senamiesčio kavinukė

2016-11-02, 02:31 **First topic message reminder :** nes kažkas užsigeidė

2016-11-02, 02:31

First topic message reminder : nes kažkas užsigeidė

2016-11-09, 21:46

Jam kaip mat pagerėjo kai išvydo besikeičiantį Mary veidą. Kur kas labiau prie širdies nei jos apsimestinis stiprumas. Zakarijus tiesiog to nemėgo, kai kažkas neva bando kažką vaizduoti. O regis ši tema, būtent sesers egzistavimas, palietė tikrai jautrią stygą. Jo šypsena veide išreiškė tiek džiaugsmą tiek pergalę. Su tokiais savo žodžiais vampyras pagaliau įrodo savo galią. - Ko aš noriu?... - Tai aiškiai nuskambėjo lyg retorinis klausimas į kurį jis neatsakys. Nes iš tiesų ir nežinojo atsakymo, jam tiesiog patiko gadinti kitų gyvenimą, o kadangi Mary pasielgė neprotingai būdama Graikijoje, tai dabar ir norėjosi parodyti jog viskam yra pasekmės. - Tau nieko nereikia daryti, Mary, aš padarysiu ką noriu, o štai kas liečia tavo šeimą... Na, - jis nesiskubino atsakyti, vietoj to, atsigėrė kavos. - Aš jiems po kol kas nieko nepadariau ir neplanuoju, tačiau žinau apie jų egzistavimą. - Paprasčiausiai atsakė tai ką ir galvojo.

Guest Guest

2016-11-10, 15:20

Zacharijus iš ties buvo trenkčiausias tipas, kokį tik Mary pažinojo. Nei vienas žmogus jai nebuvo įvaręs tiek baimės ir pykčio kiek jis. Dabar mergina ėmė jaudintis dėl savo sesers, kuriai grėsė pavojus dėl Faith kaltės. Žinoma, Zacharijaus žodžiai merginos visiškai nenuramino, tik dar smarkiau privertė širdį plakti iš nerimo. Matyt, reiks pradėti rimtai galvoti apie galimybę kaip susidoroti su Windsor. Galbūt bandyti pačiai įsilieti į savivaldybę ir nuo ten pradėti tvarkyti visus "reikalus". Galėtų pamėginti pasisukinėti apie Adam Cornell, mat jis tikriausiai viena iš nedaugėlio asmenybių užimančių aukštesnes pareigas negu Zacharijus. Kurį laiką apie tai mąstydama mergina žiūrėjo tuščiu žvilgsniu į vyrą sėdintį priešais ją. - Ir ko tu nori? - atsargiai pasiteiravo šviesiaplaukė grįžusi iš savotiško transo. Jai nusibodo vykdyti Zacharijaus užgaidas, bet dabar ji tikrai neturėjo kito pasirinkimo.

2016-11-10, 19:42

Vampyrui per tiek metų, tikrai reikėdavo surasti kažką naujo, kas patrauktų jo dėmesį. Kažko kas galėtų jam išganyti nuobodulį. Kurį laiką su Mary taip ir buvo. Visai smagu buvo su ja pažaisti, o dabar susidomėjimas mergina krito. Jai tai kas be ko tik į naudą, tačiau Zakarijus jautė it kokius principus, toliau šiai įrodinėti, kad nereikėjo elgtis vienaip ar kitaip. Jos klausimas buvo kurį laiką pamirštas. Hektoras neatsakė, tiesiog gurkšnojo kavą, kartas nuo karto klausėsi jos širdies plakimo, kartais svetimų žmonių. - Dabar nieko. - Prieš atsigerdamas, pasakė. Vis gi, galbūt dar norėjo šią kaip nors pagąsdinti, bet deja į darbą ir jam reikia. Tad pakilęs iš kėdės, vyras išsitraukę piniginę iš kišenės. Išėmęs dvidešimtinę, kuri būtų nupirkusi bent dar kelis puodelius kavos, padėjo ant staliuko, visai šalia Mary. Praeidamas pro merginą, jis akimirkai sustojo, bei uždėjo ranką ant jos peties. - Iki susitikimo panele Rivera. - Šaltu tonu, bet su šypsena, pasakęs jis nuėjo savo keliais, dabar be jokių sustojimų kur kitur, tiesiai į darbą.

Guest Guest

2016-11-21, 19:30

Mary po mylimojo nužudymo nesirodė kavinėje apie savaitę. Darbdavys puikiai suprato merginos širdgėlą ir per daug jos nebaudė, rado kuo pakeisti jos pamainą ir supratingai nemetė iš darbo, mat šviesiaplaukei ir taip buvo pakankamai daug problemų. Kad Mary pasirodė kavinėje, kolegė nustebo, mat šviesiaplaukė prieš tai nieko neinformavo. Riverą tiesiog užkniso jos buto sienos, kurios po kruvinų skerdynių niekada nebebus tokios mielos kaip kadaise. Nuėjus į rūbinę, mergina persirengė, savo ilgus šviesius plaukus susipynė į netvarkingą, laisvą kasą ir išleido savo kolegiją ketindama atidirbti su viršvalandžiais viena. Priėjusi vos prie vieno staliuko, Mary pasiteiravo ar klientams nieko netrūksta. Nepadidinus žmonėms savo užsakymo, mergina grįžo prie stalo ir susiradusi šluostę pradėjo visur valyti dulkes ir nešvarumus, tiesiog nebegalėdama pakęsti savo minčių ir norėdama jas užgožti bent kokia fizine veikla.

Guest Guest

2016-11-21, 19:43

Andrius kaip visada buvo toks nesupratingas ir bandantis suprasti ką išvis veikia išėjęs į miestą. Juk jis nieko negalėjo padaryti, nes nenorėjo būti namuose. Tad apsirengęs kiek šiltesnius drabužius šis žengtelėjo kelis žingsnius ir atsidūrus lauke visgi nusprendė, kad metas eiti tolyn ir net nesitikėti, kad kol kas kojos parneš namo prie kokio nors televizoriaus. Juk vaikinas dažniausiai mėgdavo elgtis kaip paprastas ir niekuo per daug neišsiskiriantis prieš paprastų žmonių akis. Juk jis ilgą laiką galima sakyti buvo išvykęs ir dabar pagaliau vėl atsirado namuose ir net nesinorėjo juose būti., nors išvykus mintys zirzė ką jis čia veikia jei nori namo. Eidamas nosies tiesumu pastebėjo kavinę. Išties tai jis žinojo, kad ji čia yra, todėl lengvai atvėręs duris ir pasirinkęs vieną iš tolėliau esančių staliukų Andrius klestelėjo pasukdamas akis link lango pusės. Jam patiko tokios vietos kur matosi vaizdas už lango, o nesi apsuptas kokios nors parduotuvės bruzgesio. O aplink tiesiog paprasta gatvelė. Nejučia ištiesė ranką paliesdamas stiklą ir laukdamas bent kokios nors padavėjos.

Guest Guest

2016-11-21, 19:58

Mary blizgino baro paviršių kuomet išgirdo lengva varpelių skimbtelėjimą pranešantį, kad kavinėje pasirodė naujas klientas. Mergina instinktyviai pakėlė galvą ir nužvelgė pasirodžiusio vaikino fizionomiją. Padėjusi šluostę po baru, mergina netrukus pasičiupo gana nedidelį meniu, kuris buvo vos vieno popieriaus lapo dydžio. Kelias sekundes pastoviniavo, bandydama išspausti draugišką šypseną, kol galiausiai pavyko tą padaryti, net jei ir akys skendo liūdesyje. Priėjusi prie ką tik užimto staliuko, Mary stengėsi išlaikyti draugišką šypseną veide, kad ir kaip tai buvo sunku, tačiau ji stengdavosi nesinešti asmeninio gyvenimo į darbą ir kavinę paversti jaukia vieta kiekvienam klientui. - Sveiki, - pasisveikino mergina padėdama meniu ant stalo ir sugavusi vaikino veido bruožus, prisiminė jį. Kažkada, prieš kavinės uždarymą jie sėdėjo prie vieno staliuko ir šnekučiavosi. - Užsisakysi ką nors iš karto, Andriau, ar nori išsirinkti dar? - šyptelėjo lengvai mergina kuomet ištarė vaikino vardą, mielai pademonstruodama, kad jo veidą pakankamai gerai įsidėmėjo.

Guest Guest

2016-11-21, 20:13

Andriaus akys nežvelgė link to kas vyko viduje, jis vis dar žingsniavo tarp tų gatvių, kurios buvo už lango, nedaug reikėjo, kad šis atsiremtų galva į stiklą ir gan garsiai bamteltų, tačiau visgi vaikinas puikiai suprato, kad jis taip nepadarys. Per daug nenorėjo pasirodyti atitrūkęs nuo gyvenimo. Nusišypsojo atsisėsdamas tiesiau ir galiausiai sugebėdamas atsisukti ir link kavinės pusės, todėl pastebėjo pažįstamą siluetą tarsi kiek kreivai nužvelgdamas ir suraukdamas nosiuką, nes tai buvo mielas gestas ir merginai priėjus bei prisiminus jo vardą kiek linksmai išsišiepė suplodamas rankelėmis. -Labukas, Mary, atnešk man kažką išgert ir duok pasižiūrėsiu gal ką nors dar rasiu gero. - Tarstelėjo ištiesdamas rankas ir pirštais visai netyčia paliesdamas jos rankas. Atrodė visiškai taip kaip tą kartą, kažkas nutiko ir jis išplėtė akis užsimerkdamas. Kažkas blogai, šis visada labai greitai pajusdavo, jog yra negerai, bent jau paliesdamas žmones tikrai. Niekada nebuvo paprastas, tačiau apsimesdavo tokiu. - Nori pasikalbėt? - Lyg niekur nieko paklausė šyptelėdamas ir nuleisdamas akis atsivertė meniu, jis tikėjosi, kad mergina pareis atgal pas jį padariusi užsakymą.

Guest Guest

2016-11-21, 20:25

Lengvas prisilietimas prie merginos odos, ją privertė pašiurpti. Ne todėl, kad prisilietimas nebūtų malonus, anaiptol, vaikino pirštai buvo šalti kaip ledas dėl rudenėjančio oro. Kai kurie jau pradeda nešioti pirštines, tačiau vyrams tai nevisada aktuali problema. Kuomet meniu buvo jau Andriaus rankose ir buvo pateiktas gana miglotas užsakymas, mergina nežymiai linktelėjo. Paprastai ji užsakymų neužsirašydavo, viską atsimindavo ir pateikdavo pakankamai greitai, mat senamiesčio kavinukėje nebūdavo daug žmonių įprastai. - Karštas vynas pas mus tiesiog nuostabus, dabar kaip tik jo sezonas. O kaip matau, ir rankos pas tamstą šaltos, - nežinia kodėl, bet vaikino pasirodymas sugebėjo kažkiek pralinksminti Mary ir apmažinti jos slogią nuotaiką dėl artimojo mirties. Dėl pasikalbėjimo šviesiaplaukė iškvėpė orą iš plaučių per burną atsidūsdama ir šį kartą be apsimestinės šypsenos gūžtelėjo pečiais. Nežinojo ar norėjo apie tai kalbėti, bet tuo pačiu nenorėjo viso to šlamšto laikyti viduje. - Atnešiu vyno, tau patiks, - teatsakė ir greitu žingsniu nuėjo į virtuvytę. Ten greitai paruošė skaniai kvepiančio karšto vyno stiklinį puodelį ir pridėjo šalia nedidelį vieno kąsnio pyragėlį. Mėgo ji savo mėgstamus klientus lepinti tokiais mažmožiais. Grįžusi mergina padėjo vyną prieštais rusvaplaukį ir žvilgtelėjo į jo meniu. - Na, ar pavyko dar ką nors išsirinkti? - pasiteiravo taip paprastai, nors dažniausiai klientai ilgėliau galvoja ko nori pasaldinti savo sielą.

Guest Guest

2016-11-21, 20:45

Išties Andrius nesijautė taip, kad turėtų nešioti pirštines, todėl, kad nebuvo kol kas šalta. Tereikėjo kokio nors šiltesnio drabužio ir jis dažniausiai pamiršdavo, kad šąla rankos. O dabar jis jų neturėjo, nes neketino kažkur toli eiti. Mintys tai sakė, kad jis neis, o kojos aiškiai rodė, kad arti nepasiliks. Tai ganėtinai ironiška, tad būtų pats prunkštelėjęs eidamas. Tačiau visgi būdamas gal laimingas dabar kažkaip norėjo pabūti būryje žmonių. Išgirdęs apie karštą vyną jis tiesiog linktelėjo. - Bus puiku. - Atsakė ir nužvelgė išeinančią merginą. Ji tiesiog aiškiai žinojo, kad jam nereikia sulčių ir iškart atneš vyno. Puiku būti taip suprastam. Ypač kai miestelyje jis dažnai jausdavosi gan, jaukiai. Per tą laiką kol Mary buvo dingusi jis vėl nusisuko. Išties kavinė nebuvo perpildyta, miestas irgi, tačiau jam atrodo kažko trūko. Ilgas gyvenimas, tai ką jis pasiekė atrodo savo raganiškomis galiomis nesistengdamas pats jam buvo lyg kančia. Kodėl būdamas jaunas buvo toks kvailas. Negalėjo patikėti. Nejučia ištrauktas iš tylos ir savo minčių gavo vyną ir pakėlė akis. - Prisėsi? - Tarstelėjo ir nusišypsojo. - Ne, ačiū, kol kas pasiliksiu meniu, jei bus dar noras visada turėsiu po ranka. - Tarsi nusijuokdamas pasikišo po viena alkūne ant stalo. Viena ranka nepakeldamas puodelio šis apglėbė jį stengdamasis, kad karštumas būtų šiluma, o ne tai, kad reiktų patraukti ranką. Andrius kol kas daugiau nieko nenorėjo, puikiausiai žinojo, kad atėjo čia ne dėl maisto, kažkas jį čia atvedė ir reikėjo pagaliau suprasti kas jį atnešė link tolimos kavinės kai galėjo namuose kažką pasidaryti.

Guest Guest

2016-11-21, 21:19

Mary itin lengvai skaitydavo ko nori klientai ir paprastai pavykdavo pataikyti atnešant teisingą užsakymą. Pavyzdžiui, ji puikiai skyrė "išgerti" nuo "atsigerti", tad Andrius kaip ir pats to nesuprasdamas jai pasufleravo ką norėtų gerti. Šiaip nelengva nuspręsti kitu atveju ar klientas norės kažko su laipsniais, ar kaip tik atvirkščiai. Paprastai Mary paklausinėja plačiau, tačiau šį kartą, rodos, pavyko teisingai pataikyti. Pasiūlius vaikinui prisėsti, šviesiaplaukė linktelėjo. - Tik pasidarysiu ką nors pati atsigerti, jei tu nieko prieš, - šyptelėjo blausiai ji ir nuėjo iki baro, pasidarė gana stiprios kavos, mat tik ja pastaruoju metu ir begyvendavo. Visą savaitę gana prastai maitinosi ir miegojo, tai matosi kiek pablyškusioje Riveros odoje, tačiau kava ją kažkiek gelbėdavo, vienintelis gėrimas, kurio galutinai šviesiaplaukė neatsisakė iš sielvarto. Grįžusi jau su kava, Mary pasidėjo puodelį priešingoje pusėje negu Andrius, atsitraukė kėdę ir prisėdo prie jos. Šis staliukas pačios šviesiaplaukės buvo vienas iš mėgstamiausių, kadangi atsivėrė puikus vaizdas į senamiesčio siaurą gatvelę. - Kaip tu besilaikai, Andriau? Seniai tave bemačiau, savaitę buvau pasiėmusi išeiginių, - pasiteiravo gana paprastai Mary. Mėgo ji domėtis kaip jos klientai gyvena, kartais iš tiesų labai gerų ir pamokančių istorijų išgirsdavo. Kartais Rivera net pagalvoja, kad galėtų išleisti knygą apie šios kavinės klientus, bet nuveja tą mintį šalin pagalvojusi apie kiekvieno asmens konfidencialumą. Jų visos paslaptys čia lieka saugios.

Guest Guest

2016-11-21, 21:43

Vaikinas kuo ramiausiai sėdėjo ir vypsojo prieš save lyg kažkas būtų nutikę. Jam kaip visada nieko, bet merginos liūdnumas atrodo persmelkė iki kaulų ir jam norėjosi sužinoti kas gi blogai jai. Na Mary jis nepažinojo per daug gerai, bet visgi merginai pasakius, kad prisės ir atsineš dar atsigerti, linktelėjo. Puiku, reiškiasi ji prisidės prie jo ir abiem bus lengviau. Jis nebus forever alone, o mergina galbūt turės čia kam papasakoti. Pakėlęs puodelį priglaudė prie lūpų užmerkdamas akis ir atsigerdamas. Šiaip jis vyno nemėgdavo, bet šioje kavinėje jam dažniausiai patikdavo jį gerti, nuostabus skonis. Paklaustas kaip jis laikosi prikando lūpą pasidėdamas puodelį atgal ir tarsi svarstydamas. - Išties nieko nenutiko per tą laiką, buvau toli išvykęs, šiek tiek padirbėjau kitur, o dabar sugalvojau pargrįžt trumpam namo. O tau? – Paklausė to kas seniausiai kirbėjo mintyse. Per daug nesidomėdavo mirtingųjų gyvenimais, savam užteko problemų, jei kas sugalvos jo ieškoti čia, niekas nenumanė, kad čia gyvena, o senamiesčio gatvės buvo vienas iš geriausių prieglobsčių. Pasukęs veidą vėl ties Mary nužvelgė ją mielu žvilgsniu, vieną akimirką pagalvojo ištiesti ranką ir paliesti jos, bet kitą persigalvojo. Jei ji jam papasakos, galbūt šis galės padėti, kartais gėrimai veikia ir kitaip jei jie yra gaminami raganiaus. Ypač to, kuris žino kaip juos panaudoti. Sau retai kada padėdavo, nors išties tai ir kitiems retai padėdavo. Kurdamas tam tikrus dalykus Andrius ir įsivėlė į bėdas, tačiau argi nėra bėda ta, kad tavo siela seniausiai turi pats velnias ir tau jau nėra svarbu kas gyvenime benutiks. Tai kodėl nepasimėgavus gyvenimo teikiamais malonumais ir nepasiėmus visko ko nori? Pagrindinis klausimas, kadangi žmogus dažniausiai visko bijo, o šis vaikinas nematė reikalo kažko bijoti. Jei reiks apsigina, jis gali.

Guest Guest

2016-11-21, 21:58

Pati Rivera retai kada gerdavo ką nors, kas turi laipsnius. Jai paprasčiausiai nepatiko apsvaigimo būsena bei nuo mažumės ją tėvas mokino, kad alkoholis yra velnio lašai ir jis neturi su savimi jokių naudingų savybių. Nors pastaruoju metu Mary mielai apsvaigtų ir gyventų paraleliniame pasaulyje. Nežinia, iš kur pas šią moterį buvo tiek stiprybės į viską nespjauti ir gyventi kaip gyveno ligi žiaurių gyvenimo permainų. Mergina visuomet nuoširdžiai domėdavosi savo klientų gyvenimais, bandydavo juos sulyginti su savaisiais. Andrius jai atrodė beproto įdomus žmogus, kažką slepiantis, mistiškas ir žinoma, be užimtas darbais, kurie kelia merginai smalsumą. - Ir kokiam pasaulio gale šį kartą lankeisi? Kiek planuoji apsistoti Sietle? Galbūt dabar dažniau aplankysi mane darbe, patinka man tavo kompanija, Andriau, - šiltai šyptelėjo mergina, nuoširdžiai domėdamasi vaikinu. Galbūt sužinos šį kartą kažką tikrai verto dėmesio? Tačiau paklausta apie savo reikalus Rivera kietai sučiaupė lūpas į vieną liniją. Liūdnu žvilgsniu pažvelgė pro langą, tikėdamasi ten atrasti tinkamus žodžius savo būsenai nupasakoti, bet tuo pačiu nepasakyti per daug. Jos gyvenimas pasikeitė vos tik vampyras įžengė į jį. Mergina nuolatos yra terorizuojama už save stipresnės būtybės, taip pat prieš ją yra smurtaujama, kartą teko pabuvoti ant mirties slenksčio ir vos ne vos išsikapanojo iš to. O praeitą savaitę.. Na, vampyras nužudė jos vaikiną, kurį pažinojo nuo pat vaikystės. Ne kokia pokalbio tema prie stalo, todėl Rivera pasistengė per daug neatvirauti. - Pas mane sunkmetis, - tarstelėjo miglotai. Paprastai pridėtų žodžius "viskas bus gerai", tačiau Mary prarado viltį, kad apskritai kadanors bebus gerai.

Guest Guest

2016-11-22, 10:00

Andrius sėdėjo gerdamas vyną nedideliais gurkšniais tarsi jais besimėgaudamas ir negalėdamas atsistebėti kaip vyno skonis pasikeičia, kadangi karštas buvo kitas reikalas, normalaus vyno vaikinas beveik negėrė. Andrius buvo daugiau alchemikas, jam reikėjo alkoholio kartais ne tik, kad galėtų įpilti į save ir pasijausti kelias akimirkas apsvaigęs ir laimingas. Juk ir niekas nežinojo jo tikrojo gyvenimo. Dažniausiai pasakydavo, kad yra keliautojas, klajoklis ir visada galėdavai išgirsti kaip žmonės keistai ir susižavėjusiai į tave žvelgia. Juokingas reikalas, visada taip matė. Merginai ėmus paklausti jo kelių klausimų iškart šis tarsi prašydamas palaukti iškėlė ranką nusišypsodamas. - Europoje, man reikėjo iki Graikijos, tam tikros salos, nepatikėsi kokia tai nuostabi vieta, gailiuosi, kad turėdamas progą ten nepersikrausčiau, nors Sieltlas man irgi visai patinka, tik čia žinoma sudėtingiau. - Tarsi svarstydamas jis sučiaupė lūpas pasukdamas akis link durų. Lyg numanydamas, kad kažkas ims ir užeis, su jo mintimis jos ir atsivėrė ir įėjo gan keistas vyrukas dėl ko vaikinas nusuko akis sugrįždamas prie merginos ir šiek tiek pasitraukdamas tolėliau. - Pasiūlymas neblogas, Mary, kadangi dabar dvi savaites man drąsiai niekur nereiks keliauti galėsiu užsukti. Nors nežinau ar kavinė yra puiki vieta su kuo nors leisti laiką, jei norėtum galėtume susitikti ir mieste. - Lyg svarstydamas nutęsė. Jam išties buvo ganėtinai įdomu pasivaikščioti ir miesto gatvėmis. Nors dabar tas užėjęs besidairantis vyrukas kėlė kažkokį įtarimą ir Andrius kažkaip svarstė ar nereiks dėt į kojas. Juk jis buvo toks matytas tik šis negalėjo atskirti kur. Neatsisėsdamas tas vyras nuėjo prie pačių darbuotojų kažko paklausdamas ir galiausiai apsisukdamas ir staigiai dingdamas iš kavinukės. - Man labai įdomu ko jis norėjo, šis vyras man matytas, lyg būčiau kažkur jį sutikęs, bet neatsimenu kur. - Andrius atsiduso užsiversdamas kiek didesnį gurkšnį vyno ir galiausiai kiek suraukdamas kaktą. Jis visada sutikdavo įvairiausio plauko žmonių, kurie ir ne visada norėdavo gero. Nors koks žmogus atidavęs savo sielą norės kitam gero. Įvairiausi burtai negaunami iš nieko, jie tiesiog ateina iš to, kad tu turi būti blogas ir nesiekti nieko gero. Andrius irgi nebuvo geras žmogus, vien pažvelgdamas atgal į savo praeitį galėjo matyti begales kūnų, kurie buvo nieko dėti, tačiau jo gyvenime pasimaišė. Jis ir pats netekęs artimųjų per savo klaidas turi daug kentėti.

Guest Guest

2016-11-22, 23:29

Išgirdusi, kad Andrius laikėsi Graikijoje, mergina kiek nustebo. Tai tolimas kelias, tačiau ironiška, pati gali pasigirti, kad buvo ten prieš kelis mėnesius, tačiau ne darbo tikslais. Ją ten nusiskraidino vampyras tiesiog šiaip sau, pasideginti ir pasisemti vitamino d. Keistas kelionės tikslas, todėl nieko keisto, kad ji baigėsi ne itin smagiai ir tada nutiko vienas iš rimčiausių barnių Mary gyvenime apskritai. - O... Graikija. Buvau ten prieš keletą mėnesių, Atėnuose. Atostogavau apartamentuose, todėl neteko pačio miesto daug pamatyti, priedo, neturėjau daug laiko graikiškos kultūros pažinimui. Tačiau abejoju, ar ten galėčiau gyventi... žinai, Europoje viskas kitaip, - nuskambėjo kaip tikra Amerikietė, kuri itin myli savo šalį. - Aš pati nesu iš Sietlo, užaugau užmiestyje, tad galiu teigti, kad tikrai čia viskas pakankamai sudėtinga. Ypač kai žinome, kas valdo šį miestą, - pavartė akis mergina, kuri neturėjo jokio nusistatymo prieš Sietlo merą Adam Cornell, tačiau galėjo taip nuskambėti. Mary nepasakytum, kad nemėgo antgamtinių būtybių, tačiau, kad jų bijojo, tai faktas. Vyrui pasiūlius susitikti ne tik kavinėje, Mary prikando apatinę lūpą ir papurtė galvą. Ne dėl to, kad nenorėtų su Andriumi susitikinėti, bet paprasčiausiai ji negali sau tokios prabangos leisti. Visi žmonės - vaikinai, kurie sukinėjasi apie Riverą, būna brutaliai nužudyti vampyro Zacharijaus, o mergina visai nenori teptis rankų dar vieno vyro krauju. - Man patinka, kai užsuki čia. Po darbo mažai laiko turiu susitikimams, studijuoju, o tarp paskaitų ir darbo daug mokinuosi, - sugalvojo pačią įtikinamiausią priežastį, kodėl jie turėtų susitikti čia, o ne kitur. Andriui čia pavojus nekyla, kadangi Mary bendrauja su visais savo klientais daugiau ar mažiau, todėl niekam jokio įtarimo nekiltų dėl besimezgančių simpatijų. Vyrui sutelkus dėmesį ties kažkokiu nepažįstamuoju, Mary pasuko galva į duris ir kiek suraukė kaktą. - Tau jis kelia kažkokių nemalonumų? - pasiteiravo šviesiaplaukė tam tamsuoliui dingus iš akiračio. Pati pirmai nelabai atkreipė į jį dėmesio, jai apskritai jokie žmonės netrukdydavo, kad ir kaip jie atrodydavo.

Guest Guest

2016-12-02, 12:24

Besiklausydamas merginos atmazkių jis visą laiką šypsojosi, nes buvo puikiai suprantama, kad ji meluoja, tačiau pritarė, kad visgi jis ateis čia per jos darbą ir nesusitiks kažkur kitur, nors jam visada buvo keista taip būti, tačiau per daug nesiskundė. Merginai irgi paminėjus Graikiją kiek nepatikliai kilstelėjo antakį tarsi klausdamas ką ji ten veikė, bet paaiškinimas irgi buvo visai suprantamas, jeigu ji ten atostogavo. Andrius retai kada būna atostogavimo tikslais, dažniausiai jam kažko reikia, tačiau dabar per daug nesusireikšmindamas linktelėjo galva tarsi pritardamas ir sėdėdamas atsigėrė vyno. Iki kol nepasirodė tas vaikinas, kuris buvo jam pakankamai keistas. Jis turėjo kelis labai rimtus priešus, kurie norėjo kažkaip ne tik pabūti su juo, o geriau pasijaustų jei Moriarty būtų tik Morte. Jis kiek susiraukė vos Mary paklausė ar jis kelia nemalonumų. Andrew atsiduso gūžtelėdamas pečiais. - Pasaulyje yra keli, nors greičiau daugiau nei keli žmonės, kurie norėtų, kad manęs čia nebūtų, ne kavinėje, tačiau ant žemės paviršiaus. Aš labai blogas žmogus. Įžeidžiau juos ir jie ieško progos sutikus mane atkeršyti. Ne visų veidus ir vardus pamenu taigi daugelis man atrodo kažkiek... Keisti ir nemoku pasitikėti niekuo. Taigi, nežinau ar jis kelia, ar ne. - Tarsi pasijuokdamas iš savęs atsakė ir nusišypsojo toliau gurkšnodamas vyną ir svarstydamas ką galės nuveikti po to kai išeis iš kavinės. Namo dar nenorėjo, o vienam kaip kvailiui vaikštinėti, ne, kažkaip nebuvo noro, tad reikėjo pakankamai įdomios veiklos. Galėjo eiti iki miško. Jam visgi reikėjo seniai iki ten nueiti, o kadangi neseniai grįžo dar neturėjo progos užsukti ten. Po ilgų pamąstymų vaikinas atsisuko į Mary nužvelgdamas ją ir tada imdamas svarstyti apie ją. Lengvai galėjo išgauti tiesą turėdamas kažką panašaus į tiesos išklojimo gėrimą, jis ir turėjo, tačiau jei norėtų tai įpilti į Mary gėrimą ji turėtų kažkur nueiti. Bet jis nežinojo ar jam reikia tos tiesos ir ji bus naudinga, o pati Mary išklojusi viską beveik supras, plius jei savo noru nieko nepasakė tai... Tikrai viskas bus kaip ant delno.

2017-01-18, 03:05

Žengdama tamsos skraiste užsidengusia senamiesčio gatvele mergina džiaugsmingai čiauškėjo su Evan, kuris buvo itin geras ir dosnus nepamiršdamas jų pokalbio namelyje ir visgi surasdama darbą, kurio ji per amžių amžius amen, nebūtu susiradusi pati. Taigi, apimta tokios euforijos ir vos ne patirdama orgazmo iš tos laimės, Elisaveta nė nepajuto, kad už jos nugaros kažkas dar yra. Bet ta nežinia netruko ilgai. Vos tardama sekančius žodžius mergina užstrigo pajausdama šaltus, stipriai kaklą apglėbusius ir pradėjusius gniaužti pirštus. Baimė perbėgo merginos kūnu it kažkam ją apliejus lediniu vandens kibiru. Jos akys išsiplėtė, o lūpos prasivėrė, deja joks garsas neišėjo, tik keistas, išgastingas sugurguliavimas. Staiga tamsi figūra, atrodo vienu lengvu judesiu, be didelių pastangų bloškė ir prie šaltos namo sienos prirėmė smulkų Romanov kūną, iš jos plaučių priverčiant išsprūsti paskutiniam deguonies lašeliui. Pajutusi diegiantį skausmą pakaušyje, mergina sunkiai prasimarkstė ir pro išsiderinusį ir kiek išblukusį vaizdą pabandė pažvelgti į tamsios figūros veidą, tačiau vienintelį dalyką ką pamatė tai pašaipiai, plačios šypsenos atidengtus ir rodomus dantis. Elisaveta jau ruošėsi panaudoti savo galias, kad galėtu atitraukti nuo savęs ją užpuolusią personą, deja niekas neišėjo. Ji neturėjo galių. Štai tada jos kūnu perbėgo dar didesnė baimės banga, surakinantį kiekvieną jos kaulelį, o į smegenis pasiųnčią žinią, kad šitai geruoju tikrai nesibaigs. Tada staiga, pro prasivėrusias vyro lūpas išslydo paniekos persigėrę ir it gyvatės nuodais patepti šiurkštūs ir duslūs žodžiai, apie tai, jog ji tik bjauri raganiūkštė, kurią reikia nušluoti nuo žemės paviršiaus kaip ir kitus jos padermės ar šiaip antgamtinių galių paliestus padarus. Ir jis, būdamas medžiotoju bei doru piliečiu, tai ir ruošiasi padaryti. Beto, tas vyras dar buvo labai malonus, pranešdamas, kad jos galios nesuveiks mat iš tėvų paveldėti žaisliukai visa tai blokuoja. Nuostabu, mirs taip ir nespėjusi atiduoti Evan'ui jam priklausančios bučinių porcijos. Pala, Evan! jis gi vis dar buvo kitame laido gale ir galėjo viską girdėti. Deja, nespėjus jai nieko daug sumastyti prie jos kaklo buvo priremtas aštrus, tikrai ne iš mamos virtuvės paimtas, peilis, privertęs ne tik, kad aiktelėti, bet ir netyčia išleisti iš rankų telefoną.- Evan,- tai buvo vienintelis žodis kurį ji tesugebėjo ištarti prieš telefonui iškrentant ir sudūžtant į šlapią cementinį grindinį.

Sponsored content

» Senamiesčio gatvelės
» Kavinukė
» Kavinukė
» Kavinukė
» Kavinukė