| | | Author | Message |
|---|
TTS #1 The stories are real -
the monsters are here
 |  2016-04-17, 15:11 | |
| | . |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-02, 03:36 | |
| | Jeigu Zakarijus būtų normalus asmuo, tai gal ir reikėtų eiti per apsaugas, per visas patikras ir laukti kelias valandas meldžiantis kad už barzdos turėjimą nebūtų paimtas 'atsarginiam patikrinimu' Amerika su savo nesąmonėmis jį kartais rimtai užknisdavo. Bet kadangi nebuvo įprastas asmuo, to daryti nereikėjo. Važiuojant automobiliu su Mary, viduje skambėjo radijas, šis per daug nešnekėjo, tik kelis sykius paklausė kaip jai sekėsi ir kaip ji jaučiasi. Faktas kad važiavo už miesto centro, tiesiog patikino, kad "reikalai". Pravažiavus vienus saugos vartus, tada kitus, Zakarijus dar kelias minutes užtruko šnekučiuodamsis su vienu iš apsauginiu, kol automobilis pasiekė vieną iš angarų prie kurių stovėjo nedidelis, keleivinis lėktuvas. Ne, ne jo, nereikia jam lėktuvų. Bendradarbio, o kadangi savivaldybėje visi vaikšto su išpūstomis kišenėmis, perkasi žaisliukus kurių dažniausiai net nereikia. Sustojęs, užgesinęs variklį nuspaudė mygtuką ir kažkur gale pasigirdo trumpas garsas. Išlipęs iš automobilio, Zakarijus atidarė bagažinę, padavė savo krepšį jaunam vaikinukui, prieš tai ištraukdamas kelis dokumentus iš šono. Tada priėjęs prie Mary durelių, šias atidarė. Netarė nei žodžio, bet aiškiai parodė, kad laikas lipti. |
| | | |
| | 2016-11-02, 03:49 | |
| | Rivera būdama su Zacharijum kiek priprato prie jo būdo. Žinojo, kad jis nemėgsta būti klausinėjamas, todėl kai jis pradėjo važiuoti tikrai ne lik savo namų, šviesiaplaukė elgėsi protingai, netardė jo ir neklausinėjo kur iš tikro jie važiuoja, kad ir kaip tas buvo smalsu. Į jo paprastus eilinius klausimus ji atsakė kaip visada, be didelių pastangų ar apsimetinėjimų. Kol važiavo, pajunginėjo radiją, kol surado širdžiai mielą dainą ir pradėjo kartu niūniuoti su vokalistu, kartais kokią eilutę ir sudainuodama. Pastebėjus, kad jiedu važiuoja į oro uostą, Mary kone pradėjo virpėti iš smalsumo, tačiau vis dar laikėsi neklausdama kur jie keliauti žada. Atvykusi prie privačių lėktuvų angarų, mergina atsisegė saugos diržą, klausėsi kaip Zacharijus užmezga pokalbį su apsauginiu, stebėjo kaip jis apėjęs mašiną perduoda bagažą. Pati nelipo, spėjo įprasti, kad dureles atidaro Windsor, o ne ji pati. Iškišusi savo ilgas kojas iš automobilio, mergina atsistojo ir pažvelgė kiek susijaudinusi į Zacharijaus akis. - Mes skrisim? - jos akys blizgėjo, veide atsirado natūrali susijaudinusi šypsena. Mary meldėsi, kad tai būtų tiesa, ji dar gyvenime nėra skridusi lėktuvu. Akimirkai net pamiršo, kad kelionės sau negali leisti dėl darbo. |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-02, 03:58 | |
| | Šis nebuvo visiškas idiotas, skraidyti sau kur nori su mergina kuri galbūt kokių įrašų turi policijoje. Jau prieš pora savaičių tuo pasidomėjo. O šiandien po darbo užsuko pas ją į butą, bei susirado pasą. Dar kuris laikas pašnairavo į tą nelemtą katiną, nuėjo iki kaimynės, padavė raktą kurio jis šiaip neturėtų turėti, bei liepė katiną prižiūrėti pora dienų, padavė avansą ir išvažiavo tada jau pas Mary į darbą. Zakarijas stovėdamas, atidaręs dureles, nužvelgė lėktuvą, bei į jį nueinantį vaikinuką, geras berniokas, bet kaži ar gyvenime ką pasieks, nors gal. Riverai išlipus Hektoras uždarė dureles. Galima teigti, kad jis nusistebėjo tokios jos reakcijos, ir tai atnešė jam šypseną, bei pakankamai gerą nuotaiką. - Skrisim. - Trumpai taręs jis uždėjo ranką ten kur ir prieš tai, ant nugaros. Einant link lėktuvo, iš jo išlipo vaikinukas, jam padavė automobilio raktą. Leidęs Riverai pirmai lipti metaliniais laipteliais, šis kaip tikras vyras nepraleido progos pasižiūrėti į šios sėdynę, tikriausiai toks tas instinktas. |
| | | |
| | 2016-11-02, 04:08 | |
| | Patvirtinus Zacharijui tiesą dėl skrydžio, mergina dar labiau išsišiepė, ji negalėjo tiesiog patikėti. Net jei ir buvo jau tamsu, Rivera buvo pakankamai pavargus, tačiau visas nuovargis greitai išsilakstė sužinojus tokią džiugią naujieną. - Tu nuostabus, - neištvėrė Mary nepasakydama ką dabar galvoja. O viduje iš vis siautė kažkoks vulkanas, nuotaika buvo nepaprastai gera. Galbūt net lėktuve jai nuleis kiek kraujo? Tai iš viso būtų tobula. Jausdamasi tarsi filme, Rivera leidosi nusivedama link lėktuvo. Kadangi laiptais galėjo lipti tik vienas žmogus, tą padarė pirma. Laiptų viduryje ji akimirkai atsisuko į Zacharias pasižiūrėti ar jis neatsilieka ir pamačiusi kur jo žvilgsnis nukreiptas, paspartino žingsnį. Įlipusi į lėktuvo vidų, mergina ėmė dairytis po patalpą, viskas jai atrodė beprotiškai įdomu. Besišypsantis, malonus personalas, švarus ir įspūdingas privatus lėktuvas, beveik toks, kaip galima pamatyti filmuose. |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-02, 04:15 | |
| | Įžengus į lėktuvo vidų, šis prasilenkė čia pat su Mary, bei nieko nelaukęs nuėjo link pilotų kabinos. Visą procesą žinojo, lėktuvu skraidė kai toks išradimas tik atsirado, tai jam čia tas pats kas pamojuoti ranka. Kaip visada, šypsena ir draugiškumas. Persimetęs keliais žodžiais su pilotais, dar pasidomėjęs kaip jų nuotaikos, žodžiu padaręs to kas neprivaloma, bet pakelia nuomone apie jį patį, uždarė dureles ir grįžo į pagrindinę erdvę. Keturios nemenkos kėdės kurioms išsitiesus gali patogiai išsimiegoti. Viena stiuardesė. Šiai pasakęs, kad nereikia saugos instruktažo kuris pagal idėją privalomas, net ir privačiuose skrydžiuose, paprašė, kad būtų uždarytos durys ir šie kuo greičiau pakiltų. - Būk gera, atsisėsk ir prisisek. - Ramiu, gal net stebėtinai ramiu tonu pasakė, kai uždėjo ranką ant nugaros. |
| | | |
| | 2016-11-02, 04:21 | |
| | Kol Zacharias tvarkė reikalus su pilotais, Mary kelias minutes šnekučiavosi su stiuardese apie jos darbą, šioji mielai pasidalino savo darbo patirtimi ir įspūdžiais. Tačiau Windsor ilgai neužtruko ir galiausiai pasirodė bendroje patalpoje. Šiam paliepus atsisėsti ir būti gerai, Mary tik nebyliai linktelėjo galva. Dar nepradėjus kilti, mergina ėmė gerokai jaudintis. Įsitaisiusi kėdėje ji susirado diržą ir bandė prisisegti, tačiau tai nelabai pavyko padaryti drebančiomis iš jaudulio rankomis. Rivera niekaip nepataikė į sagtį, bijojo skrydžio, tos nesvarumo būsenos. Juk tai pirmasis jos pakilimas, pirmasis bandymas priartėti arčiau dangaus. Jai tai buvo kiek gėda prisipažinti Zacharijui, todėl ji vis toliau bandė prisisegti tą nelemtą diržą. Jos net oda kiek pabalo iš baimės. Mary nervingai užsikišo nepaklusnią plaukų sruogą už ausies ir dar kartą pabandė pakovoti su diržo sagtimi, tačiau jai labai sunkiai sekėsi. |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-02, 04:30 | |
| | Šviesiaplaukei atsisėdus vampyras vis dar stovėdamas, paskutinį kartą išsitraukė telefoną. Kodėl pasirinko tokį laiką? Nes kol keliaus, čia bus naktis ir niekas neturėtų jo ieškoti telefonu, o ten nuvykus vakarės ir mergina galės sveikai išsimiegoti, nebus baisais didelio šoko organizmui. Zakarijus būtų jau įsidėjęs telefoną į kišenę prie pasų, bet jo dėmesį patraukė vis pasikartojantis garsas šalia. Nerimstanti šviesiaplaukė kuri kariavo su saugos diržu. Akimirką pažiūrėjo į šią, tada suraukęs antakius pasisuko į stiuardesę. - Aš maniau tai tvarkingas lėktuvas. - Kiek piktai ir griežtai pasakė. Aišku tai ne jos kaltė, kad Zakarijus mano jog čia kažkoks gedimas. Pritūpęs šis gal kiek per grubiai patraukė nerimstančios merginos rankas nuo sagties. Kelis sykius pakėlė saugiklį, ir tada pats pabandę, regis kaip ir pavyko. Atsegė ir vėl užsegė norėdamas įsitikinti, kad neužstrigs. Tik tada pakėlė kiek piktas akis į pasimetusią Rivera. - Nori ko nors atsigerti? - Paklausė manydamas kad ši turi paprasčiausią skrydžio baimę. |
| | | |
| | 2016-11-02, 04:38 | |
| | Riverą išgelbėjo Zacharias, nors ir buvo pernelyg grubus. Mary iškart susirinko savo drebančias rankas ir leido vyrui ją saugiai prisegti. Kai tą jis ir padarė, mergina padėkojo. - Ačiū, - tarstelėjusi pažvelgė į Windsor akis, vis dar beproto jaudindamasi. Ką reikia daryti skrydžio metu? Girdėjo, kad reikia kramtyti gumą, kad neužgultų ausų, bet ji jokios gumos neturi. Tokias jos mintis laikinai išblaškė Zacharijus. - Ne, ačiū, tikrai nenoriu, - skubiai sumurmėjo ji, nors ir širdis ėmė greičiau plakti, išduodama, kad mergina iš ties jaudinasi dėl prasidedančios kelionės lėktuvu. Pasukusi galvą į šoną, ji pažvelgė per langą. Nakties tamsoje buvo sunku ką nors įžiūrėti, tačiau užteko blausaus pakilimo tako apšvietimo pastebėti, kad jie tikrai vis dar ant žemės. - Kur mes skrisim? - pasiteiravo ji kiek virpančiu balsu norėdama apskaičiuoti kiek truks jų kelionė. |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-02, 04:47 | |
| | Nors ji ir atsisakė, Zakarijus vis vien stiuardesei liepė atnešti buteliuką vandens, o kai pakils, stiklinę šalto vandens su citrina. Į klausimą kur jie skris, sumurmėjo "pamatysi". Per daug neatviravo, dar pradės šioji protestuoti, kad ten ar ten nenori ir jis turės neva gražiai su ja pašnekėti, nes dar egzistuoja žodinis susitarimas. Pats vampyras atsisėdo į kėdę už poros minučių, prisisegė. Dar dešimt minučių ir lėktuvas buvo pakilęs į orą. |
| | | | TTS #7 The stories are real -
the monsters are here
| | 2016-11-03, 22:20 | |
| | Kelionė bent jau Zakarijui, tai tikrai neprailgo. Galbūt tik pavargo nuo Mary charakterio, kelis sykius buvo paniręs į apmąstymus, kad ją reiktų užmušti, čia pat, lėktuve. Bet nusprendė elgtis kitaip, nereikėjo jai daryti tai ko darė, nes vyriškis dabar suplanavo linksmintis šiek tiek kitaip. Lėktuvui nutūpus jau ant Amerikos žemės, sustojus, Zakarijus pakilo iš savo vietos. Išėjusiems pilotams paspaudė ranką, kelias minutes su jais šnekėjo, paklausė kaip jų viešnagė Graikijoje. Galiausiai šis pro langą išvydo atvarytą jo automobilį. Pasiėmęs savo krepšį, atsisveikino su personalu ir visiškai daugiau ė nieką nekreipdamas dėmesio išlipo iš lėktuvo. Pasiėmę raktelį iš patarnaujančio vaikinuko, šiek tiek su juo pajuokavo sakydamas, kad jau mato įbrėžimus. Įsėdęs į savo rolls royce numetė krepšį ant keleivio sedynės, bei nuvažiavo šaltais Sietlo keliais. |
| | | |
| | 2016-11-03, 22:31 | |
| | Kadangi visi daiktai buvo pas Zacharijų, o mergina neturėjo su savimi nei skatiko ar mobilaus telefono, teko namo pėdinti pėsčiomis. Galėjo, žinoma, tranzuoti, tačiau po paskutinio pasivažinėjimo tokiems dalykams buvo įsivariusi baimę. |
| | | |
| | | | | |
Similar topics | |
|
| | Permissions in this forum: | You cannot reply to topics in this forum
| |
| |
| |
