjo pažvelgti vyrui tiesiai į akis ir pasakyti bet ką, kas yra ant jos liežuvio. Todėl taip ir padarė, atsisukusi, kadangi nebegalėjo sutelkti dėmesio kas vyksta scenoje , pažvelgė į Zacharijų savo stipriausiu žvilgsniu kuriame giliai , labai giliai, slėpėsi dar šioks toks meilės trupinėlis. - Nejaugi iš tiesų pasiilgai manęs? –prikimusiu balsu paklausė. Žinojo tiesą, jog nei velnio jis nepasiilgo, tačiau vis gi žmonės keičiasi. Galbūt kažkas sudrebino Zach‘o gyvenimą ir jis paslėpė savo žiauriąją pusę? Aštuonis šimtus metų ji vaikščiojo šia žeme šiek tiek gailėdama savęs ir trokšdama normalios šeimos. Paulette buvo labai emocinga ir kaip kiekviena mergina laukianti tikros meilės. Bet viskas pasikeitė, apart noro apkabinti savo atžalas. Žiūrėdama tiesiai jam į akis ji baisiai norėjo paklausti apie vaikus, galbūt juos sutiko, apie jį patį kaip jis gyvena dabar. Tačiau liežuvis buvo smarkiai prikąstas.

2016-11-27, 01:33

- Nežinau ar pasiilgau, dar nesu tikras, - paatviravo, o vis gi jis išliko paranojiškas, kas čia žino ko jai reikia, gal ims ir pasmeigs čia ir dabar. - Bet smagu tave matyti, gyvą ir sveiką, nepaliestą ir nesužeistą. - Zakarijus mėgavosi tardamas šiuos žodžius, nes jie buvo ne šiaip sau sakomi, it koks užslėptas ketinimas ir paaiškinimas, kad kažkas panašaus gali laukti Pauletes. O gal ir ne, gal tik tuščiažodžiavo, gal tik eilinį sykį žaidė su kitų protais, tik velniai jį supras. Visai ignoravo faktą, kad aplinkui yra žmonės, šnekėjo pakankamai tyliai, kad netrukdytų aplinkiniams. Vampyras šiek tiek palinko prie moters, na žinot, kad galėtų šnekėti kuo tyliau. - O tu, brangioji, bandysi meluoti, jog manęs nekenti ir visiškai nepasiilgai? - Naglai besišypsodamas, jis neatitraukė savo akių nuo josios. Jei tik išsiaiškins ko Pauletei čia reikia, gal visai smagu pasidarys. Vis gi gyvenimas per tiek šimtmečių atsibosta, tai turi susigalvoti įvairiausių pramogų, kaip kad dabar vykdomas projektas, sugadink jauną mergaitę, tai galbūt iškils dar vienas projektas, primink žmonai kas gi šeimos galva.

Guest Guest

2016-11-27, 01:53

Buvo velniškai keistą šnekėtis su vyrų, kuris kažkada jai reiškė viską. Gan ilgas tarpas yra tie devyni šimtai metų sutuoktinių porai, kurie juos praleido atskirai. Išgirdusi gražius žodžius iš Zacharijaus lūpų ji kiek sunerimo. Nebepažinojo vyro sėdžinčio šalimais jos ir žodžiai ‚nesužeistą‘ ar ‚nepaliestą‘ skambėjo šiek tiek kaip grąsinimas. Jau seniai nebeprisiminė koks jausmas būtu sumuštai ir negalėti pajudėt.Viskas buvo ištrinta pasąmonės tarsi nė nebuvę. Greičiausiai ji buvo tikrų tikriausia idiotė, kadangi pasiilgo Zach‘o , pasiilgo jo rankų ant jos liemens, sekso. Viskas nebuvo taip jau ir blogai. Tačiau principai neleido jai to pripažinti, todėl nuignoravo jo klausimą. Negalėjo meluoti, kadangi širdis plakte plakė greičiau nei turėtų. - Tapai operos gerbėju? Nebaisu atskleisti jautrios savo pusės? – pašnabždėjo jam į ausį. Buvo kiek keistą jį matyti ramiai sėdinti turtingųjų balkonėlyje ir stebinti betrypčiojančius baleto artistus. Yra beveik neįmanoma ištempti vyrų į operą ar baletą, tam prireikia begalo daug jėgų. Bet jei jie patys savu noru į tai veliasi, tai vyrai, kuriuos privaloma mylėti. Pasijutusi kiek nepatogiai ji užsikėlė koją ant kojos ir su ranka pasitvarkė plaukų sruogą kuri buvo užkritusi ant veido. Dieve, kaip jis ją varo iš proto ir priveda prie to, jog ji pradeda dvejoti ar gerai atrodo.

2016-11-27, 02:03

Vampyras nesitikėjo gauti atsakymų į visus klausimus. Tiek sūnus pasirodęs lyg iš niekur privertė Zakarijų klausinėti kas ir kaip, tiek dabar pasirodžiusi žmona sukėlė daug klausimų galvoje. Bet buvo beveik tikras, kad čia nieko nenutiks, vis gi dvidešimt pirmas amžius, taisyklės ir panašiai. - Žinai, laikai pasikeitė, dabar galima atsiskleisti visai kitomis spalvomis ir nebūti teisiamam. - Tardamas žodžius, šis pamerkė šiai akį lyg dar kartą kviesdamas perskaityti tekstą tarp eilučių kurį interpretuoti žmona gali, kaip tik nori. Į sceną matomai įžengė operos solistė, mat nuskambėjo galingas moters dainavimas, tačiau ir šis nesugebėjo atkreipti Zakarijaus dėmesio. Poniai Windsor taisantis sruogą, pakeičiant sėdėjimo padėtį, vampyro akys sekė judesius. Galbūt kiek per ilgai žvelgė į liaunas jos kojas, vertino it kokį meno kūrinį, lėtai kildamas aukštyn kol galiausiai vėl pasiekė akis. - Brangioji, tai kokie gi vėjai tave čia atpūtė? - Toliau su šypsena kamantinėjo, vėl iš naujo pakartojo savo klausimą, gal sugalvos ji teisybę pasakyti ir tai nekainuos daug brangaus laiko, na o jei ne, tai bent pasimėgaus jos balsu kurį verčiau girdėtų kitoje stadijoje ir kitoje erdvėje.

Guest Guest

2016-11-27, 02:19

Jis buvo teisus. Dabar iš tiesų galima save pateikti kaip tik nori, tačiau galų gale arba grįžti į savo vėžias arba susigyveni su naujuoju savimi ir užmiršti kuo buvai ankščiau. Paulette pasinaudojo antruoju variantu. Galbūt ir Zacharijus iš tiesų pasikeitė? Kad ir kaip bebūtu čia tik kvailos įsimylėjusios moters pezalai. Kas antra padaro tokią klaidą galvodamos jog vyras pasikeitė, nors iš tiesų tai tebuvo tik kaukė. Truputėlį paskendusi mintyse ji išgirdo labai stiprų operistės balsą kuris gražino raganą į realybę. Išgirdusi klausimą, kuris turbūt vampyrą labai neraminą , ji tik nusišypsojo, neketino taip lengvai leisti jam laimėti ir pasišalinti , kai bus ją iškvotęs. Kai jis pagaliau baigė ją nužiūrinėti, Paulette toliau pagavusi jo žvilgsnį bandė suprasti, koks vampyras šiuo metu yra. Šypsena, malonus bendravimas? Keistoka ir visai neZachariška. - Pasiilgau tavęs. Pasiilgau mūsų.- gal kiek per jausmingai ištarė, bet ką gi. Negalėjo atskleisti savo tikrųjų priežasčių , kodėl atsikraustė į miestą, todėl šiek tiek pašvelnino situacija. Trupinėlis sarkazmo ir sakinys pasikeičia visai į kitą pusę. Tačiau negalėjo neigti jog tai buvo netiesa. Pats didžiausias jos troškimas buvo suvienyti šeimą, sulaukti vaikų su antrosiomis pusėmis per šventes ir leisti laiką su vyrų, kuriam kažkada prisiekei jog visą gyvenimą atiduosi jam.

2016-11-27, 18:25

Ir vėl neišgirdo atsakymo į savo klausimą, na ką padarysi Zakarijus gali ir kitaip sužinoti. Aišku tai kainuos laiko, kantrybės ir tikriausiai nervų, bet kaip nors. Kas be ko, jo galvoje tik vienintelė idėją, jį grįžo jo užmušti. O ko tikėtis, kai tiek pridirbo, jų dievų vaikus užmušė. Sekundei per mintis perbėgo idėja, kad ji čia su sūnumi grįžo. Bet pastarasis juk taip pat lyg ir nežinojo, kad motina gyva, gal meluoja. Žodžiu, paranojikas visą gyvenimą buvo ir bus. Toks Pauletes atsakymas nesukėlė jokios reakcijos. Deja, bet nepajudino nei vienos jausmų stygos, išliko lygiai toks pat ramus, su šypsena, bei šiek tiek prisimerkęs. - Manęs sakai?... - Greičiau retorinį klausimą uždavė galvodamas kaip sureaguoti į tokį jos teiginį. - Ir ne jau per tiek šimtmečių neradai kas geriau už mane patvarkytų? - Tai nebuvo vieta ir laikas kalbėti tokiomis temomis, bet tylus balsas, palinkęs kūnas link Pauletes, neturėtų kiti išgirsti, na o jei ir išgirs tai vampyrui giliai nusispjauti.

Sponsored content